Vaiva BUDRAITYTĖ: Žiemos sutiktuvės (dabar Andriejaus diena)

Senovėje, šiomis dienomis ypač didelis dėmesys skiriamas sveikatai, vaistų gamybai

Įvairiais ritualais buvo užkalbamos vaistažolės, česnakai. Užkalbėtus česnakus šeimininkės naudojo tik gydymui, o česnakai, kurie likdavo kitiems metams , būdavo sodinami, bet šiukštu nevartojami maistui.

Lapkričio 30 dieną pagoniškam pasaulyje buvo vaikinai šventinami į vyrus, rinkdavosi sau poras. Merginos burdavo kada ir už ko ištekės. Šeimininkai užganėdindavo lauko dvasias papylę prie šulinio, palaukėj ant daržų miežių ar rugių, kad derlius neiššaltų, būtų gausus derlius. Vėlesniais, jau krikščionybės laikais ,kai kuriuose vietovėse, į šulinį pildavo švęstą vandenį. Šeimininkės užganėdindavo ugnies deivę Gabiją, ją pamaitindavo grudų ir druskos mišiniu, kad ugnis gerai degtų, pečius nedūmintų, ir ,aišku, kad Gabija apsaugotu nuo gaisrų. Taip pat lapkričio 30d. buvo pjaunamos vyšnių ar berželių šakelės , pamerkiamos į vandenį ir žiūrima ar lapeliai iki Kalėdos išsiskleis. Išsiskleidę lapeliai buvo tikras ateinančių metų sėkmės garantas, ypač toms merginoms, kurios labai norėjo ar ruošėsi ištekėti. Na, bet dar didesnė sėkmė laukė tų, kurie pamerkę vyšnios šakelę sulaukdavo žiedų.

Lapkričio 30 dieną, jei būdavo drėgno sniego jau buvo galima pirmą kartą lipdyti Senius Besmegenius

Manoma, kad jie apsaugodavo namus nuo blogų energijų, dvasių, vagių, piktų žmonių, todėl tradiciškai jiems į rankas įduodavo seną šluotą, kuri visose senosiose tradicijose simbolizuoja apsaugą. Net dar prieš 40 metų Vilniaus krašte pati susidūriau su, man rodės, keista tradicija – eidami pro vienkiemį pamatėm, kad namo durys paremtos šepečiu, jokios spynos duryse nebuvo, tik taip vadinama klempka. Pasirodo, kai šeimininkai išeina iš namų tas duris parėmęs šepetys ar šluota parodo, kad nieko nėra namuose, todėl nekviestas sveteli apsisuk ir eik atgal. O šiais laikais prietaringesni taip saugo ir jau keliomis spynomis užrakintus namus.

Įvedus krikščionybę šv. Andriejaus diena simbolizuoja ne tik žiemos sutiktuves , bet ir beprasidedantį 24 dienų pasninką

Tai tikrai puiki tradicija kuri skirta dvasios ir kūno švarinimui. Visi darbai persikelia į patalpas, todėl buvo mažiau judama, mažiau reikėjo ir maisto. Šiais laikais tai ypač aktualu, kai liūto dalį savo laiko, praleidžiam prie rašomo stalo įnikę į kompiuterį. Tai gi tikiuosi, kad šiais metais griežtas pasninkas bus geriausias lietuvių prieškalėdinis atrakcionas. Tūlas lietuvis paklaus, o kodėl aš turėčiau save riboti, tas pasninkas viduramžių išmislas ir t.t. – atsakau, kad būtumėt sveiki ir laimingi. Rytiečiai sako, kad sveikas žmogus nori 1000 dalykų, o sergantis tik vieno – sveikatos, o šiais laikais gera sveikata tampa mūsų pačių problema, todėl kviečiu visus pajusti šūkio jėgą – efektyviausias gydymas yra profilaktika.

Tai gi keli patarimai tiems , kurie prisijungs prie 24 dienų iššūkio

Pirmiausia neužmirškit, kad tik veganinis maistas valo organizmą ir nesukelia daug gleivių, kurios ir sukuria galimybę gripui ir visoms „karūnoms“ mus kankinti. Kad karštas veganinis maistas , o ne žaliavalgystė žiemos metu gydo. Neužmirškit, kad pieno produktai, net rauginti žiemą , o ypač pasninko metu, negali būti vartojami. Kad jei kiekvieną dieną valgysit žuvį, gersit vyną, tai nebus pasninkas. Tie, kurie negalėsit be gyvūninės kilmės maisto, geriau valgykit jūrinę žuvį, bet šiukštu neimkit į burną jokių pieno produktų išskyrus lydytą sviestą. Būtinai į savo valgiaraštį įtraukit Linų sėmenų aliejų, sėmenis, kanapių aliejų ir sėklas, raugintas daržoves, išmėginkit seniai užmirštas miežių kruopas, kurios, kaip teigia Tibeto medicina gydo ir puiki vėžio profilaktika.

Gi dauguma mūsų sėdi socialiniuose tinkluose – pasidalinkit savo senolių ir prosenolių senaisiais pasninkiniais veganiškais valgių receptais. Na ir dar vienas draugiškas patarimas – šiais laikais, net žiemą panos pastoviai geria iš savo stilingų buteliukų šaltą vandenį, nes esą labai sveika. Taip, vanduo labai sveika, bet tik maloniai karštas, jei geri prieš valgį. Žiemą pastoviai gurkšnoti šaltą vandenį, tai lėtinti savo medžiagų apykaitą ir vėsinti organizmą, o mūsų klimate tai reiškia – be laiko senti. Vanduo negali būti šaltesnis nei 37 laipsniai, o idealu 42-45.

Na, o egzotikos mėgėjams kurie mėgsta aštriau, rekomenduoju pasiraugti netik kopūstų, burokėlių agurkų ar grybų , bet ir imbiero

Receptas pats paprasčiausias – imbiero šaknis pamerkti į šiltą sodos tirpalą (litrui valgomas šaukštas), palaikyti 30 min, švariai šaknis nuplauti, pašalinti apdžiūvimus, pažeidimus, siaurom riekelėm supjaustyti, užpilti marinatu . Marinatui imu kokybiškos sojos padažo, obuolių acto ir vandens. Druskos dažniausiai nededu, nes noriu, kad nebūtų sūru. Šiltai laikau savaitę. Po to viską perkeliu į šaldytuvą. Naudoju kaip priedą ir pagardą prie visų patiekalų. Jei gaunu šviežios ciberžolės šaknies ar cikorijos šaknų, būnu šviežiai prisikasusi kiaulpienių šaknų, viską kartu rauginu. Jei nenorit su sojų padažu, tai tiks tik vanduo, druska ir obuolių actas, ar tik vanduo ir druska. Na, čia patys nuspręsit, kaip jums skaniau.

Būkit sveiki ir laimingi. Norėkit, geiskit 1000 dalykų.