„WhatsApp“ žinučių skandalas į dienos šviesą iškėlė teisinės atsakomybės klausimą
Praėjusią savaitę populiarus Jungtinės Karalystės dienraštis „The Telegraph“ paskelbė sensacingą istoriją apie buvusio sveikatos ministro Matto Hancocko ir jo kabineto piktnaudžiavimą valdžia bei netinkamus, piliečių saugumui riziką keliančius sprendimus, kurie buvo priimti COVID-19 pandemijos metu.
Karantino failais pramintoje istorijoje atskleistos Jungtinės Karalystės pareigūnų žinutės programoje „WhatsApp“: iš susirašinėjimų tampa aišku, kad valdžia turėjo tik minimalias žinias apie tai, kaip reaguoti į pandemiją, tačiau vis tiek pritaikė ypač griežtus, dažnai perteklinius ir kenkiančius ribojimus bei kontrolę.
Jungtinės Karalystės premjeras Riši Sunakas atsargiai sukritikavo M. Hancocko ir kitų susijusių valdžios atstovų elgesį, tačiau dauguma britų politikos elito atstovų sutartinai tyli. Ir ne be reikalo. Į dienos šviesą kylant vis daugiau įrodymų apie valdžios vykdytus pilietinių laisvių ir teisių pažeidimus, garsiau kalbama apie politikų baudžiamumą.
Tiek nukentėjusios šeimos, tiek ir eiliniai piliečiai, kurių gyvenimai kai kuriais atvejais negrįžtamai buvo paveikti pandeminių ribojimų, šiandien reikalauja netinkamai savo pareigas ėjusius ir visuomenei kenkusius politikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn[1].
Tokios kalbos gali tapti realybe ir tam tikru precedentu. Jau dabar dėl klaidingų ir piktybiškų valdžios sprendimų mirusių globos namų gyventojų šeimos rengia privatų ieškinį prieš buvusį britų sveikatos ministrą.
Ministras skatino visuomenės baimę, jo sprendimai kainavo tūkstančius gyvybių
Daugiau nei 100 000 buvusio Jungtinės Karalystės sveikatos ministro M. Hancocko žinučių „WhatsApp“ platformoje praeitą savaitę pasiekė dienos šviesą. Ši sensacinga informacija atskleidė tai, apie ką buvo kalbama jau kuris laikas: valdžios pareigūnai neteisingai reagavo į koronaviruso krizę, neturėjo supratimo, kokių priemonių reikėjo imtis, vykdė tendencingą gąsdinimo ir ribojimų politiką, o dėl savo politinių tikslų galimai pražudė tūkstančius žmonių.
Šalyje mirė dešimtys tūkstančių slaugos bei globos įstaigų gyventojų. Dėl to didelė kaltė tenka valdžios sprendimui, pagal kurį vyriausybė nurodė slaugos namams prieš perkeliant pacientus tarp įstaigų ar skyrių jų netestuoti savarankiškai. Taip pat buvo atsisakyta testuoti visą globos namų personalą.
Žinutės atskleidė, kad esminė priežastis, dėl kurios sveikatos ministras atsisakė pritarti visuotiniam globos namų gyventojų testavimui yra ta, jog jis bijojo, kad tai gali „sutrukdyti“ įgyvendinti jo paties užsibrėžtą tikslą – atlikti 100 000 COVID-19 testų per dieną.
Negana to, žinutėse su savo kolegomis M. Hancockas svarstė, kada gi visuomenę informuoti, jog egzistuoja tuomet naujas Kento regiono COVID-19 variantas. Jo veiksmus lėmė tai, kad ministras siekė, jog visuomenė būtų įbauginta, piliečiai laikytųsi visų reguliavimo priemonių ir karantino gairių. Jau kitame susirašinėjime Jungtinės Karalystės Civilinės tarnybos vadovas Simonas Case’as užsiminė apie tai, kad „baimės ir kaltės“ veiksnys yra labai svarbus vyriausybės pranešimams[2].
Visa ši paviešinta informacija Jungtinėje Karalystėje sukėlė tikrą skandalą. Politikė Angela Rayner net paragino premjerą priversti ministrus perduoti savo susirašinėjimo programėlių turinį oficialiam tyrimui atlikti. Manoma, kad informacijos srautai gali būti dar didesni, o valdžios pareigūnai galėjo nuslėpti dar sensacingesnių faktų.
„Kadangi gedinčios šeimos toliau gedi savo artimųjų, teisinga, kad ministrai perduotų kiekvieną svarbią informacijos detalę. Jei įrodymai bus sunaikinti, gali būti atsisakyta vykdyti teisingumą“, – kalba politikė.
M. Hancocką norimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn
Po paviešintų žinučių vis garsiau kalbama apie tai, kad visuomenei stipriai kenkiančią draudimų, ribojimų ir kontrolės politiką COVID-19 metu pasitelkę valdžios pareigūnai turi prisiimti atsakomybę ir net turi būti nubausti.
Jungtinės Karalystės „Tiesa ir teisingumas“ partijos lyderė, aktyvistė Gina Miller jau kreipėsi į teisėsaugą su prašymu M. Hancocką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Buvo pasiekta riba, nuo kurios Hancockas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nužudymą dėl didelio neatsargumo. Pagal bendrąją teisę už tai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – rašoma pareiškime[3].
Regis, kad bijoti atsakomybės ar net kalėjimo pradeda ir patys politikai, anksčiau kalbėję, kad daro viską, kad užtikrintų bendrąjį visuomenės interesą ir gerovę. Pats M. Hancockas, dalyvavęs vienoje Londono miesto teisininkų konferencijoje sakė, kad jis turėtų būti apsaugotas nuo teisinės atsakomybės dėl COVID19 pandemijos valdymo klaidų.
Buvusio sveikatos ministro teigimu, jis neturi būti laikomas asmeniškai atsakingu už nesėkmes kovojant su pandemija, pavyzdžiui, Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento nesugebėjimą apsaugoti globos namų gyventojų, vien todėl, kad jis buvo ministras. Pasak M. Hancocko, kaltę turėtų prisiimti visa vyriausybė.
Vis gi, jo vadovaujamo sveikatos departamento politiką COVID-19 metu dar pernai balandžio mėnesį teismas pripažino neteisėta. Byla tada iškėlė tėvo netekusi daktarė Cathy Gardner. Teismas pripažino, kad sveikatos departamentas parodė „beatodairišką nepagarbą globos namams ir jų pacientams“.
Artimuosius praradusios šeimos neslepia pasipiktinimo valdžios sprendimais
Pykčio dėl valdžios sprendimų neslepia ir tie, kurie pandemijos metu neteko savo artimųjų. Tokias sielos žaizdas tik pagilino sensacingos „WhatsApp“ žinutės. Donkasterio gyventojas Mattas Forestas vis dar gedi savo mamos Kaye, kuri mirė 2020 m., sulaukusi 89 metų. Moters sūnus teigia, kad buvęs ministras išdavė visus slaugos įstaigų pacientus, ne tik jo motiną.
Lindsė Jackson iš Derbišyro 2020 m. pavasarį neteko globos namuose gyvenusios 87 metų mamos Silvijos[4]. Gedulą įveikti moteris bando įsitraukusi į organizacijos „Covid-19 Bereaved Families for Justice“ veiklą. Apie valdžios veiksmus, galimai pražudžiusius šimtus šalies gyventojų, ji kalba be užuolankų ir mano, kad teisėsauga turi nedelsiant atlikti rimtą tyrimą.
Jenny Widdowson iš Stafordšyro pasakoja, kad jos mama Olive mirė 2021 m. rudenį, būdama 90 metų, Devono globos namuose. Velionės dukra teigia, kad devynis mėnesius iki mirties ji negalėjo matytis su motina dėl pandeminių ribojimų. Ji irgi piktinasi, kad M. Hancockas melavo ir klaidino visuomenę, taip suteikdamas ne vienai šeimai daugybę skausmo.
