Pernai gruodį išmesta 1,5 tonos pasibaigusio galiojimo nepanaudotų COVID-19 testų
Nors kalbos apie veltui išpilamas nepanaudotas COVID-19 vakcinas netyla, iki šiol nebuvo girdėti, kas daroma su pasibaigusio galiojimo koronavirusui identifikuoti skirtais testais. Pasirodo, kad tyla – gera byla, bet tikrai tai nereiškia, kad šie testai buvo naudojami taip intensyviai, kad jų neliko ir nebėra ko utilizuoti. Atskleista, kad pernai metų gruodį buvo sunaikinta beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų, kuriuos norėdami atlikti ne pagal valstybės nustatytas sveikatos indikacijas, gydymo įstaigose turėjome mokėti sunkiai suvokiamas sumas, kai, pasirodo, būtų jų užtekę ir nemokamam pasitikrinimui.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija informavusi, kad tonas nuo pirkimo nepanaudotų testų sunaikino Panevėžyje veikianti medicininių atliekų tvarkymo bendrovė „AV investicija“, o dar įdomiau tai, kad šį testų naikinimą finansavo pati valstybė. Įsiklausykite: testai buvo ir pirkti, ir sunaikinti už mokesčių mokėtojų pinigus. O kurgi juos taupysi – kai pinigai ne tavo vieno, galima ir paišlaidauti – pripirkti, o po to ir sunaikinti tai, kas liko nepanaudota.
Skelbiama, kad šių testų galiojimas pasibaigė pernai metų kovą-balandį, kada ir buvo rengiami dokumentai jų naikinimui.
Visgi, panašu, kad šiuos testus imti ir išmesti nėra taip gaila, nes „mokslininkai žiniasklaidai yra sakę, kad testai, kuriais imamas kraujas iš piršto, nebūtų labai informatyvūs, kadangi neatskiria persirgimo nuo vakcinavimo“[1].
Iš viso pandemijos pradžioje buvo nupirkta apie pusė milijono šių greitųjų testų, o tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė nemalonumus srebia iki šiol, mat valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus, buvo apkaltinta piktnaudžiavimu tarnyba ir valstybei padaryta 4,1 mln. eurų žala.
Lietuvą nuplovė COVID-19 testų įsigijimo skandalas
Dėl pandemijos pradžioje 2020-aisiais Lietuvos įsigytų COVID-19 greitųjų testų buvo iškeltos civilinės ir baudžiamosios bylos, į įtariamųjų sąrašą įtraukiant ir buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Šarūną Narbutą bei tuometinę sveikatos apsaugos ministrę L. Jaruševičienę[2].
Š. Narbutas 2020 metų kovą-liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos.
Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų reagentų įsigijimo, o už vienetą buvo susitarta 17 eurų kaina. Įtariama, kad į ją Š. Narbutas įskaičiavo ir euro dydžio tarpininkavimo atlygį sau, o apie suderėtą 17 eurų už vienetą kainą jis neinformavęs tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Visgi, stambaus masto afera kaltinama ir L. Jaruševičienė dabar teigia, kad Vyriausybė žinojusi, kokios sutartys ir kokiomis sumomis yra pasirašomos[4].
Buvusi viceministrė duodama parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei, įsigyjant greituosius COVID-19 testus, teigė neviršijusi savo įgaliojimų ir tik vykdžiusi jai pavestus pavedimus bei nurodymus.
Įtariama, kad L. Jaruševičienė, nepaisydama ekonomiškai palankesnio įmonės „Pro Aris“ pasiūlymo (3,74 eurų be PVM už testo vienetą), nepagrįstai išreiškusi savo norą greitųjų testų užsakymą suderinti su įmonės „Profarma“ vadove, nors testų kaina čia svyravo nuo 8 iki 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio[4].
Pasibaigęs testų galiojimas nebūtinai reiškia, kad jie netinkami naudoti
Siekiant kovoti su masiniu nepanaudotų ir pasibaigusio galiojimo testų išmetimu, JAV Maisto ir vaistų administracija pratęsė kai kurių naudojimui namuose skirtų greitųjų antigenų testų galiojimo laiką, todėl prieš išmetant testus į šiukšlių dėžę, amerikiečiai raginami dar patikrinti internetinėje svetainėje, ar tikrai testų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs[6].
Kalifornijos universiteto San Diege medicinos profesoriaus asistentas dr. Eli Aronoffas-Spenceris pasibaigusio galiojimo COVID-19 testus sulygino su pasibaigusio galiojimo maisto produktais, mat praėjus ant pakuočių nurodytai tinkamumo vartoti datai, nebūtinai reiškia, kad šie produktai bus iškart sugedę.
Pagrinde galiojimo data šiems testams nurodoma todėl, kad jų rinkiniuose esančios medžiagos gali suirti, todėl testai gali tapti mažiau patikimi.
„Paprastai trys didžiausi priešai yra vanduo, deguonis ir karštis“, – teigė E. Aronoffas-Spenceris[6].
Tačiau net ir praėjus didesniam laiko tarpui nei buvo nurodyta ant testų pakuotės, buvo įrodyta, kad jie ir toliau gali veikti, todėl prieš juos išmetant, rekomenduojama patikrinti Maisto ir vaistų administracijos (FDA) svetainę.
Visgi, net jei ir čia nurodoma, kad testo galiojimo laikas yra pasibaigęs arba jie ilgą laiką buvo laikomi įkaitusioje aplinkoje (pavyzdžiui, automobilyje), tokiu atveju rekomenduojama naudoti kitą testą.
Nepanaudotos vakcinos buvo tiesiog utilizuotos
Panašus likimas pasibaigus COVID-19 pandemijai ištiko ir vakcinas. Sausio mėnesį buvo atskleista, kad dėl esamo vakcinų pertekliaus, jos tiesiog utilizuojamos, nes dozių buvo paruošta beveik kiekvienam Lietuvos gyventojui (buvo nupirkta kiek daugiau nei 2,7 milijono vakcinos dozių).
Kadangi, natūralu, jog tokio kiekio vakcinų per pandemiją sunaudoti nepavyko (nes skiepijosi toli gražu ne visi gyventojai), vakcinos buvo sunaikintos – kaip tada informavo atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, pasibaigusio galiojimo vakcinos buvo deginamos aukštoje temperatūroje.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) net buvo informavusi, jog iki 2023-ųjų pradžios iš viso buvo utilizuota 1,43 mln. vakcinų nuo COVID-19, o šių metų pradžioje buvo fiksuota net 1,26 mln. vakcinų, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Į šias gretas artimiausiais mėnesiais taip pat turėtų „prisijungti“ dar beveik 213 tūkst. nepanaudotų vakcinų dozių su pasibaigusiu galiojimo laiku.
