Užsiauginti daržovių galima ir balkone: patarimai ir rekomendacijos

Namai, SodasDaiva Čepėnienė
Suprasti akimirksniu
Daržovės
Užsiauginti daržovių ir prieskoninių augalų galima ir balkone. Charleen Vesin/Unsplash nuotrauka

Lietuviai labiau vertina tradicines daržoves – svogūnus, agurkus, pomidorus, ridikėlius

Šiltų kraštų valstybėse jau seniai nestebina sodai ar daržovių, žolynų ploteliai, įveisti ant gyvenamųjų namų stogų, palangių ar terasų erdvėse. Nors galima sakyti, kad lietuviams žemdirbystė yra įaugusi į kraują, tačiau gyvenantys butuose mūsų tautiečiai daugelį metų nė nesuprato, kad užsiauginti daržovių ar prieskoninių augalų jie gali tiesiog balkone. Pastaruoju metu nauja sodininkystės tendencija – daržas balkone – jau populiarėja ir Lietuvoje. Visai nebūtina turėti sodo ar daržo – kai kurias daržoves ar prieskonius galima auginti ir balkone.

Šylant orams ir žydint sodams yra pats laikas pradėti rūpintis daržo ruošimu. Žemdirbystės ekspertai sako, kad šiuo metų laiku geriausia sėti, sodinti, ar tręšti jau augančius augalus.

Pasaulyje vis labiau auga natūralios mitybos bumas. Žmonės sugrįžta prie daržovių auginimo, domisi ekologijos ir sveikatai palankios mitybos temomis. Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovės O. Suchočevos teigimu, lietuviai labiau domisi skirtingomis svogūnų sėklų rūšimis, taip pat agurkais, ridikėliais, žirniais bei pomidorais. Ji pastebi, kad lietuvių sėklų pirkimo įpročiai kasmet išlieka panašūs, tačiau po truputį populiarėja ir naujos gėlių ar daržovių rūšys, tokios kaip gražgarstės ar špinatai.

„Vos prasidėjus kalendoriniam pavasariui, žmonės labiau renkasi tuos augalus, kuriems reikalingas ilgesnis augimo laikas dirvoje: įvairias daržoves, vaisius ar šakniagumbius. Vėlesniu pavasario periodu labiau atsisukama į daržuose, šiltnamiuose ar tiesiog vazonuose augančius žalumynus – špinatus, petražoles, krapus, gražgarstes ir burokėlius. Šie augalai savo išskirtiniu žalumu ne tik gražina daržus ar palanges, bet yra ir didelis vitaminų šaltinis, puošiantis lėkštę“, – kalbėjo O. Suchočeva[7].

Daržininkystei tinka į bet kurią pasaulio kryptį nukreiptas balkonas

Prieskoniai
Daržininkystei tinka į bet kurią pasaulio kryptį nukreiptas balkonas. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka

Kai kurie specialistai sako, kad daržininkystei tinka į bet kurią pasaulio kryptį nukreiptas balkonas, tik svarbu tinkamai pasirinkti reikiamus augalus. Pavyzdžiui, pietiniuose balkonuose puikiai dera beveik visi prieskoniniai augalai, tuo tarpu daržovės labiau mėgsta vietas, kuriose nors dalį dienos karaliauja šešėlis, dėl to pastarosioms vertėtų rinktis rytų ar vakarų pusėje esantį balkoną. O derliaus galima sulaukti net ir šiauriniame balkone, tik tuomet svarbu pasirūpinti dirbtiniu apšvietimu. Be to, įrengiant daržą balkone svarbu atminti, jog reikėtų sodinti tokius augalus, kurie augtų ne aukštesni nei 50 cm.

Balkonuose galima auginti daugelį prieskonių rūšių – bazilikus, peletrūnus, lauramedžius, melisas, mėtas, raudonėlius, petražoles, rozmarinus, šalavijus, čiobrelius ir kt., bei nemažai daržovių. Parduotuvėse galima įsigyti specialiai balkonams išvestų daržovių mažylių veislių – tai baklažanai, agurkai, saldžiosios ir aitriosios paprikos, pomidorai. Taip pat galima auginti įprastas salotas, ridikėlius, svogūnus. Balkone puikiai dera ir laiškiniai svogūnai. Ši rūšis išleidžia tik laiškus, šakniagumbių neturi. Tuo tarpu sėjant ridikėlius svarbu parinkti didesnį ir gilesnį indą[2].

Kiti specialistai pataria šiaurės pusės balkonuose auginti špinatus, salotas, petražoles, tačiau sako, kad agurkų, pomidorų ar braškių čia užauginti nepavyks. Jeigu balkonas pietų pusėje, vasaros įkarštyje jis taps tikrų tikriausiu šiltnamiu ir daugumai daržovių bus tiesiog per karšta.

Na, o labiausiai, anot ekspertų, pasisekė turintiems balkonus pietrytinėje ar pietvakarinėje pusėje – tokiame balkone užauginti galima beveik bet ką: čia puikiai derės krapai, špinatai, kalendros, lapiniai burokėliai, šalavijai, paprikos, čili pipirai ir daug kitų gėrybių[8].

Svarbu balkone palikti vietos ir poilsio zonai

Balkonas
Svarbu balkone palikti vietos ir poilsio zonai. Artur Aleksanian/Unsplash nuotrauka

Tačiau prieš imantis darbų reikia įvertinti balkone turimą erdvę – pagalvoti, kiek dėžių ir vazonų tilps, kad jos netrukdytų išeiti į balkoną, laistyti augalus ir juos prižiūrėti. Svarbu palikti vietos ir poilsio zonai, juk vasarą gurkšnoti kavą ar arbatą tarp žalumynų dvigubai maloniau. Taupant vietą, lovelius galima sudėti ant kilnojamų kopėčių arba išilgai įstiklinto balkono sienos, įrengus vertikalią kompoziciją.
Į vazonus geriau sodinti vyšninius pomidorus. Tuo tarpu agurkai miesto sąlygomis dažnai serga netikrąja miltlige, taigi juos būtina akylai stebėti ir suskubti gelbėti ligai užpuolus[4].

Balkone siūloma išbandyti vertikaliąją daržininkystę

Balkone galima išbandyti ir vertikaliąją daržininkystę. Vertikaliosios daržininkystės esmė – formuoti lysves į viršų, užuot viską laikius grindų lygyje. Tai įgyvendinti gali padėti įvairios konstrukcijos, lentynos, virvės, kopėtėlės, kabliukai, ant kurių būtų tvirtinami ar statomi vazonai, loveliai ir kt. Skoningai įrengtos vertikalios kompozicijos puošia balkono erdvę, suteikia daugiau jaukumo. 

Siekiant tvarkos įspūdžio, tarpusavyje reikėtų suderinti spalvas ir naudojamas medžiagas bei vengti per didelės jų įvairovės. Be to, toks daržovių ar kitų augalų auginimo būdas yra patogus žmonėms, kenčiantiems nugaros skausmus. Patogiame aukštyje esančius augalus lengva pasiekti, norint ką nors nusiskinti ar patvarkyti, nebūtina lenktis. Tiesa, atskirose, mažose talpose auginami ir daugiau tiesioginės saulės pasiekiantys augalai bus linkę greičiau išdžiūti, todėl juos reiks dažniau laistyti. Gera žinia ta, kad specializuotose parduotuvėse galima įsigyti vazonų su jau integruotomis laistymo sistemomis[9].

Įrengiant daržą balkone, svarbu išsirinkti tinkamą substratą ir nepamiršti trąšų

Substratas
Įrengiant daržą balkone svarbu išsirinkti tinkamą substratą ir nepamiršti trąšų. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka

Na, o norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu išsirinkti tinkamą substratą. Skirtingiems augalams reikalingas skirtingas substratas ir dažnai tas, kurį įprastai naudojame gėlėms ar sėklų daiginimui tinkamas nebus. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja rinktis jau iš anksto daržovėms pritaikytus substratus.

Ne ką mažiau svarbu ir tręšimas. Augalams itin reikalingas azotas. Jis skatina augalų augimą, užtikrina jų vystymąsi ir sveiką išvaizdą bei derlių. Be azoto, pavasarį augalams taip pat reikalingas kalis, fosforas, kalcis. Šios medžiagos užtikrina tinkamą šaknų formavimąsi, sutvirtina augalų audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą ir padidina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Trąšos, skirtos lauko daržovėms, papildo dirvožemį būtinomis medžiagomis ir užtikrina sklandų augalų augimą[8].

O. Suchočeva pabrėžė, kad augalams būtina ne tik šviesa, bet ir vanduo bei anglies dioksidas. Būtent iš pastarųjų dviejų, pasitelkus saulės energiją, išgaunamas vandenilis ir anglis – augalų maistas. Tam, kad susiformuotų augalų ląstelių struktūros, jiems reikia tam tikrų mineralinių medžiagų – azoto, fosforo ir kalio. Neturėdamas pakankamo šių mineralinių medžiagų kiekio, augalas suserga. Azotas yra pagrindinis augimo elementas, fosforas skatina šaknų augimą ir suteikia augalui atsparumo, o kalis gelbėja žydint ir formuojant vaisius. Šių mikroelementų yra kompleksinėse trąšose.

Tačiau trąšų pirkti visai nebūtina, palankias organines trąšas galima pasidaryti ir namuose. Kompostuojant buityje likusias valgomų produktų atliekas ne tik į aplinką išmestume mažiau šiukšlių, bet ir patręštume savo augalus organinės kilmės trąšomis.

„Bananuose yra daug kalio, kuris vertinamas kaip labai naudinga maistinė medžiaga augalams, ypač jų žydėjimui. Tad suvalgę banano vaisių, žievelę galime panaudoti naminiam kompostui gaminti. Tuo tarpu kiaušinių lukštuose yra kalcio karbonato, kuris atbaido kenkėjus. Geriausia būtų kiaušinių lukštus susmulkinti ir įmaišyti į naminį kompostą. Juos taip pat galima sumalti į miltelius ir pabarstyti ant augalų pagrindo. O ryte, išgėrę puodelį kavos, tirščius taip pat galime panaudoti kompostui gaminti, nes kavos tirščiuose yra nemažai azoto, naudingo augalams. Kavos tirščius galima įmaišyti tiesiai į dirvą arba paskleisti ant jos paviršiaus“, – naudingus patarimus dalijo O. Suchočeva[7].

Daržininkystę balkone galima paversti hobiu

Išsirinkus tinkamiausias daržoves savo balkonui, įsigijus tinkamą substratą ir trąšas, belieka pasėti sėklas ir tinkamai prižiūrėti augančius daigus. Priklausomai nuo balkono padėties, augalus laistyti reikėtų bent kartą per savaitę, o alinant karščiams – dar dažniau.

Tręšti rekomenduojama reguliariai. Auginant daržoves balkone, labai svarbu pasirūpinti tinkamomis vazoninėmis lėkštelėmis ir kitomis priemonėmis, kad belaistant auginamas gėrybes neužlietumėme apačioje gyvenančių kaimynų[8].

Sakoma, kad daržininkystė balkone gali tapti netgi hobiu, praskaidrinančiu nuotaiką ir leidžiančiu pasidžiaugti apčiuopiamais skaniais ir sveikais rezultatais[9]