Davidas Lynchas prieš mirtį atskleidė tiesą apie savo ligą: „Už malonumą reikia mokėti“
Legendinis amerikiečių režisierius ir scenaristas Davidas Lynchas sulaukė pasaulinio pripažinimo dėl savo unikalių filmų, tačiau jo gyvenimas už kadro buvo kupinas iššūkių. 2024 m. interviu jis atvirai kalbėjo apie savo kovą su emfizema – liga, kuri jam buvo diagnozuota 2020-aisiais ir kuri susijusi su ilgalaikiu rūkymu. Deja, ši kova baigėsi sausio 16-ąją, kai režisierius mirė būdamas 78-erių metų.
Lynchas rūkė nuo ankstyvos jaunystės, o cigaretės tapo neatsiejama jo kasdienybės dalimi. Tik 2022 metais, jau žinodamas apie savo diagnozę, jis galutinai atsisakė rūkymo. Nepaisant ligos, jis buvo pasiryžęs nenuleisti rankų ir toliau dirbti – net ir tada, kai jo sveikata akivaizdžiai blogėjo.
Viename iš savo paskutiniųjų interviu režisierius teigė, kad dėl ligos jam reikėjo papildomo deguonies ir jis dažnai jautėsi taip, lyg kvėpuotų per plastikinį maišelį. „Taip, aš turiu emfizemą nuo daugelio metų rūkymo. Norėjau pasakyti, kad man labai patiko rūkyti, bet už šį malonumą reikia mokėti, o kaina man yra emfizema“, – atviravo Lynchas.
Davidas Lynchas – kūrybos meistras ir neblėstanti įkvėpimo šviesa
Davidas Lynchas buvo gerai žinomas dėl savo išskirtinio braižo kine ir televizijoje. Tarp jo žymiausių darbų – filmai „Mėlynas aksomas“, „Mulholando kelias“ bei kultinis serialas „Tvin Pyksas“. Jo kūriniai garsėjo mistine, sapnų ir realybės ribas peržengiančia atmosfera, kuri privertė žiūrovus mąstyti ir kelti klausimus.
Nepaisant sveikatos iššūkių, Lynchas iki pat paskutinių dienų išliko kūrybingas. Jis sakė niekada nesitrauksiantis į pensiją ir net blogėjant būklei tęsė darbus nuotoliniu būdu. Nors jis nebesugebėjo aktyviai dalyvauti filmavimuose, jo mintys ir idėjos toliau formavo projektus, kurie įkvėpė naująją kino kūrėjų kartą.
Davidas Lynchas – ne tik režisierius
Be kino, Lynchas taip pat buvo žinomas kaip muzikantas, tapytojas, fotografas ir net rašytojas. Jo meno kūriniai dažnai atspindėjo tas pačias tamsias ir siurrealistines temas, kurios dominavo jo filmuose. Lyncho knyga „Pagauti didelę žuvį“ (angl. Catching the Big Fish) tapo kūrybinio įkvėpimo vadovu daugeliui menininkų.
Jo aistra transcedentalinei meditacijai turėjo didelę įtaką jo gyvenimo filosofijai ir kūrybai. Lynchas įkūrė fondą, skirtą meditacijai skatinti mokyklose, nes tikėjo, kad tai padeda kurti taikų ir kūrybingą pasaulį.
Atminimo renginiai ir kino pasaulio reakcija į netektį
Po Lyncho mirties kino bendruomenė ėmė dalintis prisiminimais apie šį išskirtinį menininką. Režisieriai, aktoriai ir gerbėjai socialiniuose tinkluose prisiminė jo filmų magiją, o daugelis kino teatrų paskelbė apie specialias jo filmų retrospektyvas.
Holivudas, Kanų festivalis ir kitos pasaulinės kino bendruomenės planuoja pagerbti Lyncho atminimą specialiomis ceremonijomis. Šis kūrėjas paliko neišdildomą pėdsaką pasaulio mene, kuris dar ilgai bus jaučiamas tiek ekranuose, tiek už jų ribų.
Davido Lyncho poveikis kino industrijai ir jo palikimas
Davido Lyncho gyvenimas buvo kupinas kūrybos, o jo palikimas neabejotinai išliks svarbi kino istorijos dalis. Sausio 20 dieną jis būtų šventęs 79-ąjį gimtadienį, tačiau pasaulis dabar prisimena jo darbus ir kovą su sunkumais, kurių jis niekada neslėpė nuo visuomenės. Lynchas primena, kad gyvenime kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą, tačiau kūryba ir aistra gali pranokti net sunkiausius iššūkius.
Davidas Lynchas buvo ne tik režisierius, bet ir kūrybos genijus, kurio unikalus požiūris į kiną įkvėpė daugybę kitų režisierių. Jo filmai ir serialai, tokie kaip „Tvin Pyksas“ ir „Malholando kelias“, atvėrė naujas kinematografines erdves, derindami siurrealizmą, psichologiją ir netikėtumo elementus. Kino kritikai jį dažnai vadino „vienu svarbiausių šiuolaikinės eros režisierių“, o jo darbai buvo nagrinėjami akademinėse studijose visame pasaulyje.
Lyncho gebėjimas peržengti įprastas kino ribas ir jo įsitikinimas, kad „menas neturi taisyklių“, padarė jį vienu įtakingiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios režisierių. Jo kūryba dažnai buvo apibūdinama kaip „kine įsikūnijusi pasąmonė“, o jo filmai tapo neatsiejama kultūros dalimi, turinčia gilų poveikį tiek kino, tiek televizijos kūrimui.
