Rinkimuose pergalę išplėšęs F. Merzas pasisako už nepriklausomą Europos gynybinį aljansą
Tikėtinas būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl NATO ateities po D. Trumpo administracijos komentarų, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. F. Merzas kritikavo JAV vyriausybę, teigdamas, kad jos nesirūpinimas Europos likimu yra akivaizdus, ypač po praėjusią savaitę išsakytų pastabų, kad JAV gali pasitraukti iš NATO tarpusavio gynybos įsipareigojimų.
F. Merzas užsiminė, kad iki birželio mėn. įvyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Europai gali tekti greitai sukurti savo gynybos pajėgumus. Šis pareiškimas nuskambėjo D. Trumpo administracijai pasiūlius, kad Europos valstybės turėtų pasiruošti pačios pasirūpinti savo gynyba, o tai rodo, kad JAV prioritetai keičiasi[1].
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Caspaasr Veldkampas pakartojo F. Merzo nuogąstavimus, signalizuodamas apie eros po Berlyno sienos pabaigą ir pabrėždamas, kad europiečiai turi pakoreguoti savo lūkesčius JAV atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, F. Merzas pasiūlė, kad Vokietija galėtų sumažinti savo priklausomybę nuo JAV branduolinio skėčio ir kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste apsvarstyti galimybę išplėsti branduolinę gynybą.
Jo „aršiai“ nusiteikusi pozicija Rusijos atžvilgiu kontrastuoja su kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo, kuris nepritarė tam tikros ginkluotės siuntimui į Ukrainą, pozicija.
Europoje dingsta pasitikėjimas parama iš už Atlanto?
Tuo tarpu beveik 80 metų Europa rėmėsi JAV karine galia, tačiau didėjant netikrumui dėl Amerikos įsipareigojimų NATO, Europos šalys susiduria su realybe, kad gali tekti gintis pačioms. Ataskaitoje įspėjama, kad Europos kariniai pajėgumai yra daug silpnesni nei JAV, o didėjanti Rusijos galia kelia didesnę grėsmę ES šalims[2].
Norėdama išspręsti šią problemą, Europa turėtų įdarbinti daugiau karių ir kasmet papildomai investuoti 250 mlrd. eurų į gynybą. Lenkija, turinti didelį gynybos biudžetą ir tvirtus karinius ryšius su JAV, jau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama tapti NATO centru Rytų Europoje.
JAV vaidmeniui Europoje esant neaiškiam, NATO plečia savo pajėgas rytuose, o Europos lyderiai siekia savarankiškesnės gynybos strategijos.
Todėl ateina laikas, kai Europa turi nuspręsti, ar daugiau investuoti į savo gynybą, ar rizikuoti tapti pažeidžiama dėl galimos Rusijos agresijos.
Miuncheno saugumo konferencijoje išryškėjo įtampa tarp Europos vertybių ir JAV politikos, o valstijų viceprezidentas J. D. Vance’as kritikavo Europos imigracijos politiką ir lyderystę. Stiprėjant autoritarinėms jėgoms ir didėjant JAV izoliacionizmui, Europa nebegali laikyti transatlantinės partnerystės savaime suprantamu dalyku, ypač didėjant ekonominiam ir politiniam nestabilumui ES[3].
Reaguodami į tai, Europos lyderiai, kaip antai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, pareiškė siekiantys didesnės autonomijos gynybos srityje, ragina daugiau investuoti į saugumą ir mažinti priklausomybę nuo JAV.
NATO ateitimi jau abejoja ir G. Landsbergis
Tuo tarpu tolesne aljanso ir Europos saugumo ateitimi jau suabejojo ir buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, įspėjęs, kad JAV gali nebebūti patikimas saugumo garantas Europai, ypač jei iškils grėsmė išvesti amerikiečių karius iš žemyno.
G. Landsbergis taip pat baiminasi, kad Europa gali likti viena, o Ukraina gali būti priversta priimti taikos susitarimą su Rusija, kuris nebus palankus jos interesams. Dėl šios priežasties buvęs ministras įsitikinęs, kad Europai būtina veikti greitai ir ryžtingai.
Todėl jis pasiūlė nedelsiant pradėti Ukrainos integraciją į ES, nes tai sustiprintų tiek saugumą, tiek ekonominį pagrindą visam kontinentui. Politikas taip pat akcentavo, kad Europa turi parodyti vienybę ir pasirengimą ginti savo sienas, ypač prieš galimą Rusijos agresiją. Jo nuomone, Europos ateitis priklauso nuo greitų ir tvirtų veiksmų, įskaitant gynybos stiprinimą ir glaudesnį bendradarbiavimą ES viduje.
„Planas B“ – naujas Baltijos šalių gynybos aljansas?
Panašu, kad ir mūsų Seime nuotaikos panašios ir jau po truputį bręsta idėjos pamažu mažinti priklausomybę nuo transatlantinio aljanso. Parlamento vadovas Saulius Skvernelis siūlo svarstyti Baltijos jūrą supančių valstybių gynybos aljansą. Jo teigimu, ši organizacija neturėtų konkuruoti su NATO, tačiau būtina turėti atsarginį planą, jei transatlantinis saugumas susvyruotų[4].
„NATO yra labai svarbus garantas, bet reikia turėti ir planą B, ir planą C“, – sakė jis.
Politikas pabrėžė, kad toks regioninis susitarimas galėtų užkirsti kelią galimiems delsimams ar blokavimams priimant sprendimus gynybos klausimais.
S. Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į lyderystės trūkumą Europoje. Jis pasiūlė Vokietijos konservatorių lyderį F. Merzą kaip potencialų žmogų, galintį imtis iniciatyvos suburti Europą stipresniam atsakui į augančias grėsmes.
Diskusijos apie būtinybę Europai savarankiškai stiprinti gynybą paaštrėjo po D. Trumpo pareiškimų apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO, jei Europos šalys nesidės daugiau prie gynybos išlaidų. Tuo tarpu buvęs prezidento patarėjas H. R. McMasteris bandė raminti sąjungininkus, tikindamas, kad JAV kariai liks Baltijos šalyse.
