Lietuva dėl Kaliningrado tranzito liko kvailės vietoje ir taps tik „pravažiuojama karčiama“?

Tranzitas
EK pateikė gaires dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Guilherme'o Stecanellos/Unsplash nuotrauka.

<h2>Leido geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes</h2>
<p>Europos Komisijai (EK) pateikus gaires dėl Rusijos prekių tranzito per ES teritoriją, Lietuva, užsiimdama saviveikla, liko ne tik kvailės vietoje, bet ir gavo nepatikimos valstybės narės etiketę. EK panaikino savavališkai Lietuvos taikytus Kaliningrado tranzito ribojimus. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, neseniai pareiškęs apie savo dviejų savaičių trukmės atostogas, net nesiskubina į šią informaciją reaguoti, o ministerija pateiktas gaires esą dar nagrinėja. Tačiau nei opozicija, nei dalis valdančiųjų tokiu sprendimu patenkinti nebuvo ir teigia, kad Lietuva tampa ne pilnaverte ES valstybe, bet „pravažiuojama karčiama“, o kiti svarsto, kad gairėmis tik švelninama situacija.</p>
<p>Trečiadienį pasirodė ilgai lauktos EK gairės, kuriose paskelbtas atnaujintas ES sankcijų išaiškinimas dėl ribojamų priemonių taikymo tranzitu per ES teritoriją gabenamoms Rusijos prekėms[4]. Pagal naujas gaires, EK paskelbė visišką draudimą tranzitu per ES gabenti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas.</p>
<p>Tuo tarpu pagal naujas gaires buvo leista Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per ES teritoriją.</p>
<blockquote>
<p>„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – teigiama Komisijos išplatintame pranešime spaudai[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gelezinkelis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija gali gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, bet jos neturi būti naudojamos kariniams tikslams</h2>
<p>EK išaiškinimu įvedami ir tranzito per ES apimčių apribojimai pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį.</p>
<p>Valstybėms narėms pavedama stebėti, ar nėra kokių neįprastų prekių srautų, ar prekybos tendencijų, kuriomis būtų galima apeiti įvestas sankcijas.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, Rusijai suteikiamos galimybės geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau gabenamos prekės negali būti naudojamos kariniams tikslams.</p>
</blockquote>
<p>Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo ES sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis ir kt.[3]</p>
<blockquote>
<p>O štai jau rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 d. – rusišką naftą ir jos produktus.</p>
</blockquote>
<h2>Atostogų išėjęs ministras EK sprendimo dar nekomentuoja</h2>
<p>Užsienio reikalų ministerija (URM) sako, kad suprasdama, jog Kremliaus režimas siekia išardyti transatlantinę vienybę, ir toliau liks ištikima transatlantinei partnerystei ir laikysis vieningos bei koordinuotos ES sankcijų politikos.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva supranta, kad paskelbtos naujos ES sankcijų gairės gali sukurti nepagrįstą įspūdį, kad transatlantinė bendruomenė švelnina savo poziciją bei sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Lietuva ir toliau pasisako už kuo griežtesnius ir platesnius ES sankcijų taikymo modalumus“, – teigiama URM pranešime spaudai[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau apie savo, politologų vertinimu[5], skandalingas atostogas neseniai pranešęs ministras Gabrielius Landsbergis komentarų dalinti neskubėjo.</p>
<blockquote>
<p>„Nagrinėjam. Komentarai vėliau“, – teigė G. Landsbergis[6].</p>
</blockquote>
<h2>Komisija iškėlė baltą vėliavėlę?</h2>
<p>Situacijos vertinti suskubo ir politikai. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas neslėpė, kad toks EK sprendimas yra žingsnis atgal, tačiau tuo pačiu ir džiaugėsi, kad Lietuvai suteiktas svarbus svertas – nustatyti kvotas tranzitui į Kaliningradą[8]. Pasak jo, Rusija eskalavo situaciją ir EK pateikė kiek kitokį išaiškinimą.</p>
<blockquote>
<p>„Tai yra EK atsitraukimas. &lt;…&gt;. EK turi suprasti, kad tokie atsitraukimai po eskalacijų iš Rusijos pusės nėra pats geriausias būdas politikai su Rusija, nes atsitraukimas skatina tokias situacijas kurti toliau“, – neslėpė L. Kasčiūnas[8].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, parlamentaras suvokia ir tai, jog į kovos lauką Lietuva viena eiti negali, jai reikalingas užnugaris. Todėl sąjungininkų žodžio teks klausyti.</p>
<p>Tačiau ekonomistai svarsto, kad sankcijų dėka bus suduotas didelis smūgis Kaliningrado ekonomikai, mat ji taps vis labiau priklausoma nuo Rusijos, o pastaroji paramos galės skirti vis mažiau.</p>
<p>Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, draudimas viršyti pastarųjų trijų metų tranzito apimtis, bus it smūgis žemiau juostos, mat tai sutrukdys Rusijos planus padidinti Kaliningrado uosto apimtis, kas reiškia, kad Rusija ateityje praranda lankstumą auginti šį regioną[10].</p>
<blockquote>
<p>Kita vertus, nors finansų analitikas Marius Dubnikovas pritarė, kad EK gairės lems Kaliningrado ekonominį sąstingį, jis neslėpė, kad sankcijos bus taikomos švelnesne forma, kadangi iš esmės yra leidžiamas tranzitas sausumos keliais, o apribojus kitą žemės transportą, traukiniais gabenti galima kone viską, „ką tik galima pakrauti“[10]. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/komisija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jokių nuolaidų nėra</h2>
<p>EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega kilusias diskusijas ramina, teigdamas, kad EK nedaro jokių nuolaidų, o naujai pasirodžiusiomis gairėmis esą tik išaiškinamos tos pačios sankcijos[12]. Naujose gairėse, pasak jo, tik patikslinama informacija, kaip reikia tikrinti prekes, kad nebūtų apeinamos sankcijos.</p>
<blockquote>
<p>Jis teigia, kad iš esmės tai tėra šešių priimtų sankcijų paketų peržiūrėjimas, o situacija ir toliau nesikeičia: ir toliau draudžiama vežti keliais, kontroliuojama, kas vežama geležinkeliais. Tik dabar dar tiksliau yra įvardyta, kaip ta kontrolė turi būti vykdoma lyginant paskutinių trejų metų srautus su dabartiniais, ar jie jų neviršija.</p>
</blockquote>
<p>Anot diplomato, gairėse nustatyta, kokių veiksmų valstybė narė turi imtis, jei pastebi galimus pažeidimus, kaip turėtų tą tranzitą stabdyti ir sulaikyti prekes[12].</p>
<h2>Lietuva tapo tik „pravažiuojama karčiama“</h2>
<p>Komentuodama tokį EK nutarimą ne tik šalies opozicija, bet ir dalis valdančiųjų nepagailėjo aštrios kritikos.</p>
<blockquote>
<p>Štai Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata teigė, kad Lietuva nesugebėjo įrodyti, jog lygiaverčiai yra ES valstybė, o ne teritorija, per kurią eina kelias ir yra it „pravažiuojama karčiama“[15].</p>
</blockquote>
<p>Nepatenkintas liko ir konservatorius Paulius Saudargas, kurio įsitikinimu, buvo pažeista Lietuvos principinė pozicija, kad „režimas turi kraujuoti, o sankcijos turi būti griežtos“.</p>
<p>O štai opozicija neslepia, kad bereikalingai sukėlusi įtampą, G. Landsbergio vadovaujama URM jau trečią kartą patiria fiasko. Pasak socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko, Lietuva į parankę dabar gavo visą „komplektą“: ir tranzitą, ir sugadintą reputaciją, ir sugadintus politinius santykius Briuselyje[15].</p>
<p>Kritikos strėlių nepagailėjo ir ekspremjeras Saulius Skvernelis, tvirtindamas, kad į tokią situaciją atvedė atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas ir bereikalingai sukelta įtampa.</p>
<blockquote>
<p>„Mes jau praradome viltį, kad ponas Landsbergis supras savo klaidas, nes jis tuo mėgaujasi, tuo savo veikimu ir savo užsienio politika, bet kaip ir minėjau, vienas po kito epizodai rodo kompetencijos stoką ir neprofesionalumą. Aš nežinau, kodėl tai vyksta, ar tai yra siekis įsirašyti į istoriją, bet mus vis pastato į vietą ir pataiso mūsų užsienio partneriai, strateginiai partneriai“, – tvirtino G. Paluckas[15].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0105-venteviteikaite-15.jpg" alt="" /></p>
<h2>Agresyvią užsienio politiką pradėjo savo noru?</h2>
<p>Tuo tarpu dar birželio pabaigoje užsienio žiniasklaidoje buvo gausiai linksniuojamas Lietuvos vardas. Tiesa, ne iš gerosios pusės.</p>
<blockquote>
<p>Mūsų šalis buvo labiau vaizduojama kaip vabalas, panoręs įlysti liūtui į nasrus.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvai įvedus ES sankcionuotų prekių tiekimo į Kaliningradą blokadą, dėl kurios kilo reali fizinio konflikto grėsmė, <a title="Lietuvos vardas neigiamai skamba visame pasaulyje: nebepavyksta prisidengti Vakarų ar Europos šydu" href="/lietuvos-vardas-neigiamai-skamba-visame-pasaulyje-nebepavyksta-prisidengti-vakaru-ar-europos-sydu">EK kaipmat sukruto ir pareiškė, kad įvyko nesusikalbėjimas</a>, o Lietuvos ir Komisijos pozicijos šiuo klausimu esą išsiskiria. Lietuva kaip reikiant savivaliavo.</p>
<p>Ar galima teigti, kad išties Komisijos pozicija nuo pat pradžių nepakito ir šios gairės jos tikrai nesušvelnino, tik Lietuva ją skirtingai interpretavo? Juk EK atstovas spaudai <a title="Lietuvos vardas neigiamai skamba visame pasaulyje: nebepavyksta prisidengti Vakarų ar Europos šydu" href="/lietuvos-vardas-neigiamai-skamba-visame-pasaulyje-nebepavyksta-prisidengti-vakaru-ar-europos-sydu">Ericas Mameris dar tuomet pareiškė</a>, kad nors ir Lietuva turi taikyti papildomus kelių ir geležinkelio transporto tranzito per ES teritoriją patikrinimus, jie turi išlikti „pagrįsti, proporcingi ir veiksmingi“ sudarant sąlygas laisvam tranzitui, bet ir užtikrinant, kad nebūtų vengiama sankcijų.</p>