Vakcinų nuo COVID-19 užpirkta beveik visiems Lietuvos gyventojams, bet jie nebesiskiepija
Matyt, koronavirusas stebuklingai dingo, kad vis mažiau gyventojų skiepijasi nuo COVID-19, bet užtai dabar pats įkarštis dirbantiems su nepanaudotų vakcinų utilizavimu, mat kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki šių metų pradžios buvo utilizuota 1,43 mln. eurų šių vakcinų dozių. Ministerija taip pat paslaptyje laiko ir jų kainą. Matyt, nenorima, kad būtų apskaičiuota, kiek valstybė lėšų jau nuleido tiesiog į unitazą. Pastebėta, kad neigiamą įtaką pandemija padarė ir norintiems pasiskiepyti nuo gripo – nuo šios sezoninės ligos besiskiepijančių gretos taip pat gerokai sumažėjo, o nuostolius, kurie susidaro pasibaigus ir šių vakcinų galiojimo laikui, turi atlyginti pačios gydymo įstaigos.
Tačiau nepaisant to, kad norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso sparčiai mažėja, valstybės pirkinių sąrašui tai įtakos nedaro – vakcinų perkama ir toliau, ir visai nesvarbu, kad jos visai neatliepia šiandieninių poreikių. O galbūt taip patogiau „praplauti“ pinigus tiesiog unitazo pagalba – į jį išpilant didįjį ir gyvybes gelbstintį gėrį?
Portalas „Rinkos aikštė“ aprašė dabartinę situaciją, su kuria susiduriama dėl vakcinų pertekliaus. Pasirodo, kad jų valstybė yra parūpinusi kone kiekvienam gyventojui (skaičiuojant, kad Lietuvoje jų šiuo metu 2,8 mln. nuolatinių gyventojų), mat užpirkta kiek daugiau nei 2,7 milijono vakcinų vienetų[3].
Tačiau kai nebėra prievartos priemonių, skiepijasi gyventojai išties vangiai, matyt nebemato tame naudos, o gripas jiems atrodo pavojingesnis už tą paslaptingąjį COVID-19. Remiantis statistikos duomenimis, šiai dienai iš viso paskiepyti 1 956 561 gyventojai, o imunizacija siekia 69,7 %[2].
Per porą metų utilizuota per milijoną vakcinų
Tačiau bėda ta, nupirktos vakcinos turi savo galiojimo datą, kuri nėra amžina, todėl gyventojams nesiskiepijant ir vakcinos galiojimui pasibaigus, kažkaip tas vakcinas realizuoti tenka. O realizuojamos jos labai žemiškai ir be fantazijos – anot SAM Komunikacijos skyriaus vyr. specialisto Julijano Gališanskio, pasibaigus vakcinų galiojimui, jos yra perkeliamos į specialią netiektinų vaistų patalpą ir viešojo pirkimo būdu yra perkamos farmacinių atliekų utilizavimo paslaugos, o tada įsigytų paslaugų tiekėjui perduodamos pasibaigusio galiojimo vakcinos siekiant jas utilizuoti pagal perdavimo-priėmimo aktą[3].
Anot jo, šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė informavo, kad pasibaigusio galiojimo vakcinos yra deginamos aukštoje temperatūroje.
Tiesa, UAB „Toksika“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius paneigė spekuliacijas neva nepanaudotos vakcinos yra išpilamos. Pasak jo, nepanaudotų vaistų, o tame tarpe ir vakcinų išpylimas iš tiesų pridarytų daugiau žalos.
L. Andronavičius teigė, kad bent jau UAB „Toksika“ gautas vaistų atliekas saugiai pašalina su kitomis pavojingomis atliekomis specialiame pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, griežtai laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų.
SAM duomenimis, iki šių metų pradžios jau buvo utilizuota 1,43 mln. COVID-19 vakcinų dozių, o metų pradžioje pasibaigęs 1,26 mln. vakcinos dozių, saugomų Ekstremalių sveikatai situacijų centre (ESSC), galiojimas. Jos taip pat netrukus bus utilizuojamos. Skaičiuojama, kad per artimiausius du mėnesius baigs galioti dar beveik 213 tūkst. vakcinos dozių.
Ministerija vakcinų kainą slepia prisidengdama sutartimis su tiekėjais
Paklausta apie vakcinų, kurias perka Lietuva, kainas, SAM į šį klausimą neatsakė teisindamasi konfidencialumo sutartimis su tiekėjais, iš kurių vakcinas pirko.
Tačiau „Rinkos aikštė“ padarė preliminarius skaičiavimus, kuriais remiantis, bent jau galima susidaryti bendrą vaizdą, kiek milijonų Lietuva paleis vėjais vien dėl per didelio kiekio užpirktų vakcinų.
Portale rinkosaikste.lt nurodoma, kad remiantis SAM pateikiamais duomenimis, Lietuvoje daugiausiai yra gamintojo „Pfizer“ vakcinų, kurios yra brangiausios, o jų kaina Europos Sąjungai esą ir dar labiau kilusi.
Skaičiuojama, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 kaina siekė 19,50 euro, o „Moderna“ – 21,49 euro.
Vadovaujantis 2020 metų kainomis, jei artimiausiu metu bus utilizuota 2,89 mln. vakcinų, jų kaina gali siekti nuo 8,3 iki 52 milijonų eurų. O skaičiuojant dar ir 2021 metais pakilusias kainas, ši suma esą galėtų siekti ir 56 milijonus eurų.
Už nepanaudotas gripo vakcinas – baudos gydymo įstaigoms
Ne tik vakcinomis nuo COVID-19, bet ir vakcinomis nuo gripo gyventojai skiepijasi vangiau. O štai už tokį gyventojų vangumą turės atsakyti pačios gydymo įstaigos, kurioms, jeigu šios turės nepanaudotų už valstybės lėšas įsigytų vakcinų, Valstybinė ligonių kasa (VLK) skirs baudas[4].
Skelbiama, kad šiemet gydymo įstaigos gavo 60 tūkst. mažiau vakcinų nuo gripo nei pernai metais – už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga pernai metų vasarį buvo nusipirkusi per 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių.
VLK teigimu, vakcinos skirtos tiek gydymo įstaigų darbuotojams, tiek pacientams ir yra įsigyjamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Todėl tokiu atveju, kai gydymo įstaiga per sezoną visų užsakytų vakcinų nesunaudoja, traktuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir žalą atlyginti turi pati gydymo įstaiga.
Anot VLK specialistės Linos Reinartienės, baudos dydį diktuoja pati vakcinos kaina – suma, kurią VLK sumokėjo iš PSDF biudžeto.
