Vengrija tampa valstybe, daugiausiai dėmesio skiriančia šeimai
Vengrija ir toliau įtvirtina savo, kaip šeimai draugiškos valstybės, statusą. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausiasis patarėjas Balazsas Orbanas paskelbė, kad nuo 2023 m. sausio mėnesio Vengrijos moterys, tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančioms keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą bus atleistos nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM)[1].
Šis įstatymas yra taikomas tik vyresniems nei 25 metų asmenims, nes Vengrijoje asmenys iki 25 metų ir taip yra atleidžiami nuo GPM.
Dabar, Vengrija jau daugiau nei pusę metų taiko šią lengvatą motinoms. Visuomenėje šia pataisa pastebimas didelis susidomėjimas[2].
Pirmąjį šių metų mėnesį daugiau nei 3 000 motinų jau kreipėsi dėl pašalpos, o tai reiškia, kad jos vidutiniškai gaus 52 000 forintų arba 133 EUR papildomų pajamų per mėnesį[3].
Ši lengvata gali būti derinama ir su šeimos pašalpa už vaikus, taip pat gali būti taikoma papildoma mokesčių lengvata už pirmąją santuoką.
Visi šie veiksniai gali sudaryti papildomą 100 000 forintų arba 255 EUR papildomų pajamų per mėnesį.
Be to, ši mokesčių lengvata jaunoms motinoms taikoma ir tuo laikotarpiu, kai motinos yra namuose su vaikais ir turi teisę gauti kūdikių priežiūros arba vaiko priežiūros išmoką.
Atleidimas nuo GPM taikomas uždirbtoms pajamoms, įtrauktoms į konsoliduotąją mokesčio bazę, tokioms kaip: darbo užmokestis, ligos pašalpa, savarankiškai dirbančio asmens pajamos arba fiksuoto dydžio pajamos.
Išsivysčiusios šalys susiduria su mažėjančio gimstamumo problema, Vengrija – ne išimtis
Kodėl Vengrija žengė tokiu keliu? Dėl visko kaltas daugeliui išsivysčiusių šalių galvos skausmu tampantis menkas gimstamumas.
2022 m. pirmąjį ketvirtį Vengrijoje liko neužpildyta beveik 87 000 darbo vietų. Jas užpildyti tiesiog ėmė stigti žmonių.
Nors didėjanti imigracija gali būti vienas iš atsakymų, Vengrijos imigracijos politika yra viena griežčiausių Europoje.
„Vakarams atsakymas yra imigracija. Už kiekvieną negimusį vaiką turėtų būti vienas atvykstantis, ir tada skaičiai bus geri. Bet mums nereikia skaičių. Mums reikia vengrų vaikų“, – 2019 m. sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Dėl to, nuspręsta įvairiomis pagalbos priemonėmis didinti gimstamumą, o tam poreikis tikrai yra. Nuo 1975 m. šalies gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 2,4 gimimų vienai moteriai, iki 1,6 2020 m.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, po 2020 m. Vengrijoje gimstamumo rodiklis stabiliai siekia 1,52 gimimų[4]. Šis rodiklis yra per mažas, kad ilgainiui Vengrijos gyventojų skaičius nesumažėtų.
Dėl šios padėties Vengrijos vyriausybė pastaraisiais metais ir ėmėsi keleto veiksmų plano, siekdama padidinti darbo jėgos skaičių, užtikrinti, kad šalis neišnyks.
Lietuvoje mušami gimstamumo antirekordai, tačiau valdžia imtis veiksmų neskuba
Ar tokia sistema veiktų ir Lietuvoje? Juk ir mūsų šalis kovoja su mažu gimstamumu. O ir GPM Lietuvoje yra išskaičiuojamas iš gaunamo atlyginimo, taip pat ir iš kitų, ne darbo santykiais gautų pajamų (pardavus turtą ir pan.).
Neseniai dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo parašus rinko ir iniciatyvinė grupė, tačiau jai nepavyko surinkti reikiamų 50 tūkst. parašų.
Iniciatyvinė piliečių grupė, grąžinusi jai išduotus parašų lapus, nurodė, kad surinko 4 467 parašus[5]. Iniciatyva siekta Seimui teikti pataisas dėl GPM lengvatos už būsto paskolas.
Vieniems metams grąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas opozicija siūlė Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.
Tačiau toks pasiūlymas nebuvo susietas su gimstamumo skatinimu. O jeigu būtų, ar tai iš esmės pakeistų situaciją?
Juk Lietuvoje buvo kalbama, kad mažiausias gimstamumas buvo užfiksuotas dar 2021-aisiais: jais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių. Tačiau 2022 m. Lietuvoje gimė dar mažiau, jau tik 21,9 tūkst. kūdikių arba 1,4 tūkst. (5,9 proc.) mažiau negu 2021 m.
Toks gimstamumo skaičius artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metu.
Dar mažiau optimizmo lieka gimstamumo duomenis palyginus su mirtingumo rodikliais: 2021 m. gimė 23,3 tūkst., mirė 47,9 tūkst. gyventojų.
Nerimauti verčia ne vien pats nuolat mažėjantis gimstamumas, bet ir absoliutus gimusiųjų skaičius. Juk būtent minėti skaičiai, praėjusiais metais pasiekę minimumą, rodo potencialų ateinančių kartų dydį.
Maždaug tiek vaikų, jeigu jų tėvai neemigruos, po 6-7 metų ateis į mokyklas, o po 16-18 metų jie turėtų įsilieti į darbo rinką arba stoti į aukštąsias mokyklas.
Tokių rodiklių neužtenka nei mūsų valstybės tęstinumui, nei ekonomikos palaikymui. Dėl to, valdžia anksčiau ar vėliau turės imtis efektyvių veiksmų plano, nes kitu atveju – Lietuvos gali laukti visiškas išnykimas.
