Lietuva nusprendė donuoti šimtus tūkstančių vakcinų dozių tolimosioms valstybėms
Su vakcinų pertekliumi Lietuva dorojasi įvairiausiais būdais – jas išpila lauk, sudegina, dovanoja kitoms valstybėms. Ir, žinoma, neskaičiuoja, kiek pinigų tai išleidžia. Arba tiksliau – laiko tai didelėje paslaptyje. Panašu, kad valdžia vakcinų gerokai per daug užpirko net ir žinodama menkstantį jų poreikį, o, kad nereiktų pilti jų lauk, tai nusprendė dabar vakcinomis paremti ir kitas šalis – Uzbekistaną, Filipinus ir Belizą, o tam žalią šviesą uždegė ir pati Vyriausybė. Tačiau Regionų frakcijai priklausančiai Agnei Širinskienei tokie valstybės veiksmai nepasirodė kaip humanitarinė pagalba, o veikiau kaip parama vakcinų gamintojams, mat jau iš anksto buvo aišku, kad Lietuva viena pati tokių kiekių vakcinų nesunaudos.
Iš viso Uzbekistanui Lietuva skyrė 77,9 tūkst. „Jcovden“ vakcinos dozių (gamintojas „Janssen Cilag International N.V.“, Filipinams – 391,9 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių (gamintojas „BioNTech & Pfizer“), Belizui – 25 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių. Iš Vyriausybės rezervo taip pat skirta 70 tūkst. eurų vakcinų transportavimo išlaidoms padengti[1].
Praėjusį mėnesį Vyriausybė taip pat pritarė 100 tūkst. vakcinos dozių „Comirnaty“ išgabenimui į Salvadorą.
Skelbiama, kad iki šiol Lietuva skirtingoms šalims donavo daugiau nei 2,2 mln. COVID-19 vakcinos dozių, o ekstremalių sveikatai situacijų centre šiuo metu saugoma 1,9 mln. COVID-19 vakcinų dozių.
A. Širinskienė kreipsis į STT dėl vakcinų pirkimo antikorupcinio vertinimo
Į tokį Lietuvos dosnumą užsienio valstybėms netruko sureaguoti ir parlamentarė Agnė Širinskienė, pareiškusi, kad dėl neskaidraus ir neūkiško vakcinų pirkimo kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Anot jos, panašiau, kad mūsų valstybė iš tiesų humanitarinę pagalbą teikia ne Belizui ir Uzbekistanui, kaip skelbiama, bet vakcinų gamintojui „Pfizer“, kadangi ir taip buvo aišku, kad visų įsigytų vakcinų Lietuva taip ar taip nesunaudos.
„Vis tik manau, kad tokias „humanitarines“ paramas farmacijos kompanijoms bei jų skaidrumą turėtų įvertinti ir STT. Tad dar šią savaitę STT išsiųsiu prašymą jiems savo iniciatyva atlikti vakcinų pirkimo proceso antikorupcinį vertinimą. Kažkaip dažnokai Vyriausybės posėdžių darbotvarkėse tos „paramos“ dalinamos“, – rašė parlamentarė.
A. Širinskienė taip pat pasidalino Vyriausybės nutarimais, iš kurių matyti, kad Uzbekistano Respublikai iki 2023 m. kovo 31 d. numatyta skirti iki 77 900 vienetų „Jcovden“ vakcinos dozių, o Belizui – iki 25 020 vienetų vakcinų „Comirnaty“.
Sudegino beveik pusantro milijono skiepų dozių
Tuo tarpu SAM duomenimis, iki šių metų pradžios jau buvo utilizuota 1,43 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių – fiksuotas 1,26 mln. dozių pasibaigęs galiojimas, dar 213 tūkst. vakcinų dozių galiojimas baigėsi pirmais metų mėnesiais[2].
Skelbta, kad daugiausiai utilizuota gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinų „Comirnaty“, mat jų atsargos Lietuvoje yra didžiausios.
Statistikos portalo duomenimis, šiuo metu skaičiuojama, kad iš viso Lietuva yra gavusi 9 906 145 vakcinos dozių, iš jų donavusi 1 106 770 dozes, o iš viso 4 544 270 dozių buvo panaudotos[3].
Tačiau Lietuvoje pilamos lauk ne tik vakcinos, bet ir be gailesčio metami lauk pasibaigusio galiojimo COVID-19 testai, už kuriuos turėdavome atseikėti ne vieną dešimtį eurų, jei norėdavome ir toliau „neiškristi“ iš socialinio gyvenimo nesiskiepijant.
Štai pernai metų gruodį buvo sunaikinta beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų (Išpilamos ne tik pasibaigusio galiojimo vakcinos, naikinami ir COVID-19 testai – 77.lt).
Visgi, net ir prasidėjus pandemijai nebuvo apsieita be jau būdingų kuriozinių situacijų, o tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė buvo apkaltinta piktnaudžiavimu savo einamomis pareigomis, esą dėl to valstybei buvo padaryta 4,1 mln. eurų žala.
Remiantis 2021 metų duomenimis, vakcinų gamintojai „Pfizer“ ir „Moderna“ pakėlė savo gaminamų vakcinų kainą ES šalims – skelbta, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kaina paaugo iki 19,50 euro (buvo 15,50 euro), o „Moderna“ kaina pasiekė 21,49 euro[4].
Tad galima tik paskaičiuoti, kiek maždaug valstybei tokia prabangi dovana kitoms valstybėms gali kainuoti. Arba kiek kainuoja į klozetą be gailesčio nuleidžiamos pasibaigusio galiojimo vakcinos dozės.
Vakcinos nuo COVID-19 į Lietuvą plauks dar kelis metus
Tačiau net neabejokite, kad vakcinų jums tikrai užteks ir net kiekvienam – po kelias. Lietuva tuo kaip reikiant pasirūpino – 2021 metų rugpjūti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad Lietuva trejų metų laikotarpiui yra rezervavusi 16 mln. vakcinų, kurių nebegali atsisakyti[6].
Anot SAM kanclerės, tik su vakcina „Novavax“ yra galimybė ateityje mažinti jos įsigijimo kiekius, o jos esą buvo rezervuota 600 tūkstančių.
Lietuva yra pasirašiusi sutartis dėl septynių vakcinų įsigijimo: 1,86 mln. dozių „Vaxzevria“, 0,7 mln. dozių „Janssen“, 1,38 mln. dozių „CureVac“, 0,5 mln. dozių „Moderna“ 9,3 mln. dozių „Pfizer“ vakcinos, 0,6 mln. dozių „Novavax“ vakcinos ir 0,37 mln. dozių „Valneva“ vakcinos.
Tačiau nepaisant to, kad sutartys pasirašytos ir vakcinos plaukte plaukia į Lietuvą (kaip ir iš jos išplaukia mokesčių mokėtojų pinigai už šias vakcinas), tais pačiais metais jau buvo skaičiuojama apie 1,237 mln. nepanaudotų vakcinos dozių[6]. Tačiau tai nesukliudė jų užsisakyti dar daugiau.
