Vilniuje – siūlymas įvesti naujas, „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose
Antradienį vyko Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Jis šį kartą nepraėjo be aštrių diskusijų ir netrukus visuomenę bei pačius politikus supykdžiusių pasiūlymų.
Posėdyje buvo pateiktas pasiūlymas plėsti ir branginti mokamas parkavimo zonas ir net įvesti naujas, vadinamąsias „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose[1]. Idėja sulaukė kritikos iš pačių Vilniaus miesto savivaldybės narių.
Vieni piktinosi įkainiais ir teigė, kad taip miesto valdžia bando sumažinti automobilių skaičių keliuose ir esą kovoti su oro užterštumu.
Kiti pastebėjo, kad po parlamento rinkimų toks ėjimas gali būti vertinamas kaip prieštaringas bandymas pildyti sostinės biudžetą.
Parkavimas tampa brangesnis nei pramogos mieste
Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą. Tarp siūlymų taip pat įvardytas ir automobilių stovėjimo apmokestinimas daugiabučių kiemuose, juose nustatant „baltąją zoną“.
Kaip pastebi savivaldybės tarybos narys Vydūnas Sadauskas, pritarus tokiam siūlymui, parkavimas vilniečiams gali kainuoti brangiau nei bilietas į teatrą ar susitikimo pietūs.
„Rinkimai baigėsi, o Vilniaus Ekonomikos ir finansų komitetą iškarto pasiekė daugumos siūlymai drastiškai didinti parkavimo įkainius Vilniaus mieste. Atrodo, kad ir tuo dar neapsiribota, nes kartu siūloma apmokestinti ir daugiabučių namų kiemus įvedant naują „baltąją“ zoną su tam tikromis išimtimis. Šioje zonoje siūlomas įkainis 0,2 Eur vienai valandai, bet čia automobiliai ir stovi ilgiausiai. Raudonoji zona taip pat būtų ženkliai išplečiama mieste, o įkainis šioje zonoje būtų toks, koks dabar yra mėlynojoje zonoje. Dvi valandos mėlynojoje zonoje kainuos 8 eurai, kas tikrai yra nemažai“, – tokiu savivaldybės siūlymu stebėjosi politikas.
Anot V. Sadausko, tie, kas yra pasirinkę elektromobilius, taip pat bus paveikti: kai tik elektromobilių procentas mieste pasieks 3 procentus, jų parkavimas taip pat bus apmokestinamas.
Savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis atkreipia dėmesį į tai, kad šis prieštaringas sprendimas komitete buvo priimtas būtent konservatorių ir Laisvės partijos balsais.
„Ne, daugiau parkingo vietų neplanuojama, daugiaaukščiai parkingai nenumatyti (bent jau naujos kadencijos Tarybai per 1,5 metų nepristatyta). Pasirinktas bukas metodas priversti žmones atsisakyti automobilio, nes jiems tai gal bus tiesiog per brangu. Tai gal tuomet trigubint reikėjo kainas ir tiek, bent jau garantuotas poveikis būtų. Iš įdomesnių dalykų dar yra tas, kad dabar jau ir miegamuosiuose rajonuose, jei 50% daugiabučio gyventojų pritars, aikštelė prie namų taps mokama. Sveikinu visus, kuriems ši valdžia ir jos sprendimai priimtini“, – feisbuke ironizavo tarybos narys[2].
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas taip pat teigė, kad šis įkainių kėlimas nepagrįstas nei eismo reguliavimo poreikiu, nei ekonominiais skaičiavimais[3].
„Tai tiesiog primityvus bandymas padidinti miesto biudžetą, kurį visokie pusiau partiniai euročiulpiai „įsisavina‘‘ per všį ar viešinimo projektus“, – teigia jis.
Be to, buvęs sostinės meras sakė, kad tol, kol miestas nepastato požeminių parkavimo aikštelių centre, gyventojams būtina pasiūlyti Europos miestuose taikomą praktiką nuo 20 vakaro iki 8 ryto netaikyti vietinės rinkliavos arba taikyti tik simbolinį mokestį.
Sprendimu plėsti mokamas parkavimo zonas siekiama reguliuoti eismo srautus
O pristatydami projektą „Parkavimo sistemos pokyčiai Vilniuje“, jo autoriai paaiškino, kad tokiu būdu, išplėsdami mokamo parkavimo zonas, politikai siekia reguliuoti eismo srautus ir skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti ekologinę būklę.
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas Ilja Karužis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur brangios rinkliavos zonos (pvz. „mėlyna“) ribojasi su gerokai pigesne (pvz. „geltona“), todėl pigesnė gerokai perkrauta.
Be to, siūlantys naują parkavimo zoną daugiabučių kiemuose politikai teigia, kad „baltosios“ zonos padės tiems gyventojams, kurių kiemai prigrūsti „svečių“ automobilių, todėl nelieka vietos tikriesiems kiemo šeimininkams.
Šią nepopuliarią pertvarką valdžia planuotų įgyvendinti nuo kitų metų balandžio iki liepos.
Jau netrukus Vilniuje – ir mažos taršos zona
Jei to būtų negana, jau netrukus Vilniuje, kaip ir Kaune, bus nustatyta mažos taršos zona. Miesto centre vasaros ir rudens metu vyko ir dar tebevyksta Bandomųjų miestų (angl. „Pilot Cities“) projekto aplinkos vertinimo matavimai, eismo srautų analizė.
Jos metu gauta informacija padės planuoti būsimus eismo organizavimo pakeitimus. Rezultatus preliminariai planuojama turėti metų pabaigoje.
Dar 2023 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti įstatymas, pagal kurį reikalaujama dalyje šalies savivaldybių įvesti mažos taršos zonas.
Štai, Kaune nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) jau tenka sumokėti 2 eurus. Papildomai kainuoja ne pats įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantiems asmeniniais reikalais, į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą.
