Protestai Turkijoje neslūgsta: reikalaujama paleisti Stambulo merą ir surengti pirmalaikius rinkimus
Turkijoje jau penktą dieną tęsiasi vieni didžiausių protestų per pastarąjį dešimtmetį, kurie kilo po to, kai buvo sulaikytas ir įkalintas Stambulo meras Ekremas Imamoglu. Politikas, laikomas pagrindiniu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu, buvo apkaltintas korupcija ir dabar laukia teismo proceso. Tačiau opozicija ir ekspertai teigia, jog tai – politiškai motyvuota byla.
E. Imamoglu suėmimas sukėlė didžiausią protestų bangą šalyje per pastarąjį dešimtmetį. Nepaisydami valdžios draudimo rinktis į masinius susibūrimus, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujančių teisingumo. Ypač įtempta situacija Stambule, kur protestuotojai susirinko prie teismo rūmų, išreikšdami palaikymą sulaikytam miesto merui.
„Tai yra priespauda“, – žurnalistams prie teismo rūmų sakė viena iš protesto dalyvių. Kitas palaikytojas pridūrė: „Galbūt šiuo metu gyvename svarbiausias mūsų demokratijos dienas per pastaruosius 100 metų.“
Ekremas E. Imamoglu jau anksčiau laikytas rimčiausiu konkurentu prezidentui R. T. Erdoganui. Meras, kuris pirmą kartą rinkimus Stambule laimėjo dar 2019-aisiais, savo pergalę pakartojo ir 2024-aisiais, taip sukeldamas rimtą smūgį R. T. Erdogano valdančiajai partijai. Turkijos politikos ekspertas Stevenas A. Cookas teigė, kad E. Imamoglu kelia didelę grėsmę R. T. Erdogano valdžiai, o pateikti kaltinimai neturi jokio patikimo pagrindo.
„Tai stulbinantis ironijos momentas, nes pats Erdoganas pastarąjį dešimtmetį ne kartą buvo kaltinamas masine korupcija“, – teigė A. Cookas. Jis pridūrė, kad Turkijoje beveik nelikus nepriklausomos žiniasklaidos ir nešališkos teismų sistemos, vienintelis tikra atsvara R. T. Erdogano valdžiai – tai šimtai tūkstančių gatvėse protestuojančių žmonių.
Palaikymą E. Imamoglu išreiškė beveik 15 mln. žmonių, tačiau jo ateitis neaiški
Kol E. Imamoglu laikomas kalėjime, jo populiarumas tik auga. Vakar opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) oficialiai paskelbė, kad E. Imamoglu taps jų kandidatu 2028 metų prezidento rinkimuose. Simboliniame partijos balsavime dalyvavo beveik 15 milijonų žmonių, iš kurių 1,6 milijono – partijos nariai, o likusieji – rinkėjai, norėję išreikšti solidarumą su sulaikytu meru.
Iš kalėjimo E. Imamoglu per savo advokatus perdavė žinią, jog yra „labai laimingas“ dėl rekordinio balsavimo aktyvumo. Pasak jo, tai aiškus signalas, kad žmonės jau pasakė „užteks“ prezidentui R. T. Erdoganui.
„Ateis rinkimai ir žmonės duos šiai valdžiai nepamirštamą antausį“, – buvo rašoma jo paskyroje socialiniame tinkle X.
Nepaisant visuotinio palaikymo, E. Imamoglu kandidatūra dar nėra galutinai užtikrinta. Po to, kai Stambulo universitetas atšaukė jo aukštojo mokslo diplomą dėl tariamų pažeidimų, iškilo pavojus, kad E. Imamoglu nebeatitiks Turkijos konstitucijos reikalavimo, pagal kurį kandidatai į prezidentus privalo turėti aukštojo mokslo diplomą. Šį sprendimą E. Imamoglu advokatai planuoja skųsti Turkijos Konstituciniam ir Europos žmogaus teisių teismams. Galutinį sprendimą dėl jo kandidatūros priims Aukščiausioji rinkimų taryba.
Socialinis tinklas X atsisakė blokuoti turkų politikų, žurnalistų ir aktyvistų paskyras
Prezidentas R. T. Erdoganas ir toliau neigia kaltinimus, kad E. Imamoglu byla turi politinių motyvų. Turkijos teisingumo ministras Yilmazas Tuncas taip pat pabrėžė, kad tyrimas yra visiškai teisinis ir paragino nesieti teismo sprendimų su politika. Tačiau opozicija tokius aiškinimus vadina absurdiškais ir reikalauja pirmalaikių rinkimų.
Protestai tęsiasi ir toliau, o Turkijos valdžia jau netgi kreipėsi į socialinių tinklų platformą X (buvęs „Twitter“) prašydama užblokuoti daugiau nei 700 paskyrų, priklausančių žurnalistams, politikams ir aktyvistams. Tačiau socialinis tinklas šį reikalavimą atmetė ir paskelbė, kad Turkijos valdžios veiksmai ne tik neteisėti, bet ir riboja milijonų žmonių teisę į laisvą informacijos sklaidą.
