M. Sinkevičius apie mokytojo profesijos prestižą: „Nežinau, ar ji taps prestižinė“

Mokytojų algoms žadamas augimas, bet ne visi patenkinti

Lietuvos mokytojams kitąmet žadamas 7,56 proc. atlyginimų augimas, tačiau net ir tokie planai švietimo bendruomenėje vertinami nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi vykdomais įsipareigojimais, kiti reikalauja bent 10 proc. didesnių algų. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta abejojantis, ar mokytojo profesiją apskritai pavyks paversti prestižine, nors pabrėžia, kad švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis valstybės sektoriaus sritimis, auga itin sparčiai.

Diskusijos dėl atlyginimų neapsiriboja vien mokytojais. Didesnio finansavimo reikalauja ir pareigūnų profesinės sąjungos, kurioms Vyriausybės numatytas darbo užmokesčio augimas atrodo nepakankamas. Premjeras įspėja, kad valstybė negali patenkinti visų lūkesčių, nes pernelyg didelės išlaidos gali sukelti rimtų problemų viešiesiems finansams.

Premjeras neslepia abejonių dėl mokytojo profesijos prestižo

Penktadienį Mažeikių rajone viešėjęs ministras pirmininkas M. Sinkevičius kalbėjo apie prieš kelerius metus iškeltą tikslą paversti mokytojo profesiją prestižine.

Ši idėja buvo viena iš nacionalinio projekto „Idėja Lietuvai“ iniciatyvų, tačiau premjeras pripažįsta, kad pats prestižo supratimas nėra vienareikšmis.

„Pamenate nacionalinį projektą „Idėja Lietuvai“, viena iš idėjų buvo, kad mokytojo profesija bus prestižinė. Nežinau, ar ji taps prestižinė, nes prestižas yra keista sąvoka, bet kad mokytojų ir švietimo sektoriaus darbuotojų alga ženkliai didėja, lyginant su visu kitu valstybės sektoriumi, tai yra faktas“, – sakė M. Sinkevičius.

Premjero vertinimu, švietimo sektoriuje darbo užmokestis kyla sparčiau nei daugelyje kitų valstybės finansuojamų sričių, tačiau vien didesni atlyginimai nebūtinai reiškia, kad profesija visuomenėje bus laikoma prestižine.

Mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,56 procento

Penktadienį Vyriausybės patvirtintame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta mokytojų atlyginimus didinti 7,56 procento.

Planuojamas augimas susideda iš kelių dalių. Pareiginės algos koeficientus ketinama didinti 4,5 proc., dar 0,43 proc. numatyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams didinti dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms, o pareiginės algos bazinis dydis turėtų augti 2,5 procento.

Tai reiškia, kad atlyginimų augimas numatomas keičiant kelis darbo užmokesčiui apskaičiuoti svarbius dydžius.

Vis dėlto ne visi švietimo bendruomenės atstovai mano, kad tokio didinimo pakaks. Dalis jų teigiamai vertina Vyriausybės pastangas vykdyti ankstesnius įsipareigojimus, tačiau kiti ir toliau reikalauja 10 proc. atlyginimų augimo.

Kol kas tai yra biudžeto projekte numatyti dydžiai – galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės finansų turės priimti Seimas.

Mokyklų vadovų algas palygino su merų atlyginimais

Kalbėdamas apie švietimo darbuotojų atlyginimus, premjeras atkreipė dėmesį ir į mokyklų bei kitų švietimo įstaigų vadovų uždarbį.

Jo teigimu, kai kurių švietimo įstaigų vadovų atlyginimai jau yra tokie dideli, kad sulaukia net savivaldybių merų pastabų.

„Švietimo įstaigų vadovai tikrai uždirba nekuklias algas – dažnai net merai priekaištauja, kad jų algos viršija merų algas. Bet mes nediferencijuojame ir nepriešpriešiname vienų prieš kitus“, – teigė M. Sinkevičius.

Premjeras taip pat kalbėjo apie ankstesnės, konservatorių vadovautos Vyriausybės įsipareigojimą siekti, kad mokytojų atlyginimai sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Vis dėlto skirtingos švietimo bendruomenės reakcijos rodo, kad diskusijos dėl mokytojų atlyginimų dar nėra baigtos.

Pareigūnai taip pat nepatenkinti: norėtų gerokai didesnių algų

Ne mažiau įtemptos diskusijos vyksta ir dėl statutinių pareigūnų atlyginimų.

2027 metų biudžeto projekte jų darbo užmokestį numatyta didinti apie 7,5 proc., o tam papildomai planuojama skirti 45,3 mln. eurų.

Tačiau pareigūnų profesinės sąjungos tokį siūlymą vertina kritiškai. Jų teigimu, numatytas atlyginimų augimas yra gerokai mažesnis, nei iš tiesų reikėtų.

Premjeras pripažino ne kartą girdėjęs pareigūnų pageidavimus dėl didesnio finansavimo.

„Taip, esu girdėjęs ne kartą, susitikęs su profsąjungomis, kad pageidavimas būtų ir 15 proc., ir daugiau procentų, bet tas dėmesys, kiek jo yra, atliepia valstybės galimybes“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, skirtingos visuomenės grupės visuomet ras priežasčių, kodėl valstybės skiriamas dėmesys ir finansavimas joms atrodo nepakankamas.

Todėl Vyriausybei tenka spręsti, kaip paskirstyti ribotus finansinius išteklius tarp skirtingų sričių.

Vidaus saugumui svarstytų ir Gynybos fondo lėšas

Nors premjeras pabrėžia valstybės finansinių galimybių ribas, jis neatmeta galimybės ieškoti papildomų lėšų vidaus saugumo tarnyboms.

M. Sinkevičiaus teigimu, į šią sritį būtų galima investuoti ir naudojant Gynybos fondo lėšas.

Vis dėlto ministras pirmininkas ragina į valstybės išlaidas žvelgti plačiau, o ne kiekvieną sritį vertinti atskirai.

„Jeigu bandom kaip iš bandelės išrinkti razinas, kad šitas svarbu, šitas svarbu, vis tik turim susikoncentruoti į bendrą vaizdą. Atliepdami tuos lūkesčius, turime uždavinį nepasileisti tiek, kad mūsų fiskalinė situacija būtų nebetvari ir nebesuvaldoma arba vėliau reikalautų radikalių sprendimų“, – akcentavo premjeras.

Taip Vyriausybės vadovas įspėjo, kad pernelyg spartus išlaidų didinimas, neatsižvelgiant į valstybės pajamas ir skolinimosi galimybes, ateityje galėtų pareikalauti sudėtingų sprendimų.

Biudžeto deficitas viršys 3 procentų ribą

Diskusijos dėl atlyginimų vyksta tuo metu, kai 2027 metų viešųjų finansų plane numatomas 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitas.

Šis rodiklis viršija 3 proc. Mastrichto kriterijuje nustatytą ribą, todėl valstybės išlaidų ir pajamų pusiausvyra tampa vienu svarbiausių biudžeto svarstymo klausimų.

Premjeras pabrėžia, kad didinant atlyginimus ir finansuojant skirtingų sektorių poreikius būtina išlaikyti viešųjų finansų tvarumą.

Tai reiškia, kad mokytojų, pareigūnų ir kitų valstybės sektoriaus darbuotojų lūkesčiai turės būti derinami su bendromis valstybės galimybėmis.

Galutinį sprendimą priims Seimas

Nors Vyriausybė jau pritarė 2027 metų biudžeto projektui, jame numatyti atlyginimų didinimo sprendimai dar nėra galutiniai.

Biudžeto projektas bus svarstomas Seime, kuris turės priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų.

Kol kas mokytojams numatomas 7,56 proc., o statutiniams pareigūnams – apie 7,5 proc. darbo užmokesčio augimas.

Tačiau tiek švietimo bendruomenėje, tiek pareigūnų profesinėse sąjungose išlieka didesnio finansavimo lūkesčių.

Premjero pasisakymai rodo, kad Vyriausybė siekia tęsti atlyginimų didinimą, tačiau kartu nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie, jos vertinimu, galėtų kelti grėsmę valstybės finansų tvarumui.

Todėl artėjantis biudžeto svarstymas Seime bus svarbus ne tik sprendžiant, kiek kitąmet augs atlyginimai, bet ir vertinant, kokiems valstybės sektoriams bus teikiamas didžiausias finansinis prioritetas.