Vasaros audrų sezonas Lietuvoje jau prasidėjo
Kartu su kalendorinės vasaros pradžia Lietuvoje prasidėjo ir audrų sezonas. Praėjusią savaitę praūžusios audros dar kartą parodė, kad stiprus vėjas, liūtys ir žaibai gyventojams gali kainuoti tūkstančius eurų.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 1 iš 5 šalies gyventojų bent kartą yra patyręs nuostolių dėl gamtos stichijų. Į šią kategoriją patenka audros, liūtys, žaibo išlydžiai ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai.
Ekspertai pabrėžia, kad dalies nuostolių galima išvengti pasiruošus audrų sezonui iš anksto. Svarbiausia – tinkamai prižiūrėti pastatus, kieme nepalikti nepritvirtintų daiktų ir pasirūpinti elektros prietaisų apsauga.
Per 2025 metus dėl audrų ir gamtos jėgų išmokėta daugiau nei 4,6 mln. eurų
Didžiausio šalies draudiko duomenimis, ekstremalūs orų reiškiniai kasmet padaro daug žalos gyventojų turtui. Per 2025 metus buvo užregistruota 7,5 tūkst. žalų kreipinių dėl audrų ir kitų gamtos jėgų.
Klientams pernai išmokėta daugiau nei 4,6 mln. eurų audrų nuostoliams atlyginti. Net trečdalis visų gamtos jėgų sukeltų žalų fiksuojama būtent vasaros mėnesiais, kai Lietuvoje dažniau pasitaiko škvalų, liūčių ir žaibavimo.
Didžiausia atlyginta gamtos žala 2025 metais siekė 12 tūkst. eurų. Ji buvo fiksuota po smarkios liūties, kai buvo užlietas gyvenamojo namo rūsys.
Stiprios liūtys, škvalai ir žaibai tampa įprasta vasaros rizika
„Pastaraisiais metais stebime, kad stiprios liūtys, škvalai ar žaibų sukelti incidentai tampa reguliaria vasaros sezono dalimi. Mūsų atliktas tyrimas tai patvirtina – apie penktadalis šalies gyventojų nurodo patyrę nuostolių dėl įvairių gamtos stichijų“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Pasak A. Juodeikio, nuostolių mastą dažnai lemia ne vien pati stichija. Labai svarbu ir tai, ar turtas buvo tinkamai prižiūrimas dar iki audros.
Draudikų praktika rodo, kad blogai prižiūrėtas stogas, užsikimšę lietvamzdžiai ar nepritvirtinti kiemo daiktai gali tapti didelių žalų priežastimi. Net trumpa vasaros audra gali smarkiai apgadinti pastatus, automobilius ir lauke paliktą turtą.
Audrų metu dažniausiai nukenčia stogai, fasadai, langai ir saulės elektrinės
Draudiko duomenimis, stipraus vėjo ir liūčių metu dažniausiai apgadinami pastatų stogai bei fasadai. Taip pat išdaužomi langai, nukenčia saulės elektrinės, šiltnamiai ir kiti smulkūs kiemo statiniai.
Ne mažiau problemų sukelia ir lauke palikti daiktai. Audrų metu vėjas gali pakelti ar nuversti lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus, kepsnines ir kitus nepritvirtintus daiktus.
„Kartais nesusimąstome, kokią jėgą gali įgyti stipraus vėjo nešami daiktai – net plastikinis baldas ar lauko skėtis gali išdaužti langą, apgadinti automobilį ar saulės kolektorius“, – sako A. Juodeikis.
Vanduo per nesandarias konstrukcijas gali sugadinti patalpas ir buitinę techniką
Viena dažniausių audrų žalų yra per nesandarias stogo ir fasado konstrukcijas prasiskverbiantis vanduo. Dėl to gali būti užliejamos gyvenamosios patalpos, sugadinama buitinė technika, baldai ir elektronikos įranga.
Tokios žalos dažnai prasideda nuo smulkių defektų. Atšokusi stogo skarda, nesandarios langų jungtys ar užsikimšęs lietvamzdis įprastą dieną gali atrodyti nereikšmingai, tačiau smarkios liūties metu jie tampa rimta problema.
Dėl to ekspertai pataria nelaukti audros prognozės ir pastato būkle pasirūpinti iš anksto. Bent kartą per metus verta apžiūrėti stogo dangą, lietaus nuvedimo sistemas ir pastato sandarumą.
Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sugadinti namų elektroniką
Žaibavimo metu pasitaikantys elektros įtampos svyravimai taip pat pridaro nemažai žalos. Jie gali sugadinti prie tinklo prijungtus televizorius, kompiuterius, modemus, šildymo sistemas ir kitą namuose esančią techniką.
2025 metais didžiausia „Lietuvos draudimo“ fiksuota žaibo sukelta žala siekė beveik 11 tūkst. eurų. Tąkart trenkus žaibui buvo pažeisti elektros, interneto ir televizijos tinklai, taip pat sugadinta dalis prietaisų.
A. Juodeikis primena, kad artėjant audrai verta pasirūpinti elektros prietaisų saugumu. Patartina iš maitinimo lizdų išjungti jautresnę techniką, ypač modemus, televizorius ir mobiliąją įrangą.
Netvarkingi objektai per audras nukenčia pirmiausia
Pasak A. Juodeikio, draudikų praktika rodo aiškią tendenciją – netvarkingi ar neprižiūrėti objektai per audras nukenčia pirmiausia. Didesni nuostoliai dažnai prasideda nuo smulkių, bet laiku nepašalintų problemų.
Ekspertas pataria bent kartą per metus apžiūrėti stogo dangą ir jos elementus. Taip pat verta įvertinti sienų bei stogo sandarumą, išvalyti lietaus nuvedimo sistemas ir pasirūpinti medžių būkle sklype.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nebaigtoms statybos ar renovacijos darbų konstrukcijoms. Net trumpalaikė vasaros audra gali apgadinti neapsaugotas pastato vietas ir sukelti didelius nuostolius.
Vairuotojams patariama nestatyti automobilių po senais medžiais
Audrų sezono metu atsargūs turėtų būti ir vairuotojai. Gavus perspėjimą apie smarkią liūtį ar audrą, jei yra galimybė, automobilio nereikėtų statyti po senais ar akivaizdžiai pažeistais medžiais.
Stipraus vėjo metu lūžtančios šakos gali apgadinti transporto priemonę. Tokie nuostoliai gali būti ypač dideli, jei medis ar stambi šaka užkrenta ant automobilio stogo, stiklo ar kapoto.
Ekspertai taip pat primena, kad audros metu verta vengti vietų, kur vanduo kaupiasi greitai. Automobilio statymas žemose vietose ar šalia prastai veikiančių lietaus nuotekų sistemų gali baigtis užliejimu.
Važiavimas per apsemtas gatves gali baigtis tūkstantinėmis remonto išlaidomis
Pasak A. Juodeikio, didelė dalis automobilių nuostolių fiksuojama ne dėl paties lietaus, o dėl bandymų važiuoti per apsemtas gatves. Net iš pirmo žvilgsnio negilus vanduo gali slėpti duobes, kelio pažeidimus ar nuplautus šulinių dangčius.
Vandeniui patekus į variklį, remonto išlaidos gali siekti tūkstančius eurų. Todėl vairuotojams rekomenduojama nevažiuoti per apsemtus ruožus, jei nėra aišku, koks vandens gylis.
Smarkios liūties metu taip pat svarbu sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių. Šlapia kelio danga didina slydimo ir akvaplanavimo riziką, todėl reikėtų vengti staigių manevrų.
Tyrime apklausta 1013 Lietuvos gyventojų
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų.
Respondentai atstovavo įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų. Tyrime dalyvavo skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, todėl duomenys atspindi platesnį šalies gyventojų požiūrį ir patirtį.
Daugiau informacijos
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El. p. [email protected]
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie audrų poveikį Lietuvoje ir jų sukeltus nuostolius, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Jame pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip sumažinti nuostolius, todėl jis yra vertingas ir naudingas.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie audrų sukeltus nuostolius Lietuvoje, remiasi tyrimų duomenimis ir ekspertų nuomonėmis, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes jis nagrinėja vis didėjantį ekstremalių orų reiškinių poveikį Lietuvoje ir informuoja gyventojus apie galimus nuostolius bei prevencijos būdus. Tokia informacija yra svarbi, ypač vasaros sezono metu, kai audros tampa dažnesnės.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie audrų sukeltus nuostolius Lietuvoje, skatina gyventojus pasiruošti ekstremalioms oro sąlygoms ir dalijasi praktiniais patarimais, kaip sumažinti galimus nuostolius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie audrų sukeltus nuostolius ir kaip jų galima išvengti, skatindamas gyventojus pasiruošti. Tonas yra informatyvus ir neskatina nepagrįsto nerimo.
