V. Benkunskas užsikepė į sostinę sugrąžinti Nerį – pasitarnautų ir kaip vandens kelias įvykus avarijai
Sostinės vadas Valdas Benkunskas nusiteikęs per savo kadenciją pereiti ugnį ir ledą dėl miesto Vilniaus ir ruošiasi didiems darbams. Pavyzdžiui, sugrąžinti per sovietmetį prarastą upę Nerį ir, kad išvengti automobilių grūsčių, vilniečius gabenti vandens viešuoju transportu. Nes ten, kur vanduo – ten ir gyvybė.
Laimei, V. Benkunskas suprato, kad vien upės sugrąžinimas į miesto herbą situacijos nepakeis ir nepavers miesto mažiau sovietiniu (mat Neries ištrynimas iš herbo ir miestiečių gyvenimo, pasak mero, yra sovietmečio padarinys), todėl pasiūlė visomis prasmėmis pradėti išnaudoti tai, kas turima geriausio.
„Galiu pasakyti, kad su komanda dabar dirbame ties labai rimtu projektu: tai yra Neries grąžinimas į miestą ir į Vilniaus gyvenimą, kuris apims nuo smulkesnių infrastruktūrinių dalykų iki stambesnių, kurie leistų sakyti, kad Vilnius yra uostas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir pridėtine verte“, – mintimis dalinosi V. Benkunskas[1].
Anot jo, upę galima panaudoti ir siekiant efektyviai prisidėti prie saugumo situacijos gerinimo, pavyzdžiui, įvykus avarijai, kartu su geležinkeliu upės kelias esą gali padėti išlaikyti mobilumą. Tiesa, kol kas V. Benkunskui tai dar „neatrasti klodai“, todėl reikia tartis su centrine valdžia.
Tiesa, Neris Vilniuje nėra visiškai pamirštas objektas – štai čia prieš 15 metų iškilo meninė instaliacija, atsiėjusi beveik 29 tūkst. litų – „Krantinės arka“ – simbolizuojanti miesto ir upės ryšį.
Dėl Nacionalinio stadiono projekto „įšaldymo“ kalta Europos Komisija, nemėgstanti susirašinėti su Vilniumi
Interviu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu metu V. Benkunsko buvo pasiteirauta ir apie Nacionalinio stadiono projekto būklę. Čia meras guodėsi, kad projekto likimas nuo vietinių politikų nebepriklauso, o šiuos klausimus sprendžia Europos Komisija, kuri, pasak jo, atsakymų pateikti neskuba ir, jei panašiu tempu dirbtų ir vietinės valdžios institucijos, kiltų ne vienas skandalas.
„<…> Iš esmės mes gauname klausimus, vyksta tiesiog derinimas projekto, mes aiškiname ir tai yra normalu. Bet jeigu tu gauni klausimus, atsakai į juos per savaitę ir tada lauki 2–3 mėnesius reakcijų į pateiktus atsakymus, tai viskas taip ir važiuoja antrus metus.
Mes esam procese, viskas eigoje, bet čia nepadėjo ir Europos Komisijos naujas formavimas, nes naujas komisaras atėjo, reikia susipažinti su sistema, pradėti nuo direktyvų, reglamentų, o tada tik eiti į šalių atvejus. Todėl, deja, laikas ne mūsų naudai, bet kol kas viskas dar gyva ir viltis yra.“ – aiškino V. Benkunskas.
Pasak mero, dabar Nacionalinio stadiono projektas tiesiog pakibęs ir nepasistumia nei pirmyn, nei atgal, o laukti atsakymo iš EK reikia, mat tai esą pigiausias ir geriausias būdas pagaliau turėti šį keturis dešimtmečius niekaip dienos šviesos negalintį išvysti statinį.
Kartas nuo karto užsiliepsnojančius autobusus pasiūlė pakeisti laivais
Idėja panaudoti Nerį sprendžiant sostinės viešojo transporto problemas V. Benkunskui toptelėjo dar rugpjūtį. Kadangi miestą kausto mirtini kamščiai, o miestas dar prieš keletą metų garsėjo savaime fejerverkais tampančiais autobusais ir troleibusais, politikas pasiūlė išeitį – laivus, kurie plukdytų keleivius Nerimi, įtraukti į Vilniaus viešojo transporto infrastruktūrą[2].
Meras įsitikinęs, kad toks žingsnis esą padėtų įpūsti gyvybės pačioje Neryje, kurios potencialas nėra iki galo išnaudojamas.
„Akivaizdu, kad miestui daug metų investuojant į Neries krantinės atnaujinimus, pagerinimus, dabar labai norisi įpūsti gyvybės pačiam Neries gyvenime. Įvedamas viešasis transportas leis mums užtikrinti tam tikrą judėjimo galimybę, ir taip pat šiltuoju laikotarpiu leis vilniečiams, miesto svečiams tam tikrą pramogą turėti“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Kas belieka Vilniui – nacionalinis stadionas jau pastatytas, dabar visi pinigai bus metami į upę – ir surask po to „galus“ joje, kad gudrus.
Meras žadėjo įrengti tunelius sankryžose – kol kas apie pradėtus darbus nei matyti, nei girdėti
Praėjus metams po to, kai V. Benkunskas užėmė Vilniaus miesto vado kėdę, panašu, kad vis labiau tolstama nuo pažadų, kuriuos ne vietinis politikas davė vilniečiams. Ir vienas iš jų – išspręsti miestą stingdančių spūsčių įrengiant tunelius Kalvarijų ir Ozo, Kareivių ir Žirmūnų, Geležinio Vilko, Ukmergės ir Žalgirio bei Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankryžose ir pradėti transporto mazgų rekonstrukciją[3].
Vis dėlto, sudėtingų darbų norėjęs imtis šilutiškis nepagalvojo, kad tam, kad eismas čia būtų ne toks paralyžiuotas, pakaktų tik sureguliuoti šviesoforų darbą.
Vietoje to, jis žadėjo miestiečiams sureguliuoti ir Olandų žiedą, ko nepavyko net jo pirmtakams, merams Artūrui Zuokui ir Remigijui Šimašiui. Tačiau sėdėdamas mero kėdėje V. Benkunskas kiek labiau prakuto ir suprato, kad darbus galima nuveikti ir jų nedirbant – pavyzdžiui, pasiūlė, kad spūsčių problemą Vilniuje galiausiai pradės išspręsti Kelių eismo taisyklių pakeitimai.
Patys vilniečiai tvirtina šių pažadų nepamiršę ir vis dar laukiantys, kol bent dalis jų pasistūmės įgyvendinimo darbų link.
