Karas Ukrainoje sujaukė bendrąją pasaulio tvarką
„Amerika neturi ką pasiūlyti pasauliui, išskyrus dominavimą“, – pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas metinę kalbą Diskusijų klube dar praėjusių metų spalio 27 d.
Šiame kasmetiniame susitikime V. Putinas dažnai pristato savo ilgalaikius tikslus ir leidžia pasauliui suvokti, kokia linkme jis veda savo valdomą Rusiją.
Pernai jis akivaizdžiai liejo neapykantą ant JAV ir jų partnerių Vakaruose bei ragino kitas neutralias šalis prisijungti prie Rusijos kuriant naują „daugiapolinį“ pasaulį[1].
Nors Rusijos prezidento kalbos apie JAV globalistinės ateities vizijos atmetimą, kovą su vakarietišku liberalizmu ir amerikietišku neoliberaliu pasaulio tvarkos modeliu bei tariamas grėsmes Rusijos egzistencijai nėra kažkas naujo, karo Ukrainoje fone situaciją galima vertinti kitoniškai.
Ar gali būti, kad tikrieji Rusijos tikslai Ukrainoje nėra tik buvusios sovietinės valstybės okupavimas, tačiau ir naujos, globalios pasaulio tvarkos sukūrimas?
Visiškai realu, kad taip ir yra, o mažėja ir abejojančių, jog dabartinis konfliktas Europoje gali perstumdyti galių balansą visame pasaulyje.
Karas sutelkė Vakarus, bet padarė juos mažiau reikšmingus
Viena iš naujausių Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) apklausų atskleidė, kad vis ryškėjanti ideologinė atskirtis tarp globalių Vakarų ir Pietų bei šią atskirti paskatinęs karas Ukrainoje, ateityje gali lemti kitokią pasaulio santvarką. Tai reikštų ženklų galios praradimą tiek JAV, tiek ir Europos atžvilgiu.
9 Europos Sąjungos (ES) valstybių, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Indijos, Turkijos, Rusijos ir JAV apklausų duomenys rodo, kad požiūrių atotrūkis tarp ne Vakarų valstybių smarkiai išaugo.
Pavyzdžiui, didelė dalis ECFT apklausoje dalyvavusių Vakarų šalių piliečių Rusiją įvardijo kaip didžiausią priešininkę ir grėsmę. Tuo tarpu Kinijos, Indijos bei Turkijos piliečiai Rusiją mato kaip reikšmingą strateginę partnerę.
„Karo Ukrainoje paradoksas yra tas, kad Vakarai yra vieningesni, bet mažiau įtakingi pasaulyje nei bet kada anksčiau“, – sako analitinio centro direktorius Markas Leonardas[2].
Tačiau sumažėjusi Vakarų įtaka dar ne viskas: ateityje ji gali dar labiau trauktis. Apklausos rezultatai rodo, kad daugelis žmonių JAV bei Europoje toliau tikisi gyventi vadinamajame dvipolyje pasaulyje, kuriame didžiausią įtaką turėtų JAV ir Kinija. Tačiau kitos valstybės norėtų daugiapolės pasaulio santvarkos.
Rusija puikiai įvaldė naratyvą, nutaikytą prieš Vakarus
O pakreipti pasaulį link daugiapolės santvarkos jau kurį laiką bando ne tik Kinija ar kitos, ne Vakarų pasaulio galybės, tačiau ir į karą Ukrainoje įsivėlusi V. Putino Rusija. Jau ne vienerius metus Kremliaus vadovas yra įvaldęs antivakarietišką retoriką ir sumaniai sąmoningai puoselėja neapykantą JAV bei Europai, pasitelkdamas skaudžią kolonijinę praeitį.
Juk ne be reikalo Rusijos prezidentas ir kiti pareigūnai ne kartą minėjo Vakarų karines intervencijas Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, Sirijoje.
Taip siekta akcentuoti pačios Amerikos ar Europos valstybių dažnai nuslėpti bandomą karinę praeitį ir kartu paskatinti susikurti Vakarų partnerystei pasipriešinti galintį tautų aljansą, kuriam, pagal V. Putino svajones, vadovauti turėtų Rusija[3].
Tuo tarpu Rusija save pateikia kaip auką. Pats V. Putinas, kalbėdamas apie po jo pradėto karo Ukrainoje visame pasaulyje įsigalėjusią rusofobiją, palygino ją su rasizmu.
Kai jai paranku, Rusija puikiai išnaudoja ir konservatyvių pažiūrų piliečiams priimtiną retoriką, kuri apeliuoja į didelę dalį tarptautinės visuomenės: ne kartą kritikuotas Vakarų požiūris į lyčių lygybę, šeimą, LGBTQ bendruomenę, tautiškumą.
Toks naratyvas visuomet atras nemenką šalininkų būrį, leis pamiršti, kad pati Rusijos visuomenė anaiptol nėra tradicionalizmo vertybių puoselėtoja; dalis konservatyvių piliečių taip vertinamų bruožų rusų sąmonėje niekada ir neegzistavo.
Vis gi, Rusijos elgesys net nėra pernelyg veidmainiškas: viena ar kita kritikos strėlė į globalistinių Vakarų daržą negali stebinti, nes pačioje Vakarų visuomenėje netrūksta tokių pat analogų: juk ne vienas rasistas dabar yra tapęs tautiškumo simboliu, homofobas – šeimos vertybių puoselėtoju, o mizogoniškų pažiūrų agresorius – vyriškumo simboliu.
Tai, kad Rusijos pasitelkiamas naratyvas kitur yra priimamas palankiai, tikrai neturėtų stebinti. Maskva save pristato kaip stabilumo simbolį pasaulyje, kurio didelė dalis visuomenės nebesupranta arba nenori suprasti to, kas realiai vyksta.
Toks naratyvas šalininkų turi tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse, kur Rusijos agresiją dalis piliečių „nurašytų“ dėl tariamų vertybinių kovų su vakarietišku „blogiu“. Todėl Rusijos potencialas suburti grupę šalių atsvarai Vakarų chaosui, negali stebinti.
Rusijai netrūksta potencialių partnerių, galinčių padėti formuoti naują pasaulio tvarką
Praėjusių metų kovo mėnesį 25 Afrikos valstybės iš 54 susilaikė arba nebalsavo dėl Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kuria buvo siekiama pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Negana to, dalis Šiaurės Afrikos šalių net sustiprino bendradarbiavimą su Rusija: Marokas, Tunisas, Alžyras, Egiptas praėjusiais metais gausiai importavo rusišką dyzeliną ir kitą rafinuotą naftą[4].
Daugiau nei trečdalis Azijos šalių taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos veiksmus JT. Pietų Amerikoje jau kuris laikas vyravo antivakarietiškos nuotaikos, o Indija, Pietų Afrika ir Kinija yra laikomos vienos iš įtakingiausių ir galingiausių dabartinių Rusijos rėmėjų ir sąjungininkių. Prie Kremliaus pozicijų visada prisijungia ir Baltarusija, taip pat, Eritrėja, Malis, Šiaurės Korėja, Nikaragva ir Sirija.
Vis tik, šioje gausioje grupėje valstybių būtina išskirti Kiniją. Ne paslaptis, kad Pekinui ypač patogu kartoti Rusijos antivakarietišką naratyvą. Be to, Kinija sumaniai seka karo Ukrainoje eigą ir tikriausiai mokosi, ko nedaryti ateityje, jeigu vis dėlto ryšis pulti Taivaną. Link naujos pasaulio santvarkos veda ir stiprėjanti Kinijos bei JAV priešprieša.
Susumavus šiuos veiksnius, vis dažniau manoma, kad liberali pasaulio tvarka artėja prie pabaigos. Realiausiu scenarijumi dėl karinių nesėkmių ir Vakarų sankcijų nusilpusi Rusija taps vis labiau priklausoma nuo Kinijos ir bus priversta derintis prie savo partnerės strateginių interesų.
O Kinija, susidūrusi su didėjančia konkurencija su Jungtinėmis Valstijomis, turės visas paskatas išlaikyti Rusiją savo pusėje, net jei tai reikštų tolesnį jos atsiribojimą nuo Vakarų.
Vakarų dominavimas grindžiamas demokratija ir liberalizmu: ne visi tuo tiki
JAV, Europa ir dar kelios valstybės, prijaučiančios Vakarų pasaulėžiūrai, laiko save pagrindinėmis pasaulio tvarkos palaikytojomis bei moralės sergėtojomis. Tačiau propaguota retorika apie demokratiją, liberalumą, laisvę nepasiekė didelės dalies kitų pasaulio valstybių.
Priešingai, pastaraisiais metais tarptautinės nevyriausybinės organizacijos užfiksavo, kad demokratijos nuosmukis trunka jau 15 metų. „Freedom House“ duomenimis, šiuo metu apie 38 proc. pasaulio gyventojų gyvena „nelaisvose“ šalyse ir tik 20 proc. gyvena „laisvose“ šalyse.
Kai kurie ekspertai tiesiogiai kalba apie tai, kad ilgus metus trukusi sparti globalizacija jau baigia išsikvėpti. Kai kurie optimistiškai mano, kad nors dabartinė pasaulio tvarka silpnėja, tarptautinė sistema iš esmės pertvarkyta negali būti. Manoma, kad tam greičiausiai prireiktų dar vienos pasaulinės katastrofos – panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo įkurtos JT.
Akcentuojama ir tai, kad ta pati globalizacija iš esmės pakeitė pasaulį, sukūrė tankų bendradarbiavimą net ir tarp konkurentų, priklausomybę tarp valstybių, kurios atsisakyti galima tik dėl savižudiškų tikslų. Tarptautinis bendradarbiavimas su JAV, Kinija ar ta pačia Rusija yra beveik gyvybiškai svarbus tiek globaliai ekonomikai, tiek bendram gerbūviui palaikyti.
Kita vertus, negalima ignoruoti beveik pusės pasaulio valstybių, akivaizdžiai nepritariančių JAV pasaulio tvarkai. Vakarų siekiai, poreikiai ir vertybės yra svetimi nemenkai daliai pasaulio. Tokia svetimybė skatina nepasitikėjimą, pyktį ir agresiją, o ilgainiui tai gali privesti prie globalaus konflikto ir didelės tragedijos. Regis, kad tai suprasti ima ir kai kurie JAV pareigūnai[5].
Buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūną ir Rusijos politikos ekspertė Fiona Hill teigia, kad dabar matome visą pasaulinę sistemą keičiančius įvykius. Tuo tarpu Brookingso instituto tarptautinės tvarkos ir strategijos projektų direktorius Bruce’as Jonesas teigia, kad atėjo metas pažvelgti tiesai į akis.
„Ar mums reikia iš esmės pertvarkyti? Kai nesulauki tvirtos Izraelio, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos Respublikos, Indijos, Turkijos ir Indonezijos paramos, tikrai kyla klausimas: ar mūsų žinia sulaukia atgarsio? Bandymas sutelkti ne Vakarų pasaulį aplink taisyklėmis grindžiamą tvarką neveikia. Bandymas sutelkti aplink šią demokratijų ir autokratijų skirstymo sistemą neveikia. Turime daug geriau suprasti šių pagrindinių pietinių veikėjų, kurie pasaulį mato kitaip nei mes ir kurie yra daug labiau suinteresuoti Kinijos ekonominiu augimu, interesus. Jie nemato šio klausimo taip, kaip mes, ir mes daugelį dalykų supratome neteisingai“, – sako ekspertas.
