Estijos verslo aplinka atrodo viena patraukliausių Europoje
Estija per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo viena inovatyviausių ir verslui palankiausių šalių Europoje. Tai valstybė, kuri sistemingai kūrė verslui draugišką aplinką, investavo į skaitmeninę infrastruktūrą, siūlo patrauklią mokesčių sistemą bei supaprastintą verslo registravimo procesą.
Ekspertai pastebi, kad nepaisant to, jog Estija yra nedidelė ir joje gyvena vos 1,3 mln. gyventojų, ji tapo tarptautinių startuolių ir inovacijų centru, kuris konkuruoja su didžiaisiais Europos verslo centrais. O Lietuvai belieka pasimokyti iš savo kaimynės, kaip pritraukti ir neatbaidyti įvairių verslų.
Estija pasižymi skaitmeniškumu, leidžiančiu vykdyti visus administracinius procesus internetu. Be to, čia sukurta viena efektyviausių e-rezidentūros programų pasaulyje, kuri leidžia užsienio verslininkams registruoti ir valdyti įmones Estijoje neišvykstant iš savo šalies. Kaip teigia ekspertai, Estijos startuolių ekosistema yra viena stipriausių Europoje, su dideliais investicijų srautais ir pasaulinio lygio technologijų įmonėmis, tokiomis kaip „Skype“, „Wise“, „Bolt“, „Veriff“ ir daugeliu kitų[1].
Tad pažvelkime plačiau, kokie Estijos verslo aspektai ją pavertė tokia patrauklia verslams ir kodėl Lietuva gan akivaizdžiai atsilieka nuo kaimyninės šalies.
Skaitmeninizuota administravimo sistema ir e-rezidentūra – naujas, tačiau patrauklus verslo modelis
Estija tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, kuri įgyvendino visiškai skaitmenizuotą viešojo administravimo sistemą. Tai reiškia, kad didžioji dalis valstybės paslaugų yra prieinamos internetu ir gali būti pasiekiamos bet kurioje pasaulio vietoje. Elektroninė balsavimo sistema, mokesčių deklaracijos, sveikatos apsaugos paslaugos – viskas gali būti atlikta skaitmeniniu būdu per Estijos e-piliečio platformą[2].
Vienas iš svarbiausių šios sistemos elementų – e-rezidentūra, kuri leidžia bet kuriam verslininkui pasaulyje registruoti ir valdyti įmonę Estijoje neišvykstant iš savo šalies. Tai ypač aktualu skaitmeniniams verslams, startuoliams ir laisvai samdomiems darbuotojams, kurie nori lengvai prieiti prie Europos rinkos.
E-rezidentūros privalumai:
- Greitas ir paprastas įmonės registravimas internetu.
- Prieiga prie ES rinkos su minimaliu biurokratiniu barjeru.
- Galimybė skaitmeniniu būdu pasirašyti dokumentus ir naudotis Estijos e-paslaugomis.
- Supaprastinta apskaitos ir finansų valdymo sistema, leidžianti tvarkyti visus su įmone susijusius reikalus nuotoliniu būdu.
- Galimybė naudotis alternatyviais finansiniais sprendimais, tokiais kaip „Wise“, „Revolut“ ar „Payoneer“.
Pagal viešai prieinamus duomenis, iki šiol daugiau nei 111,700 žmonių iš viso pasaulio tapo e-rezidentais ir įsteigė daugiau nei 29,800 įmonių. Tai įrodo, kad ši sistema tapo revoliuciniu įrankiu verslininkams, kurie siekia veikti globaliai, tačiau išvengti sudėtingų reguliacinių apribojimų.
Lietuvoje verslo steigimas taip pat yra palyginus gan paprastas ir gali būti atliekamas per kelias dienas. Tačiau kai kurios procedūros vis dar reikalauja fizinio buvimo šalyje arba papildomų dokumentų. Lietuva pastaraisiais metais gerino savo skaitmenines paslaugas, bet vis dar atsilieka nuo Estijos pagal pilną skaitmenizavimą.
Estijos mokesčių sistema – viena palankiausių Europoje
Estijos mokesčių sistema yra laikoma viena iš konkurencingiausių ir verslui palankiausių pasaulyje. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Estija pritraukia tiek daug tarptautinių verslininkų ir startuolių. Kaip teigia specialistai, Estijos sistemos išskirtinumas slypi skaidrumo, paprastumo ir skaitmenizavimo derinyje, kuris leidžia efektyviai valdyti įmonės finansus ir optimizuoti mokestines prievoles.
Vienas didžiausių šios sistemos pliusų yra 0% pelno mokestis reinvestuotam pelnui[3]. Tai reiškia, kad įmonės moka pelno mokestį tik tada, kai pelnas yra paskirstomas akcininkams dividendų pavidalu. Jei pelnas lieka įmonėje ir yra reinvestuojamas į verslo plėtrą, įmonė jo apmokestinti neprivalo.
Tai suteikia didelį pranašumą tiek vietinėms įmonėms, tiek tarptautiniams verslams, kurie nori augti be papildomų mokestinių suvaržymų. Šis modelis ypač palankus startuoliams, kurie dažnai siekia reinvestuoti pelną į inovacijas, technologijas ar rinkodaros kampanijas.
Jei lyginsime su Lietuva, čia pelno mokestis yra 16% arba 6% mažoms įmonėms[4]. Pelno mokestį Lietuvoje privaloma mokėti nepriklausomai nuo to, ar pelnas yra reinvestuojamas, ar ne.
Beje, verta paminėti, jog šiais metais pelno mokestis buvo padidintas vienu procentu, mat taip norėta papildyti Valstybės gynybos fondo biudžetą. O Gintautas Paluckas iškėlė idėją pelno mokestį didinti dar labiau – iki 17%. Keista, tačiau mūsų politikai tokių mokesčių nelaiko svarbia priežastimi, kodėl verslai gali pasirinkti Estiją, o ne Lietuvą.
Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, kai pelnas Estijoje vis dėlto yra išmokamas akcininkams dividendų forma, jis apmokestinamas 20% pelno mokesčiu (efektyvus tarifas – 25% nuo paskirstyto pelno). Pavyzdžiui, jei įmonė nusprendžia paskirstyti 100 000 EUR dividendų, ji turės sumokėti 20 000 EUR pelno mokestį, todėl akcininkams liks 80 000 EUR.
Standartinis PVM Estijoje – 22 proc., o Lietuvoje – 21 proc.
Svarbu paminėti, kad jei dividendai mokami iš pelno, kuris jau buvo apmokestintas Estijoje arba kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje, dvigubo apmokestinimo išvengiama. Be to, jei dividendai išmokami fiziniam asmeniui ir jie jau būna apmokestinti 20% pelno mokesčiu įmonės lygmeniu, fizinis asmuo neturi mokėti papildomų mokesčių Estijoje.
Estijos PVM (pridėtinės vertės mokestis) sistema yra gana paprasta ir atitinka ES standartus. Standartinis PVM tarifas šalyje yra 22%, tačiau taip pat galioja sumažinti tarifai tam tikroms prekėms ir paslaugoms[5]. Pagrindiniai PVM tarifai Estijoje:
- 22% – standartinis tarifas, taikomas daugumai prekių ir paslaugų.
- 9% – sumažintas tarifas, taikomas knygoms, periodikai, apgyvendinimo paslaugoms.
- 0% – PVM išvis netaikomas eksportuojamoms prekėms, tarptautinėms transporto paslaugoms ir tam tikroms medicininėms paslaugoms.
Įmonės privalo registruotis kaip PVM mokėtojai, jei jų metinės pajamos viršija 40 000 EUR. Tačiau įmonės gali registruotis PVM mokėtojais ir anksčiau, jei to reikalauja jų veiklos pobūdis (pvz., jei dirbama su tarptautiniais klientais, kurie reikalauja PVM sąskaitų-faktūrų).
Estijoje veikia atvirkštinis PVM mechanizmas, taikomas tam tikroms prekių ir paslaugų kategorijoms (pvz., statybų sektoriuje), kas leidžia verslui sumažinti grynųjų pinigų srauto apribojimus ir išvengti sudėtingų PVM grąžinimo procedūrų.
Jei lyginsime su Lietuva, čia standartinis PVM tarifas yra vienu procentu mažesnis, t. y., 21 proc.[6]. Taip pat turime sumažintus 9 proc. (pvz, knygoms, viešbučiams, šildymui) ir 5 proc. (vaistams) PVM tarifus.
Estijoje įdarbinimas vyksta paprasčiau ir lanksčiau
Ekspertai tvirtina, jog Estija turi gerai išsilavinusią, technologijoms draugišką ir tarptautinei rinkai pasiruošusią darbo jėgą. Dauguma Estijos gyventojų puikiai kalba anglų kalba, o šalis turi stiprią švietimo sistemą, kuri paruošia aukštos kvalifikacijos specialistus[7].
Darbdaviams Estijoje taikomos lankstesnės darbo santykių reguliavimo taisyklės nei daugelyje kitų Europos šalių. Įmonės gali greitai įdarbinti ir atleisti darbuotojus pagal poreikį, o minimalūs biurokratiniai reikalavimai leidžia greitai prisitaikyti prie verslo aplinkos pokyčių.
Estijoje darbuotojų atlyginimų apmokestinimas yra palyginti paprastas, nes taikomas vieningas pajamų mokesčio tarifas ir socialinės įmokos. Pagrindiniai mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu:
- 20% pajamų mokestis – taikomas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.
- 33% socialinio draudimo įmoka – darbdavio mokama įmoka, kuri apima pensijų ir sveikatos draudimą.
- 1,6% nedarbo draudimo įmoka – darbdavio mokamas mokestis.
- 1,6% darbuotojo nedarbo draudimo įmoka – darbuotojo mokamas mokestis.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo bruto atlyginimas yra 2000 EUR per mėnesį, bendros darbdavio išlaidos sudarys apie 2660 EUR, įskaitant visus mokesčius ir socialines įmokas.
Įvertinus visus mokesčius ir kitus aspektus, galima sakyti, kad Estijos sistema yra labiau orientuota į augimą, nes įmonės gali laisvai reinvestuoti pelną be papildomų mokesčių, registruoti ir valdyti savo verslą net nebūnant Estijoje ir panašiai. O Lietuvoje nėra galimybės išvengti pelno mokesčio ir gali tekti fiziškai lankytis šalyje, norint įregistruoti verslą ar atlikti kitus biurokratinius žingsnius. Tad Estija laimi prieš Lietuvą dėl savo lankstumo ir palankesnės mokesčių sistemos.
Matyt išties ne veltui įvairūs verslai nusprendžia keltis į Estiją. Vienas iš ryškiausių neseniai nuskambėjusių pavyzdžių – SEB bankas, kuris nusprendė konsoliduoti savo veiklą Baltijos šalyse ir perkelti būstinę į Estiją, Lietuvoje paliekant tik filialą.
