Vaikams tinkamos vakcinos galioja iki balandžio 30 dienos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sustabdė vaikų skiepijimą Lietuvoje dėl to, kad baigia galioti jiems tinkamos vakcinos nuo koronaviruso.
SAM informuoja, kad jau net nebeplanuojama gauti vakcinų, kurios būtų tinkamos 5-11 amžiaus vaikams.
Šios ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė sakė, kad kol kas dar yra 7,6 tūkst. nepanaudotų vaikiškų vakcinų.
Tiesa, Lietuvoje vaikų skiepijimas nuo koronaviruso nebuvo labai pasisekęs projektas – 5-11 amžiaus vaikų pilnai paskiepyta yra vos 6,1 tūkst. Pirmąja doze paskiepyta 1,4 tūkst. vaikų.
Kadangi teoriškai tik 1,4 tūkst. vaikų, turinčių vieną dozę, galėtų gauti antrąją dozę dar iki balandžio 30 dienos, mažiausiai 6,2 tūkst. vakcinų galiausiai bus utilizuota.
Tačiau sunaikintų vakcinų skaičiai yra gerokai didesni – vaikams tinkamų vakcinų buvo užsakyta kone 142 tūkstančiai.
Kadangi paskiepyta vos 7,5 tūkst. vaikų, realiai absoliuti dauguma vakcinų buvo utilizuota[1].
Gydytoja kardiologė: koronaviruso pasai buvo nusikalstama praktika
„Kaip tyčia perskaičiau ir naujausią keliolikos studijų metaanalizę (tokiuose tyrimuose sumuojami duomenys iš visų mokslinėje literatūroje prieinamų studijų, atitinkančių tam tikrus kokybės reikalavimus) apie su C19 vakcinomis susijusius širdies ritmo sutrikimus. Šioje analizėje buvo susumuoti šimtų milijonų žmonių įvairiose šalyse duomenys.
Joje rašoma: „Dažniausios pastebėtos vietinės ir sisteminės reakcijos po C19 vakcinacijos buvo raumenų skausmas, galvos skausmas, karščiavimas, edema, eritema ir skausmas injekcijos vietoje.
Tačiau taip pat buvo užfiksuota nemažai sunkių ir potencialiai mirtinų nepageidaujamų reiškinių bei komplikacijų, susijusių su C19 vakcinacija, įskaitant venų tromboemboliją, insultą, plaučių emboliją, širdies aritmiją ir miokardo infarktą. <…>.
Kaip savo pernai paskelbtoje 23 mln. asmenų duomenų analizėje pademonstravo skandinavai, miokardito (tai dažna bet ne vienintelė aritmijų priežastis) rizika jauniems žmonėms yra didesnė po C19 vakcinacijos nei po infekcijos, dėl ko rekomendacijos skiepytis šiomis vakcinomis šiai žmonių grupei Skandinavijoje jau pernai buvo nutrauktos.
Todėl mane kaip lietuvių kilmės Skandinavijoje dirbančią gydytoją pirmoje pastraipoje paminėti SAM pranešimai spaudai tiesiog šokiruoja.
Kaip ir visuomet šokiravo Europos Komisijos bei šalių vyriausybių įvesti koronos pasai.
Mano nuomone, tai buvo ne kas kita, o nusikalstama praktika. <…>“, – savo socialiniame tinkle rašė Loreta Strøm[2].
JAV nuo COV-19 leidžiama skiepyti ir 6 mėnesių kūdikius
O štai JAV galioja visai kitokia politika dėl COVID-19 skiepų. Visai neseniai JAV maisto ir vaistų administracija pakeitė „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech COVID-19“ dvivalenčių mRNR vakcinų neatidėliotino naudojimo leidimus (EUA), siekdama supaprastinti daugumos asmenų skiepijimo tvarkaraštį.
Šis veiksmas apima leidimą naudoti dabartines dvivalentes vakcinas visoms dozėms, skiriamoms 6 mėnesių ir vyresniems asmenims, įskaitant papildomą dozę arba dozes tam tikroms populiacijoms.
Vienvalentės Moderna ir Pfizer-BioNTech COVID-19 vakcinos nebeleidžiamos naudoti Jungtinėse Valstijose.
Vaikai nuo 6 mėnesių iki 5 metų, kurie nėra skiepyti, gali gauti dviejų dozių dvivalentės „Moderna“ vakcinos seriją (nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus) arba trijų dozių „Pfizer-BioNTech“ dvivalentės vakcinos seriją (nuo 6 mėnesių iki 4 metų)[3].
Lietuva vėjais prašvilpė daugiau kaip 5 mln. vakcinų
Šių metų pradžioje SAM pranešė utilizuosianti vieną partiją koronaviruso vakcinų, o bendri sunaikintų vakcinų skaičiai tuomet pasiekė 3 milijonus.
Dar 2,2 mln. vakcinų Lietuva padovanojo kitoms šalims, kurios turi finansinių keblumų tas vakcinas įsigyjant.
Tiesa, kiek tiksliai mokesčių mokėtojams kainavo toks dosnumas ir negebėjimas apskaičiuoti reikalingo vakcinų skaičiaus, SAM nekomentuoja.
Paaiškėjo, kad vakcinų kaina yra… paslaptis! Tad tiek iš to deklaruojamo skaidrumo, kurio nelieka pirma pasitaikiusia proga.
Vis dėlto dar 2020 metų gale planuojant centralizuotą vakcinų pirkimą, Vyriausybė informavo, kad vakcinų pirkimui planuojama skirti daugiausia 100 milijonų eurų.
Tuometinis premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad visų septynių vakcinos gamintojų siūlomos kainos yra labai skirtingos – nuo 2,9 iki 18 eurų.
2021 metų gale farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „Moderna“ pakėlė COVID-19 vakcinų kainas Europos Sąjungai, pranešė laikraštis „Financial Times“.
Pasak pranešimo, „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 kaina siekė 19,50 euro, o „Moderna“ – 21,49 euro.
Vadovaujantis tokiais skurdžiais viešai prieinamais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad dabar kone pusė milijono Lietuvos padovanotų vakcinų galėjo atsieiti nuo 1,5 iki 10,7 milijono eurų.
Jei iš viso Lietuva pasaulio šalims jau yra padovanojusi 2,2 mln. vienetų vakcinos, jos mokesčių mokėtojams galėjo atsieiti maždaug nuo 6,3 iki 47,3 mln. eurų[4].
SAM keičia giesmelę – koronavirusas, kaip ir gripas, sezoninė peršalimo liga
Visus pandemijos metus uoliai kartojusi, kad koronavirusas negali būti lyginamas su gripu, dabar SAM giesmę jau keičia.
Lietuvos sveikatos specialistai pastebi, kad nors koronavirusas niekur nedingsta, ir jo atvejų tai padaugėja, tai sumažėja, naujos atmainos nėra tokios jau pavojingos. Mirčių ir hospitalizacijos skaičiai išlieka neaukšti.
Sveikatos apsaugos ministerija jau teigia, kad su COVID-19 reikės susigyventi, kaip su sezonine virusine liga.
„Mes nematome variantų, kad reikėtų dabar imtis priemonių, tačiau, be abejonės, stebėsena nuolat vykdoma“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė[5].
