Atsisakė finansuoti M. K. Čiurlionio palikimą puoselėjantį renginį
Žymiausią Lietuvos dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį žino kiekvienas lietuvis. Tai yra mūsų tautos šviesulys – profesionaliosios muzikos pradininkas sukūręs apie 200 kūrinių fortepijonui, dvi simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“, Styginių kvartetą, kantatą „De profundis“, fugą „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt. Šios žymios asmenybės talentu ir neįkainojamu jo palikimu muzikos pasauliui turbūt nesuabejotų nė vienas. Tačiau štai Lietuvos kultūros taryba, galimai, tuo suabejojo, mat šiemet ėmė ir atsisakė finansuoti renginį, puoselėjantį M. K. Čiurlionio sukurtų tradicijų tęstinumą.
Žinomas pianistas, M. K. Čiurlionio proanūkis, Rokas Zubovas JAV įgijęs magistro laipsnį, mokęsis Čikagos De Paul universitete, tobulinęsis Henriko Neihauzo institute Ciūriche pas pianistę Esterą Elinaitę, sėmęsis patirties pas pianistus Andrių Kuprevičių ir Edvardą Auerį, vėliau dėstytojavęs Saint Xavier universitete Čikagoje, grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą. Dirbdamas Lietuvos muzikos akademijoje ir tapęs M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktoriumi, jis rūpinasi profesionalios fortepijoninės muzikos išsaugojimu ir sklaida, Lietuvos kultūros istorijos gyvastimi bei savo prosenelio sukurtų tradicijų išsaugojimu.
Profesionaliems kultūriniams projektams skyrė mirties nuosprendį?
Druskininkuose įsikūrusiuose M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kasmet suskamba fortepijono garsai. Kiekvieną vasarą čia sugrįžta kadais paties kompozitoriaus sutverta tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Tik anksčiau čia žmonės klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, nuo 1965 metų tradicija rengti fortepijonu atliekamos muzikos ciklus buvo atgaivinta, o pastaruosius 18 metų šios tradicijos išsaugojimu rūpinasi ir renginį globoja dailininko ir kompozitoriaus provaikaitis R. Zubovas. Tradiciją tęsia žymiausi Lietuvos ir užsienio pianistai, M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius, šiemet dalyvaujantys Druskininkuose jau 58 kartą organizuojamame fortepijono vasaros festivalyje.
„Projektą „58 fortepijono vasara Druskininkuose“ Lietuvos kultūros taryba, skirstydama finansavimą, įvertimo gerai. Gavome 77,87 balo. Pagal balus likome 45 vietoje iš 197 svarstytų projektų, todėl patekome į geriausių projektų ketvirtadalį. Ekspertai pasiūlė mūsų projektą remti, jam skiriant 10 000,00 eurų, Tiek tikrai būtų užtekę kukliai visą projektą įgyvendinti. Tačiau sprendimą neremti projekto priėmė pati Lietuvos kultūros taryba. Taryba muzikos srityje paskirstė iš viso 452,262,00 eurus. Tikiu, kad ekspertai savo darbą atlieka kruopščiai ir stengiasi būti įmanomai objektyvūs. Manau, kad jų kruopštumą įrodo ir labai maži skirtumai tarp projektų įvertinimo: štai 22 vietoje, surinkęs 79,85 balus yra puikus projektas “Chordos partnerystė”; 32 vietoje, surinkęs 78,86 balus yra kitas puikus projektas „Tarptautinis Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis Biržai”, o 45 vietoje surinkęs 77,87 balo yra projektas „58 fortepijono vasara Druskininkuose“. Noriu atkreipti dėmesį, kad 2 balų skirtumas yra lygus 23 pozicijoms rezultatų lentelėje“, – neslėpdamas apmaudo kalbėjo žymaus kompozitoriaus provaikaitis R. Zubovas.
Anot jo, Lietuvos kultūros tarybos sudėtyje yra gerbiami, Lietuvos kultūrai nusipelnę žmones, todėl vyras teigia nedrįstąs abejoti jų kompetencija ir atsidavimu Lietuvos kultūrai.
„Tačiau žiūrint į rezultatų lentelę vis tiek kyla klausimas, kodėl pavyzdžiui puikus „Meta Trio“ projektas visai negavo finansavimo ir ekspertų buvo įvertintas vos 0,13 balo mažiau už prieš jį buvęs lentelėje? Suprantu, kad vienprasmiško atsakymo čia niekas negali pateikti, nes visada viską galima vertinti skirtingai ir negali būti vieno objektyvaus vertinimo menams. Balų viešinimas tik daugina nesusipratimų. Ekspertai ne kažką atmetinėja, bet atrinkinėja jų manymu geriausius projektus. Taigi 0,13 balo yra mirties bausmė puikiems projektams“, – teigė R. Zubovas.
Kiek Lietuvoje kainuoja kultūra?
Lietuvos fortepijoninės muzikos puoselėtojas ir profesionalaus muzikavimo šiuo instrumentu tradicijų tęsėjas įsitikinęs, kad kultūrinė tradicija, kūrybinės idėjos, ištisus regionus jungiantys kultūriniai sambūriai, dešimtmečius gyvuojantys regionų festivaliai yra pasmerkti paklusti grubiai pinigų galiai.
„Man kyla klausimas, kas turi šią tragišką padėtį keisti? Kas turi arba gali problemą viešinti, garsinti, siekti, kad finansavimas atitiktų gerų projektų kiekį? Ar Lietuvos kultūros taryba yra vien biurokratinis mechanizmas suburtas nubrėžti brūkšniui, tarsi giljotina nurėžiant beveik 80% visų muzikos programos iniciatyvų gyvybę, iš kurių bent pusšimtis, kaip suprantu, yra ekspertų siūlyti paremti? Bet kodėl tada turime ten tokius šviesius, pagarbos vertus žmones, deleguotus atstovauti savo kultūros sektorių? Ar nebūtų prasminga, kad tarybos nariai, atstovaujantys labai įvairius kultūros visuomenės padalinius, suformuotų ministerijai argumentuotą kreipimąsi, kuriame būtų išsakyta pozicija, kad finansinė padėtis yra apgailėtina? Gal kultūros lauko autoritetų balsas suteiktų jėgų ir Kultūros ministrui vyriausybės posėdyje pakovoti dėl didesnio finansavimo?“, – svarstė R. Zubovas.
R. Zubovo nuomone, užsienio valstybių vadovai, svečiai ir įvairių delegacijų atstovai atvykę su šeimų nariais į mūsų valstybę yra vedžiojami po muziejus, parodas, grožisi jiems rengiamais koncertais ir su Lietuva susidraugauja pažindami mūsų šalies kultūrą.
„Tai kiek gi kultūra turi kainuoti? O va čia atsakingi asmenys ir turėtų įvardinti koks vargingas gyvenimėlis Lietuvėlėje būtų, jeigu čia nebūtų kultūros. Bet grįžtant prie rimtų dalykų, man kyla klausimas: gal, esant tokiai sudėtingai finansinei situacijai ir kultūros tarybos nariams iš ekspertų vertinimo suprantant, kad labai daug gerų projektų lieka už ribos, būtų verta patiems sau iškelti klausimą: ar tikrai teisingai elgiamės?
Bet gal dabar laikai yra taip pasikeitę, kad aš pats visiškai nebejaučiu kultūros pulso ir esu atsilikęs savo svarstymuose?“, – samprotavo žymaus dailininko ir kompozitoriaus provaikaitis.
Tradicinius festivalius žada tęsti
Po viešo R. Zubovo pasisakymo apie tai, kad nebuvo skirtas finansavimas 58-am kasmetiniam Druskininkuose rengiamam fortepijono koncertų ciklui, kilo didelė nepasitenkinimo banga. Seimo narys Robertas Šarknickas Vyriausybės valandoje uždavė klausimą kultūros ministrui Simonui Kairiui dėl ko Čiurlionio sukurta koncertavimo tradicija staiga negavo finansavimo likus vos dviems metams iki Čiurlionio 150-ųjų metinių. Ministras esą tuomet pažadėjo užduosiąs šį klausimą Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei Asta Pakarklytei. Tačiau iki šiol nėra aišku ar tas ministro pokalbis su pirmininke įvyko.
„Galbūt mano matymas, kad kultūra yra auginama ir puoselėjama tarsi medis, šaknimis įsikabinęs į savo žemę, laistomas, purenamas, globojamas, kad būtų ilgaamžis ir vaisius nešantis, yra beviltiškai pasenęs? Norisi tikėti, kad mes savo individualumą dar suvokiame kaip bendruomenė, kad mes jaučiame prisirišimą prie brangių praeitį menančių ženklų ir prasmių, kad didieji mūsų istorijos medžiai – Čiurlionis, Vydūnas, Daukantas, Donelaitis ir begalė kitų – ir toliau savo žodžių, garsų, spalvų, minčių šlamesiu suteikia mums vidinę harmoniją ir pajautimą, kad esame čia savi, kad ši žemės dalelė yra ta vienintelė mūsų žemė. Todėl nenustosiu organizuoti „Druskininkų fortepijono vasarų“, nes kiekvienas klausytojas, kurį šiemet mačiau man suteikė naujų jėgų ir tikėjimo. Žmonės, net per lietų likę sode klausytis muzikos yra geriausias įrodymas, kad mūsų sklaida veikia. Mėginsiu Kultūros ministerijai dar kartą įteigti, kad į Čiurlionio 150-mečio programą įtraukti renginiai turėtų būti išsaugoti bent iki 150-mečio“, – dėstė M. K. Čiurlionio provaikaitis R. Zubovas ir į skaitytojus kreipėsi su prašymu finansiškai paremti festivalį „58 fortepijono vasara Druskininkuose“ sakydamas, kad tik visi drauge sugebėsime išsaugoti svarbias tradicijas.
Paaukoti kviečiama fortepijoninės muzikos puoselėtojo įkurtam labdaros ir paramos fondui „Žvaigždžių Sonata“[1].
