Augančiai bankų galiai – prezidento vetas
Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu[1].
Vetuodamas Vyriausybės priimtą įstatymą, prezidentas akcentavo, kad su mokėjimais susietos paslaugos yra ne tik pavedimų vykdymas, bet ir kitos paslaugos, o joms, priimti Mokėjimų įstatymo duomenų tvarkymo įgaliojimai gali būti pertekliniai.
Šalies vadovas rekomenduoja įstatymo iniciatoriams toliau tobulinti siūlymą ir dirbti drauge su atsakingomis institucijomis, ypač Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija.
G. Nausėda taip pat ragina atsižvelgti į kitų euro zonos valstybių įstatymų gaires ir ragina Vyriausybę nustatyti proporcingą asmens duomenų rinkimo ir apsaugos santykį.
„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – savo veto aiškina prezidentas G. Nausėda[2].
Pasak šalies vadovo, toliau tobulinant įstatymą būtina išsamiau apibrėžti specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus, nustatyti aiškesnes duomenų apsaugos gaires, su jomis informatyviai supažindinti visuomenę.
G. Nausėdos teigimu, šioje situacijoje svarbiausias yra asmens privatus gyvenimas ir jo neliečiamumas – šie dalykai yra ginami pagrindiniu valstybės dokumentu – Konstitucija.
Sprendimas vetuoti įstatymą – pagrįstas
Teisininkas, „Noor“ advokatų kontoros partneris Andrius Iškauskas dar prieš šalies vadovo veto teigė, kad prezidentas tikrai nestokoja teisinių argumentų sustabdyti įstatymo pataisų priėmimą[3].
„Jeigu prezidentas manys, kad įstatymą reikėtų taisyti, tikslinti, siaurinti, galbūt atsižvelgdamas, kad kilo diskusija tikrai gana plati šiuo klausimu, tai taip – prezidentas rastų teisinių argumentų, mano galva, grąžinti taisyti šį įstatymą“, – teigė ekspertas.
Teisininko teigimu, prieš balsuojant dėl įstatymo priėmimo, nebuvo pakankamai įsigilinta į šį sudėtingą, nišinį, siaurai žmonių kategorijai suprantamą, bet ypač svarbų klausimą.
Vyriausybė žada, kad privatumas pažeistas nebus
Prezidentui vetavus mokėjimų įstatymo pataisas, sureagavo ir Finansų ministerija. Jos atstovai teigia, kad projektas buvo rengtas jau įvertinus Europos Sąjungos (ES) šalių praktiką ir mūsų valstybės rekomendacijas.
„Tiek asmens duomenų saugumas, tiek užtikrintas mokėjimų sistemos veikimas ir toliau išlieka visų mūsų prioritetu. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenų apsaugos valdybos gaires, Lietuvos banko prašymą imtis teisėkūros veiksmų bei suderintas su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis“, – teigiama ministerijos komentare.
Nepaisant to, ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad į šalies vadovo pastabas bus atsižvelgta.
Mokėjimų įstatymo pataisos Vyriausybėje buvo priimtos prieš dvi savaites. Šie pokyčiai numatė, jog specialieji duomenys gali būti tvarkomi finansų, mokėjimo įstaigų ir sistemų operatorių. Tokios priežiūros tikslas – atliekama sukčiavimo prevencija ir tyrimai, kuriais siekiama užtikrinant svarbų viešąjį interesą.
Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
Opozicija aktyviai priešinosi įstatymo pataisoms
Vis dėlto, pataisos sukėlė didelė visuomenės narių ir Seimo opozicijos nepasitenkinimą.
Atsižvelgta į tai, kad bankams ir kitoms panašias paslaugas teikiančioms įstaigoms leista rinkti duomenis, atskleidžiančius žmogaus rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją[4].
Seimo opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į Lietuvos prezidentą, prašydami vetuoti galimai Konstitucijai prieštaraujančias įstatymų pataisas.
Opozicinių frakcijos atstovai kreipimesi į Lietuvos Prezidentą G. Nausėda rašė, kad šios Seimo priimtos įstatymų pataisos yra „neproporcinga intervencija į asmeninį žmogaus privatų gyvenimą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms“.
Kreipimąsi į Prezidentą pasirašė visų opozicinių frakcijų seniūnai ir nariai.
Vienas aktyviausių pataisų kritikų, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad Vyriausybės siūlomi pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus[5].
„Būtina užkirsti kelią bankų ir kitų įstaigų polinkiui naudoti turimus asmens duomenis rinkodarai ir panašiems tikslams. Prezidentas pataisas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti. Tikimės, kad konservatoriai pasielgs išmintingai ir gins žmonių privatumą nuo pelno siekiančių subjektų interesų“, – kalbėjo G. Paluckas.
Seimo narys Mindaugas Puidokas balsavo prieš šių pataisų įsigaliojimą. Parlamentaras taip pat kvestionavo itin jautrios asmeninės informacijos poreikį bankams.
„Kam bankams reikia šios informacijos?! Ar tokiu būdu po mažą žingsnį esame vedami „šviesesnio rytojaus“ link – kai liks tik viena skaitmeninė sąskaitą, kurią bet kada bus galima blokuoti, jei žmogus valdantiesiems bus neparankus? Bankai teigia, kad visą aukščiau minėtą informaciją jie ir taip mato per mūsų daromus pavedimus ir kažko ypatingai naujo nebus. Tuomet kam reikėjo šios įstatymo pataisos? Ar čia ne dar vienas bandymas įteisinti totalią kontrolę, kaip vyko ir barnevernetinės vaikų teisių sistemos atveju??? Be to šių duomenų rinkimas grubiai pažeidžia ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą!“, – asmeninėje feisbuko paskyroje savo požiūrį išdėstė M. Puidokas[6].
Iniciatyvą dėl teisės tvarkyti specialius duomenis sukritikavo ir Seimo opozicinių „darbiečių“ atstovas Vytautas Gapšys. Jo įsitikinimu, esamas reglamentavimas yra „normalus“ ir, anot politiko, šioje situacijoje geriau būtų sulaukti europinių, bendrai taikomų sprendimų. V. Gapšys, balsuodamas dėl pataisų, nusišalino[7].
Kitas opozicionierius, „valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, ar bankai, gavę teisę tvarkyti specialius asmenims duomenis, tuo nepiktnaudžiaus. Balsuodamas dėl pataisų jis susilaikė.
Tačiau, taip mano ne visi politikai. Parlamentarė Aušra Maldeikienė baimės dėl perteklinės duomenų kontrolės ir galimų sekimo atvejų nesupranta[8].
„Dabar veikiantis Mokėjimų įstatymas nieko specialiai nekalba apie tokių duomenų apsaugą. Teoriškai šiuo metu bankai gali pasinaudoti kliento laisva valia pateikiamomis žiniomis dėl momentų, kurie tiesiogiai priskiriami specialiųjų kategorijai“, – teigia A. Maldeikienė.
Primename, kad šių metų lapkričio 3 d. Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo ir jį lydinčiųjų Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymų pataisas.
Mokėjimo įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio, Seime priimtos 75 balsais.
