SEB keliasi į Estiją: Lietuvoje liks tik filialas
2000 metais SEB bankas, įsigijęs Vilniaus banką, tapo vienu iš pagrindinių bankų Lietuvoje. Tačiau dabar SEB paskelbė, kad jo laukia didžiuliai pokyčiai. Po dvejų metų šalyje teliks veikti tik banko filialas, o pagrindinė naujo jungtinio banko, kuris susikurs sujungus visose trijose Baltijos šalyse veikiančius bankus, būstinė stovės ne Lietuvoje, o Estijoje. Nors teigiama, jog banko pasitraukimas neatneš didelių nuostolių ar blogesnio aptarnavimo Lietuvoje, visgi tai rodo nekokias tendencijas, apie kurias buvo perspėjama dar prieš kelerius metus.
Naujoji SEB banko teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 metų pradžioje. Prieš tai bankas turės gauti reikiamus priežiūros institucijų – visų trijų šalių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko – leidimus.
SEB bankas aiškina, jog trijų Baltijos šalių bankų sujungimas sustiprins banko pozicijas Baltijos šalių rinkoje ir esą padidins galimybes finansuoti verslą bei supaprastins paties banko valdymą. Banko atstovų teigimu, kapitalo sujungimas leis finansuoti naujus, didelės apimties projektus ir greičiau pristatyti rinkai naujus produktus bei sprendimus[1].
Tačiau bankas nepraneša, kaip tiksliai pasikeis jo veikla, kai Lietuvoje veiks tik jo filialas, o buveinė bus Estijoje. Komercinius bankus mūsų šalyje prižiūrintis Lietuvos bankas teigia taip pat nežinantis daugiau detalių apie permainas SEB banke. O kiek nuostolių dėl to įvairiomis formomis patirs Lietuva, apskritai kol kas šnekama labai aptakiai.
Švedai nuo euro įvedimo iš lietuvių gavo 1,4 mlrd. eurų pelną
Nuo 2015 metų, kai Lietuva įsivedė eurą, SEB bankas šalyje sugeneravo įspūdingas pajamas. Per šį laikotarpį bankas Lietuvoje gavo daugiau nei 2,5 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo 1,4 mlrd. eurų grynojo pelno (ši suma nurodyta jau sumokėjus visus privalomus mokesčius). Tai reiškia, kad, padalijus šią pelno sumą iš 2,9 mln. Lietuvos gyventojų, iš kiekvieno išeitų po 482 eurus[2].
Gautas SEB banko pelnas keliauja ne į Lietuvos, o į užsienio investuotojų rankas.
Daugiausia naudos iš to gauna švedų kapitalo valdytojai ir tarptautinės investicijų bendrovės. Didžiausias SEB grupės akcininkas – švedų investicijų bendrovė „Investor“, valdanti beveik 22 proc. SEB akcijų. Ši bendrovė priklauso vienai turtingiausių Švedijos šeimų – Wallenbergų šeimai, kurios interesai driekiasi per daugybę tarptautinių kompanijų.
Antroje vietoje – Švedijos pensijų fondų bendrovė „AMF Pension & Funds“, valdanti 4,9 proc. SEB akcijų. Ši bendrovė vienodai priklauso Švedijos profesinėms sąjungoms ir verslo konfederacijoms, tad naudos gauna tiek dirbantieji, tiek verslo atstovai. Trečias pagal dydį akcininkas yra „Alecta Tjänstepension“ – dar viena švedų pensijų fondų bendrovė, kuri valdo 4,7 proc. SEB akcijų.
Be šių didžiausių akcininkų, SEB kapitalą valdo ir kitos reikšmingos finansinės institucijos. Tarp jų – „Swedbank Robur Funds“, kuri yra vieno iš pagrindinių SEB konkurentų – „Swedbank“ – pensijų fondų valdymo bendrovė. SEB akcijų portfelyje taip pat galima rasti garsių pasaulinių investicijų milžinų, tokių kaip „BlackRock“, „Vanguard“, „Capital Group“ bei „Handelsbanken Funds“. Iš viso šios tarptautinės bendrovės ir fondai uždirbo milijonus iš SEB veiklos Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
Nors pelnas yra įspūdingas, to nepakako, kad SEB pasirinktų Lietuvą kaip pagrindinės būstinės vietą Baltijos regione. 2027 m. numatomas būstinės perkėlimas į Estiją rodo, kad pelno dydis nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Pagrindinis dėmesys krypsta į reguliacinę aplinką, mokesčių politiką ir verslo sąlygų stabilumą. Ekspertai teigia, kad Lietuvos pastaraisiais metais įvesti solidarumo ir viršpelnių mokesčiai buvo vieni svarbiausių veiksnių, nulėmusių SEB sprendimą.
2020 metais SEB buvo nubaustas 97 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos spragas
Tiesa, SEB bankui ne visada sekėsi puikiai. 2020 metais SEB bankas atsidūrė skandalo centre, kai Švedijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) jam skyrė net 97 mln. eurų baudą. Ši bauda buvo paskirta už reikšmingus pinigų plovimo prevencijos trūkumus Baltijos šalių padaliniuose.
Švedijos Finansų priežiūros tarnyba nustatė, kad SEB bankas nesugebėjo tinkamai įvertinti pinigų plovimo rizikų, susijusių su nerezidentų klientais bei vietinių klientų savininkais iš užsienio. Šios spragos buvo aptiktos SEB veikloje Baltijos šalyse. Bankas turėjo problemų su vidaus kontrolės sistema, o transakcijų stebėjimas buvo nepakankamas. Nors banko vidaus kontrolės specialistai nustatė šias problemas, trūko resursų jas ištaisyti.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad SEB banko kontrolės priemonės nebuvo pakankamos valdant su pinigų plovimu susijusias rizikas. Nors banko vadovybė žinojo apie problemas, veiksmų, galinčių iš esmės ištaisyti padėtį, nebuvo imtasi.
Dėl šių priežasčių FSA priėmė sprendimą skirti 1 mlrd. Švedijos kronų (97 mln. eurų) baudą bei išsakė griežtą pastabą dėl banko neveiklumo, siekiant užtikrinti tinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymą[3]. Ši bauda tapo rimtu reputaciniu smūgiu SEB bankui, nes pinigų plovimo prevencija yra viena pagrindinių finansų sektoriaus atsakomybės sričių.
Žinoma, nepaisant šio skandalo, SEB tęsė savo veiklą. Banko vadovybė oficialiai įsipareigojo ištaisyti trūkumus ir sustiprinti pinigų plovimo prevencijos priemones. Tačiau tuo pačiu metu SEB ir toliau sėkmingai didino savo pelną Lietuvoje. O nepaisant gautų baudų ir kylančių mokesčių, bankas rado būdų, kaip padidinti savo pajamas.
Pavyzdžiui, SEB nepabijojo šių metų balandžio mėnesį ir vėl didinti įkainius privatiems klientams. Daliai jų įkainiai turėjo didėti bent trečdaliu, o kitiems teko nemaloniai nustebti dėl dvigubai pakilusių įkainių[4]. Tiesa, SEB bankas gavo rimtą pagrūmojimą iš Lietuvos banko, nes jis nusprendė, kad kasdienių paslaugų planų keitimas vykdomas netinkamai ir todėl tokie keitimai buvo atidėti bent keliems mėnesiams[5].
SEB traukiasi iš Lietuvos dėl nepalankių sąlygų?
Kalbant apie SEB banko pasitraukimą, Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad sprendimas iškelti būstinę į Estiją buvo gerai apgalvotas ir pagrįstas išsamiu vertinimu. Pasak jos, trijų Baltijos šalių verslo aplinka buvo vertinama remiantis įvairiais kriterijais, tokiais kaip reguliacinės aplinkos stabilumas, verslo sąlygų nuspėjamumas bei bendras ekonominis klimatas.
„Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek ne finansiniai, tiek reguliaciniai, tiek verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo, prognozuotumas. Šita įvairių veiksnių visuma ir nulėmė tokį sprendimą“, – aiškino S. Gutauskaitė-Bubnelienė[6].
Ji taip pat tikino, kad toks banko sprendimas esą neturės jokios įtakos Lietuvos klientams:
„Tikrai galiu tvirtai pasakyti, kad poveikio tokio, kad kažką klientai pajustų, jog atsirado kažkokie kiti dalykai – tai to nebus. Priešingai, sakyčiau, kad šitas pokytis, kai jis bus atliktas, tai būsime vienas didžiausių kapitalo bazę ir finansavimo pajėgumus turintis bankas Baltijos šalyse.“
Visgi, nors pats SEB aiškina, kad tai buvo logiškas sprendimas, kai kurie ekonomistai ir verslo atstovai mano, kad tai atskleidžia gilesnę problemą – Lietuvos konkurencijos pralaimėjimą Estijai. „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigia, kad SEB sprendimas ne tik reiškia Lietuvos konkurencinės kovos pralaimėjimą, bet ir gali paskatinti kitas tarptautines įmones permąstyti savo investicinius planus.
„Jie vadovavosi savo logika ir verslo interesais, ir, matyt, čia buvo pagrindinis dalykas. Vis tik jie pasijuto, kad taip jiems bus saugiau“, – aiškino R. Valiūnas[7]. „Ar Lietuvai tai kainuos? Aš manau, kad kainuos labai brangiai. Ir kainuos ne tiesiogiai, dėl banko mokamų mokesčių ar kitų dalykų, bet kiekviena investicija, kuri nueina kitur, ji nepatenka į biudžetą eilę mokesčių. Ir tikrai kažkas pamatys SEB sprendimą, kažkas tikrai pasirinks Estiją ar kitą šalį ir galvos, kad Lietuva nėra pakankamai nuspėjama.“
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis yra dar tiesmukiškesnis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos politikai ilgą laiką naudojo bankus kaip taikinį. Pasak A. Romanovskio, dažnai keičiama mokesčių politika ir politiniai sprendimai lėmė SEB sprendimą iškelti būstinę.
„Bankų pelno mokestis, kuris turėjo būt laikinas, padidintas ir tapo nuolatinis. Solidarumo mokestis, kuris bankams nukrito ant galvos staiga ir netikėtai, turėjo būt laikinas, bet buvo pratęstas“, – vardija Andrius Romanovskis[8].
Estija kritikuoja Lietuvą ir jau džiaugiasi SEB banko sprendimu
Tokia mokesčių politika sukūrė neprognozuojamą reguliacinę aplinką, dėl kurios tarptautiniai bankai ėmė žvalgytis kitur. Tiesa, populiarioji Lietuvos spauda SEB banko išsikėlimo priežastis aprašo gan aptakiai. Bet pati Estija jau drąsiai kritikuoja Lietuvą dėl oportunistinės mokesčių politikos taikymo. Švedijos finansų ministras Jürgenas Ligi sakė[9]:
„Oportunistinis apmokestinimas, be to, kad diskredituoja centrinio banko pinigų politiką – kurios tikslas yra surinkti pinigus iš rinkos, siekiant sumažinti infliaciją, ir išleisti daugiau lėšų infliacijai mažėjant – tik pakerta sistemą. Taip veikia bankų parama ekonomikai – ne tada, kai valstybė išnaudoja jų pelno momentą ir pasisavina jų ciklinius pelnus. Vėlgi, mums pavyko išlikti ištikimiems savo vertybėms.“
Po SEB būstinės perkėlimo Lietuva neteks ne tik strateginės įtakos Baltijos regione, bet ir reikšmingų mokesčių pajamų, kurios ims kapsėti Estijai. 2023 m. SEB sumokėjo 77 mln. eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą ir dar 6 mln. eurų indėlių draudimo įmokų. Be to, nuo liepos ši įmoka padvigubėjo, dar labiau padidindama banko veiklos kaštus.
Estijos reguliacinė aplinka vilioja labiau nei Lietuvos
SEB banko sprendimas perkelti pagrindinę Baltijos šalių būstinę į Estiją vargu ar buvo netikėtas tiems, kas stebėjo pastarųjų metų tendencijas. Ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad Lietuvos reguliacinė ir mokesčių aplinka, kuri tampa vis labiau neprognozuojama, gali paskatinti tarptautinius bankus trauktis. Bankų sektoriuje jau seniai sklandė perspėjimai, kad jei reguliavimo sąlygos nesikeis, bankai paliks Lietuvą ir šalyje liks tik filialai[10]. Tai, kas anksčiau atrodė tik grėsmė, dabar tapo realybe.
Jei žiūrėsime į Estiją, ji jau daug metų laikoma puikia vieta verslui, nes ten veikia aiški ir stabili reguliacinė aplinka. Estija pritraukia tiek smulkias, tiek dideles tarptautines įmones, kurios vertina skaidrią, aiškią ir lengvai suprantamą mokesčių sistemą. Būtent tai, ko, pasak ekspertų, trūksta Lietuvoje.
Estijos finansų ministras J. Ligi teigia, kad SEB sprendimas perkelti būstinę į Taliną yra akivaizdus įrodymas, kad bankas pripažįsta Estijos verslo aplinkos pranašumus. Pasak J. Ligi, Estija yra patikima investuotojams, skaidri, nesiremia korupciniais mechanizmais ir užtikrina aiškias žaidimo taisykles. Tai sukuria patrauklią aplinką tarptautinėms įmonėms, kurios ieško stabilumo ir aiškumo ilgalaikėje perspektyvoje.
Jau daugiau nei dešimtmetį Estija yra pripažinta geriausią mokesčių režimą turinčia valstybe tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių. Pagrindinis skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos mokesčių politikos yra tas, kad Estija neapmokestina įmonių pelno, kol jis nėra paskirstomas dividendais. Tai reiškia, kad įmonės gali reinvestuoti pelną be jokių papildomų mokesčių.
Lietuvoje padėtis visai kitokia. Pastaraisiais metais įvesti solidarumo ir viršpelnių mokesčiai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą verslo bendruomenėje. Pavyzdžiui, Lietuvos valdžia įvedė 60 % mokestį bankų pelnui, kuris viršija praėjusių ketverių metų vidurkį. Tai reiškia, kad kuo daugiau bankas uždirba, tuo didesnė dalis jo pelno tenka valstybei. Tokia sistema sukūrė neprognozuojamą ir nepalankią aplinką verslui.
Ekspertai pastebi, kad šis sprendimas buvo skubotas, nebuvo tinkamai derinamas su bankų sektoriaus atstovais, o galutinis rezultatas – prarasta investuotojų pasitikėjimas. Latvija taip pat ėmėsi panašių veiksmų – įvedė 20 % solidarumo mokestį bankų grynosioms palūkanų pajamoms, viršijančioms 1 mln. eurų[11].
Finansų ekspertas Mindaugas Busila irgi teigia, kad viena iš pagrindinių Lietuvos problemų yra dažni įstatymų pakeitimai. Pasak jo, tiek smulkus, tiek stambus verslas kenčia nuo neprognozuojamų teisinių pokyčių:
„Estijoje ir reguliacinė aplinka yra nuspėjamesnė, įstatyminė bazė nesikeičia taip dažnai. Lietuvoje, turbūt, smulkus verslas labai patiria tą nuolatinę įstatymų kaitą, tiesiog smulkus verslas neturi galios kažką pasakyti šioje vietoje. Tuo tarpu stambus verslas susiduria su tuo rečiau, bet kai susiduria, iškart reaguoja.“
Ką tai reiškia realybėje? Smulkus verslas, neturėdamas įtakos politikos formavimui, negali greitai prisitaikyti prie naujų teisės aktų, o didelės įmonės, tokios kaip SEB, turi pakankamai resursų ir galimybių reaguoti, tačiau jų kantrybė taip pat nėra beribė. Kai reguliacinės aplinkos stabilumas tampa neaiškus, įmonės ieško alternatyvų, kaip, pavyzdžiui, Estija.
Panašių veiksmų gali imtis ir kiti bankai ar įmonės
SEB banko sprendimas perkelti savo būstinę į Estiją gali tapti tik ledkalnio viršūne. Istorija rodo, kad panašius veiksmus jau atliko „Luminor“ bankas, kuris prieš keletą metų iškėlė savo pagrindinę būstinę iš Lietuvos. Tai reiškia, kad SEB nėra pirmasis ir, greičiausiai, ne paskutinis. Ekspertai teigia, kad kitų bankų, pavyzdžiui, „Swedbank“, veiksmai gali būti panašūs, ypač jei reguliacinė aplinka Lietuvoje nesikeis.
Bankų asociacija dar prieš keletą metų įspėjo valdžią, kad nuolatinis mokesčių ir reguliavimo sąlygų kaitaliojimas gali baigtis blogai. Buvo aiškiai pasakyta, kad jei valdžia nenustos eksperimentuoti su mokesčiais ir reguliavimu, bankai tiesiog išsikels. Ir štai – prognozės pildosi.
Finansų sektoriuje nėra jokių „sienų uždarymo“ ar „kapitalo kontrolės“ mechanizmų – Europos Sąjungoje galioja laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Jei šalis tampa nepalanki, kapitalas gali iškeliauti bet kurią akimirką. Būtent tai ir vyksta Lietuvoje.
Pastaraisiais metais Lietuvos politikai, siekdami užpildyti biudžeto deficitą, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios smogė bankų sektoriui. Kai Europos Centrinis Bankas (ECB) kovojo su infliacija keldamas EURIBOR palūkanų normą, Lietuvos valdžia tuo pasinaudojo kaip galimybe papildyti biudžetą. Buvo įvesti nauji mokesčiai bankams, tarp jų – 20 % bankų pelno mokestis. Vėliau prireikė daugiau lėšų, todėl atsirado vadinamasis viršpelnių mokestis, kuris taikomas bankų pelnui, viršijančiam praėjusių ketverių metų vidurkį.
Kol kas niekas negali tiksliai apskaičiuoti, kokią žalą patirs Lietuvos biudžetas, tačiau aišku, kad nuostoliai bus dideli. SEB būstinės perkėlimas reikš, kad Lietuva neteks mokesčių pajamų, nes jie bus mokami ne Lietuvoje, o Estijoje. Tačiau mokesčių praradimas – ne vienintelis nuostolis.
Kiekvienas toks bankų išėjimas siunčia signalą tarptautiniams investuotojams. Lietuva tampa mažiau patrauklia šalimi investicijoms. Kai tarptautinės įmonės mato, kad net tokie stiprūs žaidėjai kaip SEB ir „Luminor“ traukiasi, jos gali pradėti dvejoti, ar verta rinktis Lietuvą kaip pagrindinę savo veiklos vietą.
Šis signalas yra pavojingas, nes išorės investuotojai dažnai vertina šalių stabilumą per jau veikiančių tarptautinių įmonių patirtį. Jei jos traukiasi, tai laikoma ženklu, kad šalyje gali kilti problemų su reguliavimu, mokesčiais ar politine rizika.
Tad tokie praradimai Lietuvai kainuos daugiau nei vien mokesčių pajamas – tai bus pasitikėjimo praradimas, o jį atstatyti užtruks ne vienerius metus. Nors Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda ir kiti politikai vis dar kartoja, kad SEB būstinės kūrimas ne Lietuvoje yra nieko nereiškianti smulkmena…
