Mityba vabzdžiais: ekspertai kalba apie naudą aplinkai, bet žmonės to ir toliau nesiklauso
Įtikinti Vakarų pasaulio šalių gyventojus valgyti vabzdžius nėra taip lengva, kaip galbūt manė dalis politikų, verslininkų ir aplinkosaugos aktyvistų. Nors beveik 60 proc. viename ispanų mokslininkų surengtame tyrime dalyvavusių žmonių pareiškė manantys, kad vabzdžiai taps alternatyviu ir tvariu baltymų šaltiniu, tačiau tuo pat metu, daugiau nei 4 iš 5 žmonių teigė net nenorintys pagalvoti apie vabzdžių įtraukimą į savo mitybos racioną.
To priežastys – įvairios: pasibjaurėjimo, iki abejonių dėl maisto saugos, nuo veganiškų ar vegetariškų valgymo įpročių, paprasčiausios estetikos trūkumo. Juk net įdomiausiai paruoštas žiogas ar kirmėlė negali prilygti geros kokybės kepsniui ar kitiems patiekalams.
Tačiau į vabzdžių industriją jau įsitraukę verslininkai viliasi, kad visuomenė pakeis savo požiūrį. Kaip teigia Antuanas Hubertas, Prancūzijos vabzdžių baltymų kompanijos „Ÿnsect“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, žmogaus maisto sistemose ir supratime reikia daug ką pakeisti. Jo teigimu, turime suprasti, kad vabzdžiai, kartu su augaliniais baltymais ir maisto atliekų mažinimu, ateityje turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant tvarios maisto sistemos.
„Jei pažvelgtume į produktus, baltymus, palyginti su kitais gyvūniniais baltymais, tai daugiau nei 95 proc. mažesnis poveikis nei, pavyzdžiui, jautienos, jei kalbama apie anglies dvideginio išmetimą“, – aiškina verslininkas[1].
Kalbėdamas apie savo verslo modelį, A. Hubertas pažymi, kad vadovaujantis juo, galima sutaupyti daugybę vietos, svarbios biologinei įvairovei, taip pat, drauge drastiškai sumažinant anglies dioksido išmetimą, vandens suvartojimą. Tai gali tapti svarbiu žingsniu pirmyn, siekiant išsaugoti mūsų planetą.
Jam antrina ir Europos Sąjungoje (ES) įsikūrusios vabzdžių auginimo bendrovės „FlyFeed“ vyriausioji technologijų vadovė Nathalie Berezina, kuri sako, kad vabzdžių, kaip žmogui tinkamų baltymų, naudojimas, gali prisidėti ir prie žiedinės ekonomikos plėtros.
„Mėsiniai sliekai daugiausia minta grūdų likučiais, o vaškinės kandys gali maitintis plastiko atliekomis. O juodoji musė, tai vabzdys, kuris minta organinėmis atliekomis, pavyzdžiui, vaisių ar daržovių likučiais“, – aiškina N. Berezina.
„FlyFeed“ vyriausioji technologijų vadovė teigia, kad pati didžiausia kliūtis vartotojams pamėginti maisto produktus su vabzdžiais yra tiesiog esminė idėja valgyti vabzdžius.
„Vabzdžiai savaime nėra tai, ką europiečiai yra įpratę vartoti, todėl atsiranda vadinamasis „fu“ efektas. Tačiau nežinau, ar kada nors esate ragavę sraigių, bet iš tikrųjų neturiu supratimo, koks iš tikrųjų yra sraigių skonis. Nes viskas, ką jūs jaučiate, yra česnakinis sviestas, kuris pridedamas prie sraigių“, – sako N. Berezina, mananti, kad norint vabzdžius įtraukti į įvairius patiekalus, tereikia, kad jie būtų skanūs.
Skonis nėra didžiausia problema – žmonės vabalais tiesiog šlykštisi
Tačiau ne viskas taip paprasta: žmones vabzdžių valgymo idėja nesižavi ne tik dėl skonio. Atvirojo Katalonijos universiteto (UOC) atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma žmonių nors mano, jog valgomieji vabzdžiai ateityje galėtų tapti tvariu maisto šaltiniu, patys prisidėti prie tokios ateities visiškai neketina. Daugiau nei 4 iš 5 arba net 86 proc. apklaustųjų niekada nevalgė vabzdžių ir tik 13 proc. teigė, kad bent kartą yra jų bandę.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakoma vabzdžių, yra pasibjaurėjimas. Apklausos duomenimis, net 38 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems vabzdžiai kelia pasibjaurėjimą, dar 15 proc. teigia, kad vabzdžių valgymas nėra jų kultūros dalis. 9 respondentų proc. kilo abejonių dėl vabzdžių valgymo saugumo[2].Net kai tyrimo autoriai paprašė žmonių apsvarstyti galimybę įtraukti vabzdžius į savo įprastą mitybą, daugelis žmonių šią idėją atmetė. Tik 16 proc. būtų atviri tokiai galimybei.
Nepaisant nuolatinio nepritarimo ir pasibjaurėjimo vabzdžių valgymu, mokslininkai tikisi, kad laikui bėgant žmonės taps atviresni. Kitoje ispanų mokslininkų atliktoje apklausoje net 50 proc. respondentų pareiškė manantys, kad informacijos apie vabzdžius, kaip tvarų maisto ir mitybos šaltinį, turėjimas paskatintų žmones juos valgyti ar bent juos išbandyti.
Tačiau patys respondentai sutiko su teiginiu, kad viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių populiarinti vabzdžius kaip maistą, yra patiekalų su jais paruošimo būdas: arba informacijos apie tai stoka. Svarbu ir estetika. Net 7 iš 10 respondentų teigia, kad jiems būtų lengviau priimti patiekalą, jei jame būtų paslėpta natūrali vabzdžių forma. Tik 10 proc. mano, kad vabzdžiai būtų patrauklesni vartotojams, jei patiekale jie išlaikytų savo natūralią išvaizdą, o populiariausias vabzdžių valgymo būdas yra juos įmaišyti į miltus, sausainius ir batonėlius.
Tokie apklausų metu gaunami rezultatai mokslininkams leidžia suprasti, į kokius veiksnius reikia atsižvelgti, kad ateityje žmonės būtų atviresni bandyti vabzdžius savo mityboje. Pasak daugelio mokslininkų, vabzdžių valgymas gali pagerinti apsirūpinimą maistu ir sumažinti pasaulinį badą. Vabzdžiai taip pat naudingi aplinkai, nes užima mažiau vietos ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei galvijai.
Tačiau tuo pat metu vis dar stokojama informacijos apie tai, kaip vabzdžiai gali paveikti paties žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai nurodo, kad klinikinėje praktikoje, susijusioje su vabzdžiais, dažniausiai pranešama apie alergines reakcijas chitinui, kuris yra antras pagal paplitimą biopolimeras gamtoje.
Jis apsaugo vėžiagyvius, parazitus, grybelius ir kitus patogenus nuo neigiamo aplinkos poveikio. Paprastai chitinas nelaikomas potencialiu alergenu, tačiau dažnas jo poveikis gali sukelti tam tikras reakcijas. Gyvūninis chitinas yra sunkiai apdorojamas ir jam išskaidyti reikia didelių skrandžio pastangų. Jeigu jis nėra suvirškintas, tuomet žarnyne jis bus fermentuojamas, o šis procesas paskatins tam tikrų bakterijų augimą.
Vabzdžių valgymas – žymiai didesnio pasaulio galingųjų plano dalis?
Socialiniuose tinkluose neseniai paplito „memas“, kuriame teigiama, kad Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turi slaptą darbotvarkę, į kurią įeina žmonėms prieinamos energijos tiekimo nutraukimas, vabzdžių dieta ir JT/PSO diktatūra[3].
Nors apie įvairius pasaulio įtakingųjų sąmokslus juokais, o kartais ir visiškai rimtai kalbama jau kuris laikas, šiuo atveju įdomu, kad paminimi yra ir vabzdžiai, kuriais pagrįsta mityba šiuo metu iš tiesų yra aktyviai propaguojama. Be to, WEF „Darbotvarkė 2030“ yra visiškai tikras JT parengtų tikslų rinkinys. Nors oficialiai nėra jokių įrodymų, kad darbotvarkė įpareigoja įgyvendinti kurią nors iš idėjų, apie kurias užsimenama, iš tiesų egzistuoja planas, dėl kurio dar 2015 m. susitarė 193 JT valstybės narės.
Į šį planą įtraukta 17 tikslų, kurių visuotiniai uždaviniai yra gana suprantami: pavyzdžiui, mažinti nelygybę, panaikinti badą pasaulyje ir užtikrinti galimybę visiems naudotis švariu vandeniu. Nors plane konkrečiai neminimi vabzdžiai, socialinėje erdvėje internautai mano, kad aplinkosauginės tendencijos slapta veda prie to, kad žmonės bus tiesiog verčiami atsisakyti mėsos ir kitų maisto produktų, o tuomet neliks nieko kito, kaip tik griebtis mitybos vabzdžiais.
Žinoma, tokios teorijos daliai žmonių gali atrodyti komiškos, tačiau jau ne vienas sąmokslininkas, įvertinęs pastarųjų metų įvykius gali sakyti, kad buvo teisus. Negalime atmesti galimybės, kad šiuo atveju, vabzdžių mitybos propagavimas taip pat yra platesnio plano, apie kurį nežino eiliniai mirtingieji, dalis.
