Valdančiųjų nuopelnų TOP 15 - 2020-2024 kadencijos skandalai ir klaidos

Prieš seimo rinkimus – dabartinių valdančiųjų darbų apžvalga

Ši seimo kadencija skaičiuoja paskutines savaites, o rinkėjai – paskutines dienas iki rinkimų. Tai reiškia, kad būtent dabar yra puikus apžvelgti valdančiųjų nuveiktus darbus, (ne)įgyvendintus pažadus, iššūkius, su kuriais buvo susidurta ir padarytas klaidas, kurių nestigo.

Tikriausiai mažai kas nepritars, jog per šią kadenciją seimo kadenciją Lietuvą supurtė sudėtingi globalūs iššūkiai: COVID-19 pandemija ir ekonominiai, socialiniai jos padariniai, karas Ukrainoje ir geopolitinė įtampa, ekonomikos nuosmukis ir milžiniška infliacija. O kur dar vidaus politikoje vyravę politų nesutarimai, kivirčai ir netikėti skandalai.

Nors kai kuriais atvejais valdantieji konservatoriai bei mažieji koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“ sulaukdavo teigiamų įvertinimų už laiku priimtus sprendimus ar savalaikę reakciją, nestigo ir situacijų, kai į jų pusę skriejo aštrios kritikos strėlės.

Dabartiniai seimo kadencijai jau galutinai artėjant prie pabaigos, visuomenė dar intensyviau vertina valdančiųjų veiksmus ir padarytus sprendimus, tad drauge galime apžvelgti labiausiai įsiminusius valdančiųjų „nuklydimus“.

Pedofilijos skandalas sukrėtė visą Lietuvą ir parlamentą

Pedofilijos skandalas buvo vienas didžiausių ir labiausiai visuomenės dėmesio sulaukusių politinių skandalų pastaraisiais metais Lietuvoje. Kristijonas Bartoševičius, dabar jau buvęs seimo narys, 2023 m. pradžioje netikėtai atsistatydino iš savo pareigų, likus vos kelioms dienoms iki to, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Priežastis – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų seksualine prievarta prieš nepilnamečius. 2023 m. liepą buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. K. Bartoševičius oficialiai kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 atvejai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 atvejai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 atvejai).

Įvykis sukėlė didžiulį rezonansą tiek politinėje, tiek visuomeninėje erdvėje. Nors pats K. Bartoševičius kategoriškai neigė jam mestus kaltinimus, visuomenėje kilo klausimų apie tai, kaip jis sužinojo apie būsimą Generalinės prokuratūros kreipimąsi, taip pat abejota, ar buvo bandoma šį skandalą užgesinti iš anksto ir kaip prie to prisidėti galėjo jo kolegos bendrapartiečiai konservatoriai.

Ministrų kabineto perversmas: liko vos keli, gebėję išvengti didelių skandalų

Dar prieš valdančiosios koalicijos formavimą konservatoriai kalbėjo apie itin aukštus standartus, kuriuos sau taikys. Vis dėlto, Vyriausybei nepavyko išvengti nei skandalų, nei didelių permainų.

Vasarą viešojoje erdvėje pasirodė informaciją apie tuometinę socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, kuri netrukus postą turėjo palikti. Tai ji padarė kilus diskusijoms dėl jos ryšių su tolima giminaite ir finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą kalėjusiu Vilhelmu Germantu.

Šioje istorijoje susijęs ir M. Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas, dėl kurio su I. Trinkūnaite bei V. Germantu valdomų verslų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą. Sprendimą galutinai trauktis iš pareigų M. Navickienė priėmė po to, kai žiniasklaida paskelbė, jog ši su I. Trinkūnaite ir V. Germantu privačiu lėktuvu keliavo į Dubajų.

Iš pradžių negalėjusi paaiškinti, kas finansavo šią viešnagę, vėliau konservatorė deklaravo, jog tai buvo dovana. M. Navickienė sakė, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, jos bendravo retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano nusikalstamą praeitį nieko nežinojo.

Skandalų su ministrais būta ir daugiau. 2022 m. rudenį paaiškėjo, kad kad „Ignitis grupės“ akcijų turi su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu sąsajų turinti įmonė „Norteo“ ir „Ignitis grupę“ tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Pastarasis tuomet buvo deklaravęs tik akcijų pirkimo faktą – tebesitęsiantis ryšys su bendrove nebuvo paviešintas.

Reaguodami į tai, opozicija nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). VTEK tuomet konstatavo, kad finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla. G. Norkūnas po šio VTEK sprendimo pasitraukė iš finansų viceministro pareigų. Energetikos ministro elgesio Komisija tuo metu nusprendė netirti, tačiau seime užgimė iniciatyva D. Kreivio interpeliacijai. Vis dėlto, ši nebuvo sėkminga, ministras išsaugojo darbo vietą.

Vasarą pasikeitė ir žemės ūkio ministras: šį postą paliko Kęstutis Navickas, o jį pakeitė seimo Ekonomikos komiteto vadovu buvęs, konservatorius Kazys Starkevičius. Pavasarį žemės ūkio ministrui K. Navickui buvo keliama jau antroji interpeliacija. Opozicijos parengtame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K. Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti.

Pats ministras teigė, kad jam „nekyla abejonių“ dėl per savo kadenciją atliktų darbų ir iš posto trauktis neketina, nes jaučia pareigą tęsti pradėtus pokyčius, todėl prašo opozicijos juo pasitikėti. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog dabar pašalinti K. Navicką iš pareigų nebūtų racionalu. Vis tik, po prezidento rinkimų ir Vyriausybės įgaliojimų perdavimo, K. Navickas buvo pakeistas.

O nepasitikėjimą ministru dar praėjusių metų pabaigoje reiškė Žemės ūkio tarybos atstovai. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė Žemės ūkio ministerijos vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltintas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Tokius pasipiktinimus lydėjo ir masiniai ūkininkų protestai Vilniuje.

COVID-19 pandemiją lydėjo nevykusi sveikatos apsaugos sistemos reforma

Vasarą iš posto patrauktas buvo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jį pakeitė naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. A. Dulkys kritikos sulaukė tiek iš visuomenės, tiek iš parlamentarų ir net prezidentūros.

Iš tiesų, A. Dulkys buvo vienas tų ministrų, kurie sulaukdavo daugiausiai kritikos. Ši dažniausiai buvo susieta su COVID-19 pandemijos valdymu, vakcinacijos kampanija, karantinu ir vėlesnėmis sveikatos apsaugos sistemos reformomis.

A. Dulkio pradėta sveikatos apsaugos sistemos reforma sulaukė ypač daug kritikos, ypatingai iš gydytojų, medicinos įstaigų vadovų bei opozicinių politikų. Daugiausiai dėmesio sulaukė jo planai pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir stiprinti pirminės sveikatos priežiūros lygį. Kritikai teigė, kad reforma buvo vykdoma skubotai, neatsižvelgiant į regioninius skirtumus ir pacientų poreikius, taip pat trūko konstruktyvaus dialogo su gydytojais ir savivaldybėmis.

Be to, viena iš opiausių problemų, su kuria susidūrė sveikatos apsaugos sistema, buvo ilgos eilės pas gydytojus specialistus. Dulkys buvo kaltinamas dėl neveiksmingų priemonių šiai problemai spręsti. Pacientai ir gydytojai teigė, kad pandemija tik paaštrino problemą, tačiau efektyvių veiksmų iš ministerijos pusės nebuvo imtasi.

Švietimo reforma sulaukė neigiamų vertinimų

Pastaruosius ketverius metus Lietuvos švietimo reforma ir švietimo ministrų veikla taip pat susidūrė su kritika, apimančia tiek strateginius sprendimus, tiek reformos įgyvendinimo kokybę.

Viena iš didžiausių problemų, kurią kritikavo švietimo ekspertai, mokytojai ir visuomenė, buvo nuolatiniai švietimo sistemos pokyčiai, kurie buvo menkai įvertinti. Ministrai buvo kaltinami dėl to, kad reformos buvo įgyvendinamos skubotai ir be aiškios ilgalaikės vizijos. Nuolatinių diskusijų kėlė mokytojų darbo sąlygos ir atlyginimai. Nors buvo siekta didinti mokytojų atlyginimus, mokytojų bendruomenė ne kartą išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad šie pokyčiai buvo netolygūs ir kai kuriose vietovėse atlyginimai išliko per maži.

Visuomenė ir specialistai išreiškė susirūpinimą dėl augančių moksleivių pasiekimų skirtumų tarp miestų ir regionų. Regionų mokyklos susidūrė su mokinių trūkumu, prastesne materialine baze ir kvalifikuotų pedagogų stygiumi, o tai tik dar labiau gilino mokymosi skirtumus.

Daug diskusijų sukėlė ir tai, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Tokiam sprendimui aktyviai priešinosi kai kurių Lietuvos regionų vadovai.

Papildomo chaoso įnešė ir ministrų kaita. Tik birželį dabartinė švietimo ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo paskirta eiti pareigas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatinio vadovo neturėjo nuo balandžio, kai atsistatydino Gintautas Jakštas, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė dėl jau anksčiau aptartos situacijos iš pareigų pasitraukė anksčiau birželį. Kadencijos pradžioje šias pareigas ėjo Jurgita Šiugždinienė, bet iš posto ji pasitraukė dėl „čekiukų“ skandalo^[1].

Partnerystės įstatymai ir Gyvenimo įgūdžių programa skaldė seimą ir visuomenę

Praėjusiais metais visuomenėje kilo aktyvios diskusijos dėl prieštaringos Gyvenimo įgūdžių programos. Teigta, kad programa, įskaitant ir lytiškumo ugdymą, mokyklose privalo būti taikoma siekiant ugdyti vaikus kaip atpažinti seksualinį smurtą ir anksčiau laiko netapti tėvais. Vis gi, kritikai teigė, kad programa skatina genderizmą, o dešimtys tūkstančių piliečių savo nepritarimą išreiškė pasirašydami visuomenininkų inicijuotą teisinį reikalavimą-peticiją, kuria siekta sustabdyti programą.

Daug diskusijų kėlė ir partnerystės įteisinimo klausimas. Premjerė I. Šimonytė neseniai pareiškė, kad būtent dėl to, kad šioje kadencijoje nebuvo priimtas partnerystės įstatymas, jai labiausiai apmaudu.

„Dėl to man yra labiausiai apmaudu, bet aš nė kiek neabejoju, kad ir šis klausimas bus išspręstas“, – sakė ji.

Šios kadencijos seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turėjo balsuoti dar kartą, bet akivaizdu, kad šios kadencijos seime reikiamo palaikymo, kad įstatymas būtų priimtas, nėra ir nebus.

Kainų šuoliai: pabrango tiek elektra, tiek ir maisto prekės

Pastaruosius metus nemenka dalis piliečių susidūrė ir su finansiniais iššūkiais dėl pabrangusių prekių, paslaugų, kitų išlaidų. Pirmiausia buvo pastebėta itin išaugusios elektros sąskaitos. Teigta, kad pakeitus skaitiklius kai kurie jau gavo po kelis ar net keliolika tūkstančių siekiančias sąskaitas. Daugelis tikino, jog priskaičiuotos sumos yra ne tik niekuo nepagrįstos, bet apskritai sunku įrodyti, jog įvyko klaida.

Be to, piliečiai pastebi ir brangstančius maisto produktus. Duomenų agentūros išankstinė statistika rodo, kad mėsa kainuoja 2 proc. brangiau nei prieš metus. Nuo metų pradžios maistas jau pabrango beveik puse procento^[2]. Kainas parduotuvėse stebintys „Pricer“ atstovai sako, kad brangsta tiek lietuviški, tiek įprastai pigesni buvę lenkiški produktai.

Farmacijos gaminiai ir medicinos apsauga per metus pabrango net dešimtadaliu, socialinė apsauga kone penktadaliu. Pastebimi ir degalinėse brangstantys degalai, o nuo metų pradžios litras benzino pabrango beveik 15 centų.

Vertybinė G. Landsbergio politika nepasiteisino

Daug kritikos valdžia sulaukė ir dėl užsienio politikos, o bene labiausiai įsiminė keletas istorijų. 2021 m. buvo priimtas Lietuvos ir Kinijos santykius smarkiai paveikęs sprendimas steigti Lietuvoje Taivano atstovybę. Sprendimas buvo aiškinamas vertybinės užsienio politikos principais. Valdantieji sakė, jog tiki, kad Lietuvos keliu eis ir kitos Vakarų šalys. Tačiau tai neįvyko^[3].

Kinijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo po to, kai Lietuva 2021 m. leido Taivanui atidaryti savo atstovybę Vilniuje, kurios pavadinime buvo naudojamas žodis „Taivanas“, o ne įprastas Taibėjus. Šis žingsnis smarkiai supykdė Kiniją, kuri Taivaną laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi, vadovaujasi „vienos Kinijos“ principu ir reikalauja taip pat elgtis savo partnerių.

Supykusi dėl Lietuvos sprendimo, Kinija atsakė ekonomine blokada: ženkliai sumažino prekybinius ryšius su Lietuva, uždraudė lietuviškas prekes įvežti į savo rinką ir net bandė paveikti kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, kad šios nesektų Lietuvos pavyzdžiu. Šis konfliktas sukėlė diskusijų ne tik dėl Lietuvos santykių su Kinija, bet ir dėl ES vieningos pozicijos.

Su užsienio politika būta ir daugiau iššūkių. 2022 m. Baltijos šalių transporto institucijos pranešė, kad Lietuva uždraudė geležinkelių transportu gabenti prekes, kurioms taikomos ES sankcijos, į Rusijos tolimųjų vakarų eksklavą Kaliningradą. Rusija išreiškė didžiulį pasipiktinimą šiuo sprendimu ir reikalavo Lietuvą nutraukti dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą. Rusija teigė, jog toks Lietuvos sprendimas pažeidžia tarptautinės teisės aktus ir susitarimą, kuriuo Lietuvai buvo leista stoti į Bendriją.

Iš pradžių ES teigė, kad Lietuvą elgiasi pagal visus reglamentus, tačiau vėliau vis dėlto paskelbė, jog „dukart patikrins“ Briuselio gaires, kad įsitikintų, jog jos „visiškai atitinka bet kokias taisykles“. Europos Komisija (EK) vėliau paskelbė gaires, kurios nurodė drausti per ES teritoriją vežti tik karinės, dvigubos paskirties prekes ir technologijas, taip pat – riboti tranzito apimtis pagal pastarųjų trejų metų istorinius vidurkius. Liko draudimas vežti sankcionuotas prekes keliais, patvirtinta, kad tranzitas tarp Rusijos pagrindinės dalies galės vykti tik geležinkeliu^[4]. Lietuva atsidūrė prastoje situacijoje, mat pirminės ir skubotos savo pozicijos turėjo atsisakyti, o šį EK sprendimą Rusijos propaganda galėjo pasinaudoti savo naratyvui.

Valdančiųjų reitingai – liūdni

Tam tikras valdančiųjų problemas gali parodyti ir jų reitingai. Iki pirmojo seimo rinkimų turo likus mažiau kaip dviem savaitėms darytoje apklausoje toliau pirmavo socialdemokratai. Rugsėjį už juos būtų balsavę 15,5 proc. apklausos dalyvių. Antroje reitingų lentelės vietoje yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Rugsėjį šią politinę jėgą palaikė 11,6 proc. apklaustųjų. 

Vis tik, tai nėra teigiamas signalas. Paklausti, kaip vertina dabartinės Vyriausybės darbą, didžioji dalis gyventojų nurodė Ministrų kabineto priimamus sprendimus vertinantys neigiamai. Taip mano gerokai daugiau nei pusė – 62,4 proc. – respondentų.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną, antradienį prasideda išankstinis balsavimas.