Į Lietuvą grįžtant kregždėms, ekspertai perspėja dėl šių paukščių lizdų ardymo
Iki vasaros liko kiek daugiau nei 20 dienų, tad daugelis jau galvoja apie šilumą, saulę, vandens pramogas ir vasaros atostogas.
Tačiau anksčiau, apie artėjančią vasarą pranešdavo ne mūsų kurpiami planai ar sparčiai verčiami kalendoriaus lapeliai, bet paukščiai, o konkrečiau – kregždės.
Senovėje net buvo teigiama, kad „kregždutės vasarišką šilumą atneša ant savo sparnų“. Taip pat buvo teigta, kad kregždės puikiai tinka ilgalaikėms orų prognozėms[1].
Lietuvoje gyvena ne viena kregždžių rūšis, bet geriausiai visiems žinoma langinė kregždė. Pavadinimas nurodo šio paukštelio gyvenimo būdą: kregždė įsikuria ir lizdus suka po stogais, palangėmis, balkonuose.
O gegužės mėnesį į Lietuvą iš šiltų kraštų grįžusios kregždutės kaip tik aktyviai ieško vietų, kur galėtų įsikurti ir susilaukti palikuonių.
Vis tik, nors liaudyje ir yra sakoma, kad kregždės neša laimę, ne visi džiaugiasi kregždžių parodytu dėmesiu. Joms įsikūrus netoli, skundžiamasi dėl purvo ir nešvaros.
Gyventojai pastebi, kad paukščiai teršia sienas arba langus, kai kurie net teigia, kad vasarą pravėrus langą, kregždės gali įskristi į namus.
Kiti piktinasi nuolat šalia skraidančiais paukščiais, jų leidžiamais garsais ir net bijo, kad jie gali užkrėsti kokia nors liga.
Todėl interneto platybėse galima rasti daugybę patarimų, siūlančių kaip gi atsikratyti dangaus žirklėmis vadinamų kregždžių draugijos.
Vieni pataria kregždžių lizdus tiesiog numušinėti, kiti rekomenduoja nurinkti lizdus, imtis priemonių, kad prie langų ar pastogėje kregždės kurtis tiesiog nenorėtų.
Tačiau tokiais patarimais besidalijantiems tautiečiams ornitologai ir net teisėsauga turi perspėjimų. Tai ne tik yra nusikaltimas gamtai, tačiau ir Lietuvos Respublikos įstatymų nepaisymas, kuris gali užtraukti nemenką baudą.
Kregždžių lizdų naikinimas gali užtraukti piniginę baudą
Kregždžių lizdai negali būti naikinami perėjimui jau įsibėgėjus, jų negalima nei nukelti, nei numušinėti ar kitaip juos išardyti. Tai ir draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnis numato laukinių paukščių rūšių apsaugą[2].
Jame yra draudžiama ši, su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: tyčinis jų žudymas ar gaudimas bet kokiais būdais; tyčinis kiaušinių naikinimas, laukinių paukščių lizdų pažeidimas ar sunaikinimas; laukinių paukščių kiaušinių rinkimas gamtoje, šių kiaušinių laikymas, net jei jie yra tušti; tyčinis trukdymas laukiniams paukščiams, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, ypač jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę.
Draudžiama visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje arba ant artimoje aplinkoje įrengtos atitinkamai laukinių paukščių rūšiai tinkamos dirbtinės lizdavietės. Taikant šią nuostatą artima aplinka laikoma vieta, esanti ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo pirminės laukinio paukščio lizdo vietos.
Paukščių direktyvoje taip pat nustatyti draudimai tyčia naikinti arba pažeisti paukščių lizdus ir kiaušinius, tyčia žudyti ar gaudyti paukščius[3].
Administracinių nusižengimų kodekso 303-io straipsnio 2-oje dalyje nustatyta, kad įvykdžius šiuos nusižengimus, skiriama bauda gali siekti nuo 60 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 600 Eur.
Kregždės lizdų sukimo vietą renkasi pagal gamtinius išteklius
Pastaruoju metu yra pastebima, kad kregždės kiek sunkiau namus sukuria šalia naujų, neseniai pastatytų daugiabučių ar namų kvartalų. To priežastis paprasta.
Naujų namų fasadams yra naudojamos medžiagos, kurių paviršius yra lygus, tad prie jo sunkiau prilipdyti medžiagą, iš kurios jos lipdo lizdą[4].
Įprastai, kregždės žymiai dažniau renkasi tuos pastatus, kurių sienos ar langų nišos yra tinkuotos grubiu tinku arba dažais, kurių paviršius yra grublėtas ir prie kurių galima gana patikimai, tvirtai prilipdyti molio gabalėlius.
Be to, gamtininkai pastebi, kad kregždės vietą lizdui renkasi ne tik pagal pastato fasado ypatumus, bet pagal gamtos išteklius, o tiksliau – vandens telkinius. Kregždutės įsikuria netoli vandens telkinių, nes juose gali rasti dumblo, taip reikalingo lizdo lipdymui.
Kregždžių populiaciją galima kontroliuoti ir humaniškais būdais
Tiems, kurie kregždžių draugijos tikrai nepageidauja patariame su jomis kovoti humaniškai, neigiamai neveikiant įprastinės gamtos struktūros, tad pateikiame tam keletą naudingų patarimų.
Jei pas jus jau yra paukščio lizdas, o jame jau yra kiaušiniai, siekiant išvengti taršos, po lizdu per plaštakos plotį pritvirtinkite medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos. Lentelės padės apsaugoti sienas, grindinį, langus.
O žvelgiant į kitą vasarą, atsiminkite, kad parošiamuosius darbus reikia atlikti rudenį, kregždėms palikus lizdą. Lizdą nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą.
Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus.
Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių bruselių.
Kitas neblogai veikiantis kregždžių ir kitų neplėšrių paukščių atbaidymo būdas – pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą.
Kai kurie rekomenduoja fasado sienas patepti muilo tirpalu, riebalais, vašku ar kitomis priemonėmis, kurios sukuria netinkamą aplinką lizdo lipdymui.
Ir žinoma, siekiant atbaidyti kregždes būtina stengtis padaryti joms kuo mažiau žalos. Tai visai ekosistemai ypač naudingas paukštis, kuris minta vabzdžiais ir kraujasiurbiais, kurie mums ir mūsų gyvūnams gali kelti dar didesnių nepatogumų.
