Manote, kad esate niekam neįdomus? Manykite iš naujo
Jei vis dar manote, kad šiame pasaulyje esate niekam neįdomus sraigtelis, kurio niekas neseka ir apie kurį niekas nieko nežino, manykite iš naujo. Nebent gyvenate miškuose ar vienkiemyje, nesinaudojate internetu ir jums nereikia pinigų, kurie dažniausiai tūno banko sąskaitoje ir laukia savo išleidimo dienos. Realybė dabar tokia, kad kiekvienas šių laikų gyventojas yra „medžiojamas“ visur ir visada. Į kiekvieną asmenį yra žiūrima kaip į potencialų klientą, nešantį finansinę naudą kažkam ir visai nesvarbu, kokia kaina to yra siekiama.
Panašu, kad savo šalies piliečių išnaudojimui ir naudojimuisi jais pritaria ir netgi tai skatina pati valdžia. Tą liudija ir neseniai Seimo palaimintos Mokėjimų įstatymo pataisos.
Bankai turės teisę žinoti net kliento lytinę orientaciją
Įstatymo pataisos bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams galutinai atriš rankas rinkti apie klientus visą informaciją. Ir net tokią, kuri, panašu, neturi nieko bendro su finansine veikla.
Pavyzdžiui, bankams ir kitoms panašias paslaugas teikiančioms įstaigoms leista rinkti duomenis, atskleidžiančius žmogaus rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Trumpiau tariant, bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai (taip pat kredito institucijas aptarnaujančios įstaigos) galės rinkti ir saugoti „specialių kategorijų asmens duomenis“, kuriuos su labai siauromis išimtimis įsakmiai draudžia rinkti ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
Bet lietuviai, panašu, patys sau dievai ir visai nesvarbu, kad ES kažką draudžia – iki šiol bankams nežinoma ir neprieinama jautri informacija apie asmenį taps lengvai prieinama.
Prieštaraujančių – vos tik vienas kitas
Logiškai mąstant, bankams visa minėta informacija turėtų būti absoliučiai nereikalinga, be to, kaip minėta, šių duomenų rinkimas grubiai pažeidžia ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
Besipiktinančių naująja tvarka atsiranda, tačiau tik vienas kitas.
Pavyzdžiui, Seimo narys Mindaugas Puidokas balsavo prieš šių pataisų įsigaliojimą, tačiau didžioji dalis parlamentarų nemato nei teisinių, nei etinių pažeidimų ir sutiko, kad bankai gali rinkti asmens duomenis.
Precedentą apie asmens sveikatos duomenų rinkimą jau turėjome – prisiminkime vos prieš metus buvusį pandeminį laikotarpį. Tuo metu dalis žmonių buvo netekę teisės lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, pramogų vietose, sporto klubuose ir kitose viešose vietose.
Ar šiuo metu siekiama, kad bankai turėtų galimybę neleisti atidaryti sąskaitų, galėtų nesuteikti paskolų ne pagal žmonių pajamas, o pagal jų, tarkime, priklausymą politinei organizacijai ar jų lytinę orientaciją?![ref-1]
Didžiosios ir turtingosios Europos šalys priešinasi grynųjų pinigų ribojimui
Su panašiomis problemomis kovoja ir viena iš Skandinavijos šalių.
Nyderlandai nori įpareigoti savo bankus visas operacijas, viršijančias 100 eurų, saugoti didelėje duomenų bazėje, o tokio sumanymo kritikai perspėja, kad tai įgyvendinus, būtų padarytas katastrofiškas privatumo įstatymo pažeidimas.
Nyderlandų vyriausybės planas stebėti beveik visas savo piliečių operacijas būtų parengiamasis žingsnis diegiant skaitmeninę centrinio banko valiutą (CBDC). Tokiu „skaitmeniniu euru“ centriniam bankui tuomet liktų anonimiški tik smulkiausi mokėjimai.
Oficialiai teigiama, jog šia priemone Nyderlandų vyriausybė nori pažaboti pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Tačiau įvairios organizacijos perspėja, kad taip atveriamos durys masiniams privatumo pažeidimams[ref-2].
Advokatas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Ignas Vėgėlė pažymi, jog tokį įstatymo projektą pristatė Nyderlandų kairiųjų liberalų vyriausybės finansų ministrė Sigrid Kaag, kuri taip pat yra Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) Pasaulio poveikio grupės (Global Action group) pirmininkė.
Šiuo projektu bankai įpareigojami stebėti beveik visą olandų sąskaitų turėtojų bankinę veiklą centralizuotoje duomenų bazėje.
Grynųjų pinigų ribojimui priešinasi Austrija Vokietija ir Šveicarija
Grynųjų ribojimą palaiko Graikijos, Jungtinės Karalystės, dalis Skandinavijos ir Beniliukso valstybės. Tuo tarpu Austrija, Vokietija ir Šveicarija tam priešinasi.
Priešinasi dešiniosios krypties politikai ir žmogaus teisių gynėjai.
EBPO šalyse grynieji naudojami atliekant daugiau nei 50 proc. mokėjimo operacijų, nors tarp atskirų šalių yra didelių skirtumų[ref-3].
Nyderlanduose įsikūręs „Privacy First Foundation“ – nepriklausomas fondas, kurio tikslas – išsaugoti ir skatinti privatumą, kuris yra „visuotinė žmogaus teisė ir laisvos demokratijos pagrindas“, perspėjo, kad, jei minėtas įstatymo projektas bus priimtas, jis gali tapti Nyderlandų „bankiniu drakonu“. Fondas paragino įstatymų leidėjus atsakyti už bet kokių įstatymų, galinčių pažeisti pagrindines teises, priėmimą.
Valstybės taryba, pagrindinė Nyderlandų vyriausybės patariamoji institucija, taip pat paskelbė viešą pareiškimą, kuriame išreiškė nepritarimą siūlomam teisės aktui. Nors institucija sutinka, kad su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu būtina kovoti, ji aiškiai nepritaria numatytoms priemonėms tai įgyvendinti[ref-4].
Atsiskaitymą grynaisiais Prancūzijoje pakoregavo Covid-19 pandemija
O štai nacionalinis Prancūzijos bankas pažymi, jog, nepaisant bankinių kortelių populiarumo augimo, banknotai ir monetos vis dar yra populiariausias atsiskaitymo būdas. Jie taip pat yra labai paklausūs kaip prevencinio taupymo priemonė, nes atlieka vertės kaupimo funkciją.
Remiantis namų ūkių apklausa, Eurosistema 2017 m. pabaigoje paskelbė gyventojų mokėjimo įpročių euro zonoje ataskaitą. Šio tyrimo, pavadinto „Namų ūkių naudojimo grynaisiais pinigais euro zonoje tyrimas“ rezultatai parodė, kad grynieji pinigai yra plačiausiai naudojama mokėjimo priemonė euro zonoje[ref-5].
Europos centriniam bankui net ir atlikus pakartotinį 2017-ųjų Euro zonos vartotojų atsiskaitymo požiūrių tyrimą (SPACE), nustatyta, kad 2019 m. grynieji pinigai išliko plačiausiai naudojama mokėjimų priemonė Prancūzijoje ir Eurosistemoje tiek parduotuvėse, tiek tarp asmenų: Prancūzijoje jos dalis sudarė 59 proc. (euro zonoje – 73 proc.), o mokėjimai kortele sudarė tik 35 proc. operacijų (euro zonoje – 24 proc.).
Tiesa, Covid-19 pandemijos laikotarpiu pastebėta, jog vis didesnė pirmenybė buvo teikiama plastikinėms kortelėms, ypač bekontaktėms. Vis tik grynieji pinigai išlieka pageidaujama atsiskaitymo priemone kasdieniams pirkiniams.
Tačiau jei ir toliau mažės grynųjų pinigų naudojimas, o tai bus palanku skaitmeniniams mokėjimams, jų išnykimo nesitikima.
Nacionalinis Prancūzijos bankas užtikrina, kad visi turėtų prieigą prie grynųjų pinigų. Taip pat, kad būtų laikomasi teisėtos mokėjimo priemonės reikalavimo (mažmenininkas negali atsisakyti mokėjimo grynaisiais), vardan vartotojo laisvės pasirinkti mokėjimo būdą[ref-5].
Tuo tarpu Lietuvoje veikiančių privačių bankų atstovai teigia stebintys kasmet mažėjantį grynųjų poreikį populiarėjant atsiskaitymams kortele, telefonu, gyventojams vis daugiau perkant internetu[ref-6].
Matydami, kur keliauja mūsų pinigai, siekia kontroliuoti ir valdyti mus kaip marionetes
Advokato I. Vėgėlės duomenimis, „oficialiai yra siekiama kovoti su pinigų plovimu bei mokesčių vengimu, taip pat su terorizmo finansavimu. Argumentuojama dar ir tuo, jog uždraudus grynuosius, ar kontroliuojant kiekvieno asmens atsiskaitymus, išnyks nusikalstamumas (bet vyksta viskas priešingai, nusikaltimų elektroninėje erdvėje tik daugėja, atsiranda iki šiol nebuvusių nusikaltimų būdų ir priemonių).
O kokios yra tikrosios priežastys? Vieną iš priežasčių atskleidžia Tarptautinis valiutos fondo vienas vadovų, kviesdamas centrinius bankus sukuri centrinių bankų skaitmeninius pinigus, kurie didintų „įtrauktį“.
2022 m. spalio 14 d. susitikime „Centrinio banko skaitmeninės valiutos finansinei įtraukčiai: rizika ir nauda“ TVF generalinio direktoriaus pavaduotojas Bo Li paaiškino, kaip galima programuoti centrinių bankų skaitmenines valiutas:
„<…> išmanioji sutartis leistų vykdyti tikslines politikos funkcijas, pvz., socialines išmokas, vartojimo kuponus, maisto kuponus ir kt. <…> naudodami centrinių bankų skaitmeninius pinigus galime tiksliai kontroliuoti, ką žmonės gali ir ko negali turėti. Be to, tokie pinigai gali būti užprogramuoti, kokiam naudojimui jie skirti, pavyzdžiui, tik maistui“[ref-3].
Gali net nustatyti, ką galime pirkti už savo pinigus ir ko ne
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotojas neseniai paaiškino, kaip galima užprogramuoti centrinio banko skaitmenines valiutas (CBDC), kad nustatytų, ką žmonėms leidžiama pirkti, ir reikalavo, kad jos būtų naudojamos kartu su Kinijos stiliaus socialinio kredito balo sistema.
Skirtingai nei kriptovaliuta, kuri yra privati, centrinio banko skaitmeninę valiutą (CBDC) išleis ir kontroliuos patys centriniai bankai.
Daugeliu atžvilgiu tai tas pats, kas banknotai, tačiau bus stebima, ar kiekviena operacija atitinka reikalavimus[ref-7].
Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje sumažėjo atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma
Panašu, kad Lietuvos valdžia savo gyventojus taip pat palaipsniui stumia į tą pačią stiklinio akvariumo, kuriame visi gyventojai būtų stebimi, peklą.
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta)[ref-8].
O komerciniai bankai vis mažina sumą, kurią galima būtų išsigryninti nemokamai.
Pavyzdžiui, kai naudojamasi „Swedbank“ bankomatais, nemokamas išgryninimo limitas debeto kortelėms šiuo metu siekia 580 eurų. SEB banko klientų nemokamai išgryninamų pinigų limitas priklauso nuo plano, kuriuo jie naudojasi – galima išsigryninti iki 550 arba 1 000 eurų. „Luminor“ ir „Medus“ bankomatuose debeto kortelę turintys klientai nemokamai gali išsigryninti iki 600 eurų per mėnesį, o pasirinkę kitą planą – iki 1 200 eurų per mėnesį[ref-6].
Austrai – vieni labiausiai grynuosius pinigus mėgstantys europiečiai
Dar pernai Austrija sustiprino savo kaip vienos labiausiai grynuosius pinigus mėgstančių Europos šalių statusą, pareikšdama, kad nepritaria Europos Komisijos planui apriboti mokėjimus grynaisiais iki 10 000 eurų.
Grynieji pinigai kartais čia tampa politinių diskusijų tema, kur kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPO) jau seniai reikalauja, kad teisė naudotis grynaisiais būtų įrašyta į Konstituciją. O daugelis restoranų ir barų vis dar nepriima atsiskaitymo kortelėmis.
Krizės laikais, pavyzdžiui, prasidėjus koronaviruso pandemijai, austrai taip pat ėmėsi senamadiško grynųjų pinigų kaupimo. Austrijos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų kovą gyventojai iš bankomatų išėmė daugiau nei 4 milijardus eurų banknotų, kuriuos paslėpė namuose arba banko seifuose.
„Austrija taria aiškų „taip“ kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir lygiai taip pat aiškų „ne“ atakoms prieš grynuosius pinigus“, – sakė konservatorių finansų ministras Gernotas Bluemelis ir pridūrė, kad tik Kipre bei Vokietijoje žmonės grynais pinigais moka daugiau nei Austrijoje.
Anot jo, tik iliuzija manyti, kad mokėjimų grynaisiais apribojimas sumažins nusikalstamą veiklą ir nedetalizuodamas pridūrė, kad kriptovaliutų reguliavimas yra svarbesnis.
„Grynieji pinigai suteikia žmonėms saugumo, nepriklausomybės ir laisvės jausmą. Mes norime išsaugoti tą laisvę žmonėms“, – sakė G. Bluemelis[ref-9].
Spalio pradžioje daugiau nei pusė milijono austrų pasirašė peticiją, kuria raginama surengti referendumą dėl teisės į neribotus mokėjimus grynaisiais įtvirtinimo Konstitucijoje. 8,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje didžiulę paramą „teisei“ atsiskaityti grynaisiais rodo augantis judėjimas prieš skaitmenines valiutas, skatinamas viso pasaulio centrinių bankų ir tokių institucijų kaip Pasaulio ekonomikos forumas (PEF).
Tik peticija, surinkusi 100 tūkst. ar daugiau gyventojų parašų, gali būti svarstoma parlamente. Atsižvelgiant į didžiulį „teisės į grynuosius pinigus“ peticijos palaikymą, gali būti stiprus spaudimas siekti, kad šalyje būtų užtikrintas mokėjimas grynaisiais[ref-10].
Lietuvoje nebeliko kam ginti lietuvių
Taigi štai taip austrai kovoja už savo teises. Tuo tarpu, kaip pastebi teisininkas I. Vėgėlė, Lietuvoje tie, kurie mūsų politologų vadinami „dešiniaisiais“, o realiai yra kraštutinės kairės politikai, neatsilieka nė per nago juodymą nuo tų, kurie siekia visapusiškai kontroliuoti visuomenę. Mūsiškiai, beje, net lenkia Europos Komisiją, kuri tik siūlo riboti atsiskaitymus grynais pinigais iki 10.000 eurų.
Kaip jau minėta, „ką tik Seimas palaimino Mokėjimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai (taip pat kredito institucijas aptarnaujančios įstaigos) galės rinkti ir saugoti „specialių kategorijų asmens duomenis“, kurios su labai siauromis išimtimis, įsakmiai draudžia rinkti ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Seimas leido mokėjimo paslaugų teikėjams (bankams, kredito įstaigoms bei jas patarnaujančioms įstaigoms) rinkti itin plačios apimties itin jautrius kliento duomenis apie pastarųjų:
• religines/ filosofines pažiūras,
• politines pažiūras,
• etninius ir rasinius duomenis,
• priklausymą partijoms ir profsąjungoms,
• genetinius duomenis,
• biometrinius duomenis,
• sveikatos duomenis,
• duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją[ref-11].
Ar Lietuvoje liko nevyriausybinių organizacijų, kurios kovotų už asmens laisvę, privatumą ir prieštarautų nepagrįstai augančiai valstybės kontrolei?
Deja, jų nematyti ir negirdėti: pastabų šioms pataisoms nepateikė nei viena nevyriausybinė organizacija, nes… tam nėra finansavimo, kuris tokiems projektams tiesiog neskiriamas. Panašu, kad jis mieliau skiriamas kitoms sritims, tokioms kaip „lyčių lygybės“ ar „nediskriminavimo“ (realiai LGBTQ propagandai) ir kt. Kai niekas neapmoka už prieštaravimą oficialiai valstybės politikai, kam vargti…[ref-3]
Lietuvos Vartotojų organizacijų aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas teigė, jog Seimo priimti pakeitimai yra daugiau techniniai.
Visgi, tai, pasak jo, nepaneigia problemos, kad bankuose kaupiasi dideli kiekiai informacijos ir tai – didelis rizikos faktorius. Be to, R. Jokubausko įsitikinimu, reguliavimas dėl to, ką dar bankai gali daryti su jautriais asmens duomenimis, turėtų būti stipresnis[ref-12].
Pataisomis siekiama panaikinti teisinę spragą?
Apmaudžiausia tai, kad tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenimis Seimas bankams leido be didesnių diskusijų. Prieš tai – rugsėjo 28-ąją – pataisas apsvarstė ir balsų dauguma joms pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Komiteto posėdyje dalyvavusi Finansų ministerijos Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė teigė, jog pataisomis siekiama panaikinti teisinę spragą, kuri esą kyla iš BDAR ir Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos suderinamumo trūkumo.
Ji teigė, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nesiekia specialiai rinkti specialių kategorijų asmens duomenų, bet esą tokią informaciją vis tiek gauna.
Mokėjimo paslaugų teikėjai, A. Kalantaitės teigimu, jau dabar yra įpareigoti perduoti klientui minėtus duomenis, kad jis matytų, už ką atsiskaito, ir šių duomenų užkoduoti esą negalima.
Posėdyje dalyvavusi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė akcentavo, kad teikiamomis pataisomis nesukuriamas naujas duomenų tvarkymas.
„Tai yra tiesiog teisinės spragos pašalinimas, – sakė ji. – Europinė nepriklausoma priežiūros institucija konstatavo, kad turėtų būti užtikrintas skaidrus duomenų tvarkymas būtent dėl to, kad netiesiogiai atsiskleidžia tie specialių kategorijų duomenys ir turėtų būti aišku, tarkime, banko klientui, kad bankas, nors ir nerenka, bet iš tiesų tvarko ir specialių kategorijų duomenis.“[ref-12]
P. Gražulis prašo vetuoti Seimo priimtas įstatymų pataisas
Vis tik keli opozicijoje esantys Seimo nariai su minėtomis įstatymo pataisomis teigia nesutinkantys. Vienas iš jų Petras Gražulis yra įsitikinęs, kad Seimas, priimdamas tokias pataisas, pažeidė 22 Konstitucijos straipsnį, kuris skelbia, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“.
„Be to, manau, kad šios pataisos smarkiai padidintų ir taip jau didelius bankų pelnus“, – akcentavo parlamentaras.
Dėl šių priežasčių P. Gražulis prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti, jo nuomone, antikonstitucines 2022 m. lapkričio 3 d. Seimo priimtas įstatymų pataisas[ref-13].
Iniciatyvą dėl teisės tvarkyti specialius duomenis sukritikavo ir Seimo opozicinių „darbiečių“ atstovas Vytautas Gapšys. Jo įsitikinimu, esamas reglamentavimas yra „normalus“ ir, anot politiko, šioje situacijoje geriau būtų sulaukti europinių, bendrai taikomų sprendimų.
V. Gapšys balsavime dėl pataisų nusišalino.
Kitas opozicionierius, „valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, ar bankai, gavę teisę tvarkyti specialius asmens duomenis, tuo nepiktnaudžiaus. Balsuodamas dėl pataisų jis susilaikė.
Per pataisų priėmimą pataisas dėl teisės tvarkyti specialius duomenis kritikavo tik opozicijoje dirbančių Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Jo vertinimu, pakeitimais bus labai stipriai pažeista asmens teisė į privatumą, o finansų įstaigos ir bankai turės galimybę iš esmės neterminuotą laikotarpį saugoti itin specifinius duomenis apie savo klientus[ref-12].
