Šaltalankių aliejus: nauda, naudojimas ir kaip pasigaminti namuose

Šaltalankių aliejus – ryškiai oranžinis, savito kvapo aliejus, gaunamas iš dygliuotojo šaltalankio uogų. Jis parduodamas vaistinėse buteliukuose ir kapsulėmis, dedamas į kremus, šampūnus ir lūpų balzamus, o daugelis sodininkų jį gaminasi patys iš rudenį nuskintų uogų. Šiame straipsnyje – kuo skiriasi šaltalankių uogų minkštimo ir sėklų aliejus, kokios medžiagos jame vertingiausios, ką iš tikrųjų rodo tyrimai apie šaltalankių aliejaus naudą, kaip jį vartoti ir kaip pasigaminti namuose. Daugiau apie šaltalankio auginimą ir kitas Lietuvos uogas – uogų gide.

Šaltalankių aliejus spaudžiamas iš uogų minkštimo arba sėklų – tai du skirtingi aliejai

Šaltalankis išskirtinis tuo, kad aliejaus kaupia ne tik sėklos, bet ir pats vaisiaus minkštimas. Todėl rinkoje yra du skirtingi produktai. Sėklose aliejaus vidutiniškai yra 7–11 %, o iš jų išspaustas aliejus būna šviesiai geltonas ir skystas – šaldytuve nesutirštėja. Uogų minkštime aliejaus mažiau, apie 1,5–3 % šviežios masės, tačiau jis tamsiai oranžinis, tirštas ir šaldytuve stingsta. Dažnai šis aliejus vadinamas tiesiog uogų arba vaisių aliejumi.

Skiriasi ir sudėtis. Sėklų aliejuje vyrauja polinesočiosios linolo (omega-6) ir alfa linoleno (omega-3) rūgštys. Minkštimo aliejuje apie 65 % sudaro dvi riebalų rūgštys – mononesočioji palmitoleino (omega-7) ir sočioji palmitino. Palmitoleino rūgšties tiek daug turi vos keli augaliniai aliejai, todėl šaltalankių aliejus dažnai reklamuojamas kaip omega-7 šaltinis. Pirkdami žiūrėkite etiketę: joje paprastai nurodoma, ar aliejus išspaustas iš sėklų, iš vaisių, ar tai abiejų mišinys.

Oranžinę spalvą aliejui suteikia karotinoidai, jame gausu ir vitamino E

Ryški šaltalankių aliejaus spalva – karotinoidų, daugiausia beta karoteno, zeaksantino ir likopeno, nuopelnas. Minkštimo aliejuje jų vidutiniškai būna apie 350 mg 100 g, o sėklų aliejuje – keletą kartų mažiau. Kiekis labai priklauso nuo porūšio ir augimo vietos. Abiejuose aliejuose gausu tokoferolių ir tokotrienolių – vitamino E formų: sėklų aliejuje jų būna 64–300 mg, minkštimo – 100–481 mg 100 g. Pagrindinė forma – alfa tokoferolis. Taip pat aliejuje yra augalinių sterolių, daugiausia beta sitosterolio.

Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios aliejus vertingas, jis ir neilgai laikosi: daug nesočiųjų riebalų rūgščių greitai oksiduojasi, todėl šaltalankių aliejus gana greitai apkarsta. Šviesa ir šiluma šį procesą spartina.

Geriausiai ištirta nauda – akių sausumo simptomai, kitiems teiginiams įrodymų trūksta

Daugiausia dėmesio sulaukęs tyrimas atliktas Suomijoje, Turku universitete. 2010 m. žurnale „The Journal of Nutrition“ paskelbtame atsitiktinių imčių, dvigubai aklame tyrime dalyviai, jaučiantys akių sausumą, tris mėnesius rudens ir žiemos sezonu vartojo po 2 g šaltalankių aliejaus per dieną arba placebą. Į tyrimą buvo įtraukta 100 žmonių, jį baigė 86. Aliejų vartojusiųjų ašarų plėvelės osmoliariškumas šaltuoju sezonu didėjo mažiau, o akių paraudimas ir deginimas buvo silpnesni nei placebo grupėje. Patys autoriai pabrėžė, kad rezultatus reikia patvirtinti didesniais tyrimais.

Kitur įrodymai silpnesni. Mokslinių apžvalgų duomenimis, šaltalankių aliejus šimtmečius vartotas Azijos ir Rusijos liaudies medicinoje, kai kuriose Rytų Azijos šalyse minkštimo aliejus tepamas ant nudegimų, tačiau kokybiškų tyrimų, patvirtinančių, kad jis gydo odos ligas, nėra. Kaip maisto papildas jis nepadeda nuo egzemos. Populiarus vartojimas skrandžiui taip pat remiasi tradicija, o ne klinikiniais įrodymais. Todėl šaltalankių aliejų verta vertinti kaip vertingą maisto produktą, o ne kaip vaistą – sergant skrandžio, akių ar odos ligomis, pirmiausia kreipkitės į gydytoją.

Maistui šaltalankių aliejų naudokite šaltą, o odai – plonu sluoksniu

Virtuvėje šaltalankių aliejus naudojamas kaip skoningas priedas, o ne kepimui. Kelis lašus galima įmaišyti į salotų padažą, varškę, jogurtą, košę ar glotnutį – jis suteikia rūgštoko, vaisiško skonio ir ryškios spalvos. Kaitinti jo neverta: karštis spartina oksidaciją ir ardo karotinoidus. Minėtame tyrime vartota 2 g aliejaus per dieną, o maisto papildų dozės skiriasi – laikykitės gamintojo nurodymų – jei vartojate vaistus, laukiatės ar maitinate krūtimi, papildus aptarkite su gydytoju ar vaistininku.

Kosmetikoje šaltalankių aliejus dedamas į kremus brandžiai ir sausai odai, į plaukų priemones. Namuose jis dažniausiai tepamas ant sausų lūpų ar suskilinėjusios rankų odos. Grynas minkštimo aliejus stipriai dažo, todėl tepkite labai plonu sluoksniu ir saugokite drabužius bei rankšluosčius. Prieš pirmą kartą naudodami, išbandykite ant nedidelio odos ploto, ar nekyla dirginimas.

Namuose aliejus nugriebiamas nuo nusistovėjusių sulčių arba gaminamas iš džiovintų išspaudų

Pramonėje šaltalankių aliejus išgaunamas spaudimu, centrifuguojant ar ekstrahuojant. Namuose taip pat galima pasigaminti aliejaus, tik reikia žinoti, kad tai skirtingi produktai. Yra du įprasti būdai, kuriuos galima ir sujungti:

1. Aliejus iš sulčių. Sugrūskite prinokusias uogas ir išspauskite sultis per marlę ar sulčiaspaude. Sultis supilkite į stiklainį ir palikite vėsioje tamsioje vietoje 3–4 dienoms. Oranžinis aliejus iškils į paviršių – jį atsargiai nugriebkite šaukšteliu. Taip gaunamas grynas, bet nedidelis kiekis minkštimo aliejaus, o sultis galima išgerti ar panaudoti arbatai.
2. Aliejaus užpilas iš išspaudų. Išspaudas su odelėmis ir sėklomis išdžiovinkite džiovyklėje žemoje, iki 40 °C, temperatūroje ir sumalkite kavamale. Užpilkite nerafinuotu alyvuogių arba saulėgrąžų aliejumi – liaudiškuose receptuose nurodoma maždaug 100 g išspaudų litrui aliejaus. Laikykite sandariame inde tamsioje vietoje 3–4 savaites, retkarčiais papurtykite, tada nukoškite.

Antruoju būdu gaunamas ne grynas šaltalankių aliejus, o augalinis aliejus, į kurį perėjo dalis šaltalankių riebalų ir karotinoidų – todėl jis šviesesnis ir mažiau koncentruotas nei pirktinis. Gatavą aliejų supilkite į tamsius stiklinius buteliukus, laikykite vėsiai ir suvartokite per metus. Uogas skinkite visiškai prinokusias – kaip jas lengviau nuskinti nuo dygliuotų šakų, rašome šaltalankio dalyje.

Šaltalankių aliejus tinka ne visiems – atsargumo reikia vartojant vaistus

Aliejus – koncentruotas riebalų šaltinis, todėl jo pakanka kelių lašų ar šaukštelio, o ne šaukšto. Alergiški šaltalankiams žmonės aliejaus vartoti neturėtų. Jei laukiatės, maitinate krūtimi, vartojate vaistus ar norite duoti aliejaus vaikui, maisto papildus pirmiausia aptarkite su gydytoju ar vaistininku. Šaltalankių uogos ir be aliejaus yra vertingas maistas: jose apie 400 mg vitamino C 100 g – daugiau nei daugumoje kitų uogų. Šaltalankius taip pat galima vartoti su imbieru ir medumi arbatoje.