Klimato šilimu abejojančiųjų skaičius auga
Per pastaruosius dešimtmečius metų automobilių, pramonės ir kasdienės žmogaus veiklos generuojama tarša prisidėjo prie klimato šilimo procesų bei stipriai sušildė mūsų planetą Žemę. Dėl to, itin ekstremalios gamtos sąlygos ir pavojingi gamtos reiškiniai tapo vis labiau pastebimi, o ekspertai ėmė kalbėti negrįžtamą žalą aplinkai, dėl kurios kaltinti galima ne ką kitą, bet tik pačius žmones.
Tačiau tokia dalies ekspertų nuomonė neįtikina visuomenės. Remiantis „Associated Press-NORC“ ir Čikagos universiteto Energetikos politikos instituto apklausos duomenimis, didelė dalis amerikiečių nėra galutinai įsitikinę, kad klimato kaita nėra tik pramanas. Šios apklausos duomenys rodo, kad didžioji dauguma amerikiečių 75 proc. – tiki, kad klimato kaita vyksta, tačiau net 10 proc. ja netiki, o likusieji 15 proc. nėra tuo užtikrinti[1].
Tarp amerikiečių, kurie tiki, kad klimato kaita iš tiesų vyksta, 54 proc. sakė manantys, kad dėl to kalta žmogaus veikla. Tik 14 proc. respondentų teigė, kad klimato kaitą lemia natūralūs aplinkos pokyčiai, likusieji 32 proc. respondentų teigė manantys, kad tai abiejų veiksnių derinys.
Remiantis jau kitos, „Ipsos“ apklausos duomenimis, tik pusė JAV piliečių pareiškė manantys, kad klimato kaitą lemia žmonės ir jų veikla. Tuo tarpu 27 proc. amerikiečių teigė, kad klimato kaita yra natūrali, o 7 proc. išreiškė nuomonę, kad klimatas iš tiesų net nesikeičia[2].
Iš tiesų, mokslininkai, politikai ir visuomenės nariai jau ne vienerius metus aktyviai ginčijasi, ar visuotinis atšilimas iš tiesų yra tikras. Nors dabar netrūksta įrodymų, kad būtent taip ir yra – oro temperatūra ir jūros lygis kyla, audros stiprėja, tirpsta ledynai, siaučia gaisrai ir sausros – dalis visuomenės toliau laikosi pozicijos, kad nors aplinka ir kinta, žmonės nėra dėl to kalti.
Bent jau JAV, takoskyra tarp tikinčiųjų klimato kaita ir tai neigiančių, yra tiesiogiai susijusi su partine priklausomybe. Respublikonai dažniau teigia, kad klimato kaita nėra susijusi su žmogaus veikla, tuo tarpu demokratai mano, kad dėl klimato šilimo kaltinti galima būtent žmogų. Kaip teigia Džordžo Vašingtono universiteto, Žiniasklaidos ir viešųjų reikalų mokyklos strateginių iniciatyvų direktorius Frenkas Sesno, šį susiskaldymą skatina „kultūriniai karai“.
Tuo tarpu kiti ekspertai pastebi, kad į klimato kaitą kitaip žvelgia tie, kurie su ekstremaliais gamtos pokyčiais susidūrė asmeniškai: pavyzdžiui, Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijų gyventojai dažniau nei kiti amerikiečiai tiki, kad visuotinis atšilimas yra realus. Būtent čia pastaruoju metu nestinga pavojingų laukinių gaisrų protrūkių.
Žvelgiant kitaip galima pastebėti, kad jaunimas, net ir konservatyvių pažiūrų, yra dažniau linkę pastebėti klimato atšilimo procesus ir dėl to nerimauti. Įdomu ir tai, kad nors JAV piliečių nuomonės dėl globalinio atšilimo yra itin skirtingos, dauguma amerikiečių nori, kad vyriausybė dėl vis pavojingesnių orų ką nors darytų. Pavyzdžiui, keturi penktadaliai rinkėjų remia federalinį finansavimą atsinaujinančios energijos tyrimams.
Tačiau geriau susipažinus su visuomenės nuomonėmis apie klimato kaitą, tampa aišku, kad kvestionuojančių šiuos procesus asmenų dalis nebūtinai atspindi tipinės apklausos demografiją. Neigiančiųjų žmogaus rolę klimato atšilime nestinga skirtingose politiniuose spektruose ir net tarp skirtingo išsilavinimo žmonių tarpe. Net ilgametį patirties bagažą sukaupę ekspertai ir profesoriai dabar viešai teigia, kad šiltėjantis klimatas tėra pramanas ir politinės darbotvarkės dalis.
Geologijos ekspertas teigia, kad įrodymų, jog anglies dioksidas prisideda prie klimato šilimo nėra
Australijos geologas, mokslų daktaras ir Melburno universiteto profesorius emeritas Ianas Plimeris jau ne vienerius metus garsėja tuo, jog paneigia kai kuriuos labiausiai paplitusius teiginius, dažnai naudojamus kalbant apie klimato kaitą ir to padarinius žmonijai. Profesoriaus teigimu, žmonijos yra prašoma tikėti, kad į atmosferą išmetamų dujų pėdsakai pakeis visą planetos sistemą, o tai prieštarauja viskam, ką žinome aplinką.
„Šeši iš šešių ledynmečių prasidėjo tada, kai atmosferoje buvo kur kas daugiau anglies dioksido nei dabar. Taigi kaip anglies dioksidas gali lemti visuotinį atšilimą?“, – kvestionuoja profesorius[3].
Jo teigimu, niekas niekada neįrodė, kad žmogaus išmetamas anglies dioksidas lemia visuotinį atšilimą, nes jei tai būtų įrodyta, taip pat reikėtų įrodyti, kad natūralus anglies dioksido išmetimas, sudarantis 97 proc. viso metinio CO2 kiekio, neskatina visuotinio atšilimo.
I. Plimerio teigimu, chemijos pagrindai ir ledo šerdies gręžinių tyrimai rodo, kad po natūralaus temperatūros pakilimo, atmosferos CO2 kiekis padidėja po 650-6 000 metų, tačiau dabar yra sakoma, kad nuo žmogaus išmetamo anglies dioksido kiekio mirsime jau po kelių dešimtmečių.
Geologijos ekspertas aiškina, kad pagrindinės atmosferos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra vandens garai. Kai vanduo garuoja, pavyzdžiui, iš vandenynų ar prakaito, jam virsti garais reikia šilumos; kai vandens garai kondensuojasi į lietų, sniegą ar krušą, atiduodamas lygiai toks pat šilumos kiekis. I. Plimerio teigimu, kadangi Žemės atmosferoje yra iki 4 proc. vandens garų, ji veikia kaip milžiniškas oro kondicionierius.
I. Plimeris taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje klimatas buvo ciklinis ir šie ciklai nepasikeitė. Šiuo metu gyvename ledynmetyje, kuris prasidėjo prieš 34 mln. metų. Dabartinis tarpledynmetis Šiaurės pusrutulyje prasidėjo prieš 14 400 mln. metų, o planeta per pastaruosius 14 400 metų tai šiltėjo, tai vėso. Ekspertas sako, kad nuo intensyvaus anglių naudojimo pramonės revoliucijos metu, maždaug prieš 170 metų planetoje buvo trys nedideli atšilimai, du nedideli atšalimai ir vienas sąstingio laikotarpis. Ekspertas pažymi, kad jei žmogaus išmetamas anglies dioksido kiekis lemia atšilimą, tai atšalimo ar sąstingio neturėjo būti.
„Anglies dioksido kiekis padidėjo per Antrąjį pasaulinį karą – atšalimo laikotarpiu. Per pasaulinę finansų krizę ir koronaviruso krizę anglies dioksido emisijos sumažėjo dėl pramonės ir kelionių sąstingio, tačiau temperatūra pakilo. Mes įkvepiame 0,04 proc. anglies dioksido, o dėl anglies turinčių maisto produktų ir gėrimų apykaitos iškvepiame 4 proc. anglies dioksido. Jei jis būtų toksiškas, žmonės mirtų nuo bučinio, gazuoto gėrimo ar duonos valgymo“, – sako profesorius, pažymėjęs, kad „klimatinis aktyvizmas“ neturi nieko bendro su aplinka ar klimatu, bet yra „amoralus ir žudo žmones“[4].
Dėl visko kalta politinė darbotvarkė?
Profesorius I. Plimeris sako, kad klimato kaitos darbotvarkė prasidėjo dar 70-aisiais, kai imta kalbėti apie ledynus ir jų tirpsmus. Jo teigimu, dalis pasaulio įtakingųjų turi galimybę manipuliuoti faktais ir istorija taip, kaip jiems atrodo tinkama, tai suteikia jiems galimybę kontroliuoti ateitį, o tai buvo matoma Žemėje per pastaruosius kelerius metus, kai viską valdė koronaviruso tematika, buvo uždarytos teritorijos, apėmusi masinė psichozė – dabar taip pat stumiama yra ir klimato kaitos darbotvarkė.
„Tai yra tolesnė jo darbotvarkės evoliucija – perkelti mus į šį klimato procesą, o tada jie galės pasakyti, kad „gerai, žiūrėkite, žinote, jūs galite šildyti savo namą tik tokiu laipsniu, jūs galite suremontuoti savo namą tik tiek, jūs galite važiuoti tik taip toli, jūs galite naudoti tik tokio tipo transporto priemones“, – apie ateities ribojimus kalba profesorius I. Plimeris.
Vis dėlto, profesorius abejoja dėl to, ar pasaulio galingiesiems įgyvendinti savo planus pavyks: jis mano, kad COVID-19 laikotarpiu, didelė dalis pasaulio visuomenės tiesiog pabudo, o viską kryptingai valdyti siekianties galingieji dabar yra mažumoje, prieš demokratiją ir stiprų alternatyvų požiūrį turinčiųjų piliečių daugumą.
