Deivas Ramzis: turime išmokyti vaikus teisingo būdo, kaip elgtis su pinigais
Naujos knygos „Baby Steps Millionaires“ autorius – pats tėtis ir senelis Deivas Ramzis – atskleidžia, kaip padėti mūsų jauniesiems vertinti pinigus visą gyvenimą. D. Ramzis apie pinigus kalba tiesiai ir aštriai. Dėl šios priežasties milijonai žmonių kas savaitę klausosi jo per radiją ir skaito jo knygas, kupinas jo išminties ir patirties. Naujausioje savo knygoje „Baby Steps Millionaires“ jis išdėsto aiškius žingsnius, kurių turi imtis kiekvienas, norintis išsivaduoti iš skolų ir susikrauti turtus, įskaitant jaunus žmones.
„Pinigai nėra gerai, o pinigai nėra blogi. Pinigai neturi moralės. Tačiau ką pinigai daro su suaugusiais ir su vaikais – taip pat ir su suaugusiais vaikais – ar jie padaro mus geresniais? Ar jie padeda mums atskleisti, kas mes iš tiesų esame?
Jei užauginame gerus vaikus, jie tampa gerais suaugusiaisiais, ir jokie pinigai jų nesugadins.
Bet jei auginsi šėtonus, pinigai užtikrins, kad jie būtų blogiausi šėtonai, kada nors vaikščioję žeme“, – sako knygos autorius.
Jis sako, kad mokyti vaikus apie pinigus yra mūsų, tėvų, darbas.
„Tai ne apie jų mokymą būti gerais vaikais. Tai yra mokymas juos užaugti puikiais suaugusiais“, – patikslina D. Ramzis.
Tai apima, pirma, mokymą, kad pinigai ateina iš darbo. Pinigai ateina ne iš valdžios ir ne iš loterijos – jie ateina iš darbo.
Jis sako, kad tikrai nėra blogai, kad vaikai turi savo darbus namuose.
„Kalbant apie tai, vaikai turėtų gauti atlyginimą, jei jie dirba, o jei jie neatlieka darbo, jie negauna atlyginimo. Tai vadinama komisiniais, o ne pašalpa. Pašalpa man atrodo kaip gerovė, o komisiniai – gaunami už darbą, lygiaverčiai mainai“, – sako knygos autorius.
Vaikai turi mokėti pinigus leisti, turi mokėti ir aukoti
Jis sako, kad labai svarbu išmokyti savo vaikus duoti. Dosnūs žmonės yra labai patrauklūs. Tai žmonės, kurie atveria duris kitiems žmonėms. Tai yra dėkingi žmonės, kurie sako „prašau“ ir „ačiū“.
„Tikiu gausa – taigi, jei jie ją atiduos, turėsiu daugiau gauti. Ir jei jie dirba daugiau, ten taip pat laukia daugiau. Tai nuostabi charakterio savybė, kurią reikia įskiepyti savo vaikams, ir tai turi kilti iš tėvų“, – sako D. Ramzis.
Jis akcentuoja ir tai, kad vaikai turi mokėti leisti pinigus. Nors pinigai neturėtų būti laimės šaltinis, jie gali padėti žmonėms džiaugtis kai kuriais šio gyvenimo dalykais po viso sunkaus darbo. Ir tai yra geras dalykas, su tuo neturi būti siejama kaltė, akcentuoja jis[1].
Finansinio švietimo mokyklose trūksta
Mokymasis apie pinigus yra finansinio raštingumo pagrindas ir raktas į finansinį saugumą. Tačiau finansinis švietimas nėra daugelio JAV mokyklų mokymo programos dalis.
Remiantis „Next Gen Personal Finance“ 2023 m. finansinio švietimo padėtimi, tik aštuonios valstijos visiškai įgyvendino reikalavimą, kad visi aukštųjų mokyklų studentai prieš baigdami studijas išklausytų vieną semestro trukmės asmeninių finansų kursą. Dešimt kitų valstybių šiuo metu įgyvendina šį reikalavimą.
„Kai paklausite žmonių, labai mažai jų pasakys, kad finansinis švietimas yra blogas dalykas, – sakė Laura Levine, ne pelno siekiančios finansinio raštingumo organizacijos Jumpstart Coalition prezidentė ir generalinė direktorė. – Tačiau kai kalbama apie jo įdiegimą į mokyklų sistemą, tai yra prioritetų klausimas.“
Lietuvoje finansinio raštingumo pamokų taip pat tenka ieškoti su žiburiu, o ir kiek realios naudos jos atneša, tai dar vienas svarstymo vertas klausimas. Be abejo, vaikai geriausiai mokosi artimoje aplinkoje, tad pirmieji finansinio raštingumo mokytojai yra, žinoma, tėvai.
„Kol kas Lietuvoje kalbėti apie pinigus nėra populiaru nei namuose, nei mokykloje. Pradinėje mokykloje, o ką jau kalbėti apie darželius, nėra sukurtų programų ar gairių, orientuotų į vaikų finansinį raštingumą. Akivaizdu, kad apie tai kalbėti ir mokyti vaiką yra iš tiesų labai svarbu, nes tai žinios ir gebėjimai, kurių dėka vaikas ne tik šiandien, bet ir ateityje galės ne tik patenkinti savo poreikius, bet ir jausis saugesnis, išvengs finansinių bėdų“, – atkreipia dėmesį Kauno Karalienės Mortos pradinės mokyklos vadovė Dovilė Manukian[2].
Kada ir kaip su vaikais kalbėti apie pinigus?
Su 5-9 metų amžiaus vaikais dažnai kalbėkite apie pinigus. Pradėkite supažindinti su kai kuriomis pagrindinėmis sąvokomis, pavyzdžiui, kam naudojami pinigai, kaip juos uždirbame ir kiek kainuoja daiktai, kai vaikai yra darželyje ar net anksčiau.
„Pinigai yra praktiškas įrankis gyvenime, todėl neleiskite, kad tai būtų paslaptinga koncepcija“, – sakė Jennifer Seitz, vaikams ir paaugliams skirtos bankininkystės ir investavimo programėlės „Greenlight“ švietimo direktorė.
Taip pat su tokio amžiaus vaikais būtina kalbėti apie jų poreikius ir norus. Paklauskite vaiko, ko jam reikia ir ko jis nori padėti išmokti.
Prekybos centre paaiškinkite, kaip turėtumėte galvoti apie atsakingą pinigų naudojimą, pirmiausia išleidžiant pinigus poreikiams, o paskui norams. Taigi, pavyzdžiui, prieš pasiimdami saldainį, žaislą ar lipdukus, į krepšelį įdedate kiaušinių, pieno ir duonos. Leiskite savo vaikui suprasti, kad visada turi būti planas, kaip naudojami pinigai. Prekių pirkimas pagal užgaidą yra prabanga, kai galite turėti papildomų pinigų.
Su 10-14 metų amžiaus vaikais aptarkite būdus, kaip užsidirbti pinigų. Padėkite savo vaikui sugalvoti būdų, kaip užsidirbti pinigų, kad jis galėtų pradėti taupyti savo tikslams pasiekti.
Jei turite galimybių, suteikite savo vaikui išmoką už tam tikrus darbus namuose.
Nurodykite, kiek vertas darbas, kad jie žinotų, kiek jūsų pinigų galima skirti jų pasirinktam tikslui.
Su 15-17 metų amžiaus vaikais galima kalbėti apie gerokai sudėtingesnius finansinius dalykus. Padėkite savo paaugliui nusipirkti akcijų, atidarykite investicinę sąskaitą, kad jie ankstyvame amžiuje išmoktų turėti akcijų, auginti pinigus ir jų neišleisti.
Skatinkite savo paauglį taupyti ir investuoti. Skatinkite paauglius pradėti lavinti savo santaupų raumenis dirbant vasaros darbą ir susikuriant taupomąją sąskaitą arba pensijų sąskaitą[3].
