Suprasti akimirksniu
  • Metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus
  • Skaitmeninė nuosavybė ir NFT žetoniai prisidėjo prie metavisatos burbulo sprogimo
  • Analitikai skatina tvaresnį metavisatos projektų vystymą
Šaltiniai
Metavisata
Metavisato burbulas pradėjo slūgti. Ridhi Atal/Unsplash nuotrauka

Metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus

„Facebook“ pakeitė savo pavadinimą į „Meta“ 2021 m. pabaigoje, o tai sukėlė didelį susidomėjimą technologijų rinkoje dėl galimybės naudotis virtualiu pasauliu, kuris leidžia žmonėms pramogauti, bendrauti su draugais ir net uždirbti pinigus. Ši technologija buvo laikoma viena iš ambicingiausių dešimtmečio technologijų, o produktai, susiję su ja, gaudavo daug dėmesio ir investicijų iš žiniasklaidos. Tačiau po maždaug metų nuo pirmojo susidomėjimo, atrodo, kad metavisatos burbulas pradėjo slūgti.

„Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį sprendimą žvelgia labai skeptiškai. Jų manymu, metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus. Ramón Salinero/Unsplash nuotrauka
Metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus. Ramón Salinero/Unsplash nuotrauka

Skaitmeninė nuosavybė ir NFT žetoniai prisidėjo prie metavisatos burbulo sprogimo

Pagal S. Tilindžio, metavisatos traukinys pastaruosius metus buvo labai patrauklus dėl tokių pažadų kaip galimybė sėdint namuose ant fotelio, keliauti į susitikimą Eliziejaus laukuose arba, nuėjus į vietinį stadioną, žaisti virtualų krepšinį su draugais, gyvenančiais skirtingose šalyse. Todėl visiškai nenuostabu, kad įmonės, tokios kaip BMW ir „Zara“, pradėjo kurti skaitmeninius automobilių modelius ir drabužių linijas, nes jos buvo sužavėtos milžiniško visuomenės susidomėjimo metavisata.

„Tikėjimas metavisata ir visas su ja susijęs optimizmas analitikams išgaravo pabandžius suskaičiuoti, kas realiai buvo nuveikta per tuos metus su trupučiu. Realybė tokia, kad iki šiol neturime 100 proc. gerai veikiančių virtualios realybės akinių, kuriais galėtume aktyviai naudotis ilgiau, nei pusvalandį ar valandą, o pademonstruotų žaidimų ir pramogų prototipų grafika menkai primena realaus pasaulio analogiją“, – vardina pašnekovas.

Tačiau teisybę pasakius, „Meta“ dukterinei įmonei „Oculus“, kuri kuria virtualios realybės akinius, per tą laikotarpį pavyko išleisti „Quest 2“ akinius, kurie sulaukė gerų apžvalgų ir galėjo būti pirkti daugelio vartotojų, taip pat sukurti žaidimą „Horizon Worlds“, kuris pralenkė 300 tūkstančių vartotojų ribą, nors jis buvo kritikuojamas. Nors šie produktai suteikia vilčių, kad galiausiai bus galima įveikti minėtus iššūkius, jų ribotumas dar kartą rodo, kaip toli esame nuo pažadėto paralelinio virtualaus pasaulio.

Pasak „Telia“ atstovo, prie metavisatos burbulo sprogimo prisidėjo ir įvairūs skaitmeninės nuosavybės projektai. Kadangi metavisatos vizionieriai labai anksti suprato, kad visavertė alternatyvi realybė negalės egzistuoti be privačios nuosavybės, rinkoje po truputį pradėjo atsirasti įmonių, siūlančių investuoti į nekilnojamąjį turtą metavisatoje ir įsigyti įvairių NFT (non-fungible tokens) žetonų. Šie žetonai, kurie veikia kaip nepadirbtas nuosavybės sertifikatas, leidžia įrodyti, kad tam tikras daiktas skaitmeninėje erdvėje priklauso konkrečiam asmeniui ir suteikia teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti. Ši technologija, išpopuliarėjusi 2021 m., netrukus buvo naudojama ne tik skaitmeniniam menui, bet ir fiziškai egzistuojančių objektų ir jų nuosavybės teisių perkėlimui į virtualų pasaulį.

„Viešojoje erdvėje sklando nemažai istorijų, kaip žmonės iš NFT susikrovė turtus. Pavyzdžiui, laiku į šį traukinį įšokusi interneto įžymybė Gary Vaynerchuk giriasi per 90 dienų pardavęs savo NFT paverstą vaikiškų paveikslėlių kolekciją ir iš to uždirbęs 90 milijonų JAV dolerių. Tačiau prieš porą mėnesių žlugusi kriptovaliutų, su kuriomis NFT yra tampriai susiję, prekybos įmonė „FTX“ NFT kainas pasiuntė į rekordines žemumas, o per pastaruosius metus regėjome nemažai sukčiavimo schemų, kurios investuotojams pažadėjusios didžiulę grąžą tiesiog pradangindavo investuotas lėšas“, – atskleidžia S. Tilindis.
Skaitmeninė nuosavybė ir NFT žetoniai prisidėjo prie metavisatos burbulo sprogimo. Alan De La Cruz/Unsplash nuotrauka
Skaitmeninė nuosavybė ir NFT žetoniai prisidėjo prie metavisatos burbulo sprogimo. Alan De La Cruz/Unsplash nuotrauka

Analitikai skatina tvaresnį metavisatos projektų vystymą

„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pastebi, kad nors metavisatos perspektyvos šiuo metu yra laikomos nelabai optimistinėmis, tai dar nereiškia, kad jai yra padėtas taškas. Dabartinis pesimizmas greičiausiai yra tik analitikų bandymas perduoti žinią apie tvaresnį ir racionalia logika paremtą metavisatos projektų vystymą, neignoruojant jiems reikalingų lėšų šių dienų realijų.

„Meta“ akcijų kritimas yra signalas M. Zuckerbergui nepražiūrėti to, kas dedasi prieš pat jo akis. Jaunimas pamažu sukasi nuo „Facebook“ bei „Instagram“ ir keliasi į „TikTok“, kuris jiems įdomesnis nei absoliuti dauguma metavisatos projektų. Nesant tinkamos techninės bazės, jie kol kas primena bandymą vežimą statyti priekyje arklio ir apie metavisatos realijas burti iš kavos tirščių. Girdint gandus apie intensyviai kuriamus „Apple“, „Samsung“ ir įvairių kitų žinomų žaidėjų virtualios realybės prietaisus, beveik nėra abejonių, kad metavisata vieną dieną taps realybe, paprasčiausiai į ją kol kas reikėtų žiūrėti būtent kaip į ateities, o ne dabarties rinką“, – apibendrina S. Tilindis.