Mokesčių įstatymo pataisoms tartas „ne“
Seimas pritarė šalies vadovo Gitano Nausėdos veto dėl Mokesčių įstatymo pataisų. Tai reiškia, kad bent kol kas yra užkirstas kelias perteklinei bankų laisvei rinkti apie klientus privačią ir jautrią informaciją, kuri neturi nieko bendro su finansine veikla.
Respublikos prezidentui vetavus Mokėjimų įstatymo projektą, Seimo lapkričio 3 d. priimtas teisės aktas šiuo metu laikytinas nepriimtu.
Tai reiškia, jog bankams ir kitoms finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms nėra leista rinkti duomenis, atskleidžiančius žmogaus rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Apie bankų akiplėšiškumą ir lindimą į lovą plačiau jau rašėme čia.
Įsiklausyta į prezidento veto
Sprendimą dėl prezidento veto Seimas priėmė antradienį. Prieš balsavimą parlamentarai klausėsi šalies vadovo veto motyvų, išdėstytų jo patarėjo Vaido Augustinavičiaus[1].
V. Augustinavičiaus kalboje dar kartą akcentuota, jog prezidentas yra įsitikinęs, kad parengtu įstatymu bankams ir panašioms įstaigoms yra suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.
„Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimų įstatymu suteikiami įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, ypač jautrius duomenis, yra neproporcingi. Prezidentas pabrėžia, kad Mokėjimų įstatymas numato ženkliai platesnes specialiųjų duomenų tvarkymo, įskaitant jų rinkimo, aplinkybes, nei vien tik informacija, kuri yra gaunama apdorojant mokėjimų pavedimus. Pavyzdžiui, susidaro įgalinimas tvarkyti jautrius duomenis, kai teikiama mokėjimo paslauga, kuri yra grynųjų pinigų išėmimas, pinigų įdėjimas, mokėjimo kortelės išdavimas paslaugos teikėjų skyriuje ar kitos mokėjimo paslaugos. Įtvirtinti įstatymu būtina tik tai, kas minimaliai būtina“, – sakė šalies vadovo patarėjas V. Augustinavičius[2].
Pasak prezidento atstovo, Lietuva, Latvija ir Estija veikia vietoje ir vieningoje mokėjimų sistemoje, dominuoja tie patys bankai ir jų filialai, bet Lietuvoje, įteisinus minėtą įstatymą, duomenų tvarkymas gerokai skirstųsi nuo kitų Baltijos šalių.
„Visa tai įvertinus, prezidento nuomone, Mokėjimų įstatymas turi būti laikomas nepriimtu. Įstatymą reikėtų grąžinti tobulinti į ekspertinį lygmenį, aiškiau ir detaliau apibrėžiant asmens duomenų tvarkymo tikslus, būdus, duomenų gavimo šaltinius, duomenų apsaugą ir taip užtikrinant proporcingumą. Reikėtų papildomų veiksmų valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, padedant tobulinti šį įstatymą, bendradarbiaujant daugiau su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis euro zonos šalimis“, – teigia V. Augustinavičius.
Parlamentarai pritarė G. Nausėdos siūlymui vetuoti projektą. „Už“ balsavo 70 Seimo narių.
Prezidentas praėjusią savaitę vetavo Seimo priimtas pataisas ir grąžino jas svarstyti pakartotinai[3]. G. Nausėda tuomet sakė, kad turi būti užtikrinta esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą.
Prezidento vertinimu, tobulinant Mokėjimų įstatymą reikėtų detaliau apibrėžti specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus, nustatyti aiškesnes duomenų apsaugos gaires, be kita ko, visuomenė turėtų būti supažindinta su asmens duomenų tvarkymo ypatumais atliekant mokėjimo pavedimus ar kitas mokėjimo operacijas.
Pataisas ruošiasi peržiūrėti
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė po praėjusią savaitę paskelbto prezidento veto patvirtino, kad įstatymo pataisos bus peržiūrėtos iš naujo[4].
„Jeigu žmonėms kyla nerimo, mes galime iš naujo persvarstyti, diskutuoti šį įstatymą, kuriam, atrodė, pasiūlymų ar aštrios kritikos nebuvo anksčiau išsakyta. <…>. Faktas, kad įstatyminė bazė yra nepakankami aiški, užtat buvo siūlomas iš finansinių institucijų šis įstatymas <.>). Bet kadangi mes matome diskusijas kylančias, aš manau, kad verta jį iš naujo pasvarstyti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vis dėlto, frakcijos seniūnė teigė, kad pataisos buvo parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos gairėmis.
„Aš žinau, kad tai priimta vadovaujantis europinėmis gairėmis, bet ką matome iš mūsų diskusijos ir ką žmonės viešumoje kalba, nėra iki galo aišku ar argumentuota“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kritikos iš liberaliųjų partnerių nebuvo
Visuomenės veikėjas, straipsnių politine tema autorius Darius Kuolys sveikino prezidento G. Nausėdos sprendimą vetuoti kontraversiškai visuomenės sutiktą įstatymo projektą.
„Sveikintinas Respublikos prezidento sprendimas“, – feisbuke rašė D. Kuolys[5].
Jis taip pat stebėjosi, kad liberalios politinės jėgos pačios anksčiau neprieštaravo į žmogaus laisvę nukreiptiems sprendimams.
„Keista, labai keista, kad nei parlamentinėje daugumoje esantys liberalai, nei „Laisvės partija“ šioms prieš asmens laisvę nukreiptoms įstatymo pataisoms neprieštaravo, kad po Seime priimto sprendimo patys nepaprašė prezidento įstatymą vetuoti“, – teigė D. Kuolys.
Opozicija reiškė nepasitenkinimą
Siūlytomis permainomis bene labiausiai piktinosi Seimo opozicijoje esantys politikai. Seimo narys Mindaugas Puidokas buvo būtent tas, kuris kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti Mokėjimų įstatymo pataisas[6].
Parlamentaras teigė, kad perteklinė asmeninė žmogaus informacija bankams yra absoliučiai nereikalinga, o tokių duomenų rinkimas grubiai pažeidžia ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
„Precedentą apie asmens sveikatos duomenų rinkimą jau turėjome – prisiminkime vos prieš metus buvusį pandeminį laikotarpį. Tuo metu dalis žmonių buvo netekę teisės lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, pramogų vietose, sporto klubuose ir kitose viešose vietose“, – teigė M. Puidokas.
Su pataisomis nesutiko ir Petras Gražulis, kuris teigė, jog Seimas, priimdamas tokias pataisas, pažeidė 22 Konstitucijos straipsnį, kuris skelbia, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“.
„Be to, manau, kad šios pataisos smarkiai padidintų ir taip jau didelius bankų pelnus“, – akcentavo P. Gražulis.
Iniciatyvą dėl teisės tvarkyti specialius duomenis sukritikavo ir Seimo opozicinių „darbiečių“ atstovas Vytautas Gapšys. Jo įsitikinimu, esamas reglamentavimas yra „normalus“ ir šioje situacijoje geriau būtų sulaukti europinių, bendrai taikomų sprendimų. V. Gapšys, balsuodamas dėl pataisų, nusišalino.
Kitas opozicionierius, „valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, ar bankai, gavę teisę tvarkyti specialius asmenims duomenis, tuo nepiktnaudžiaus. Balsuodamas dėl pataisų jis susilaikė.
Bankams numatyta daugiau galių
Šių metų lapkričio 3 d. Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo ir jį lydinčiųjų Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymų pataisas.
Seimas buvo leidęs mokėjimo paslaugų teikėjams – bankams, kredito įstaigoms ir jas aptarnaujančioms įstaigoms rinkti itin plačios apimties jautrius kliento duomenis apie religines ar filosofines pažiūras, politines pažiūras, etninius ir rasinius duomenis, priklausymą partijoms ir profsąjungoms, genetinius duomenis, biometrinius duomenis, sveikatos duomenis, duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Mokėjimo įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo gruodžio mėnesio.
