G. Landsbergis mano, kad NATO aljansui artėja paskutinioji?
Europos diplomatų nuomone, pasaulio politinė scena artėja prie didelių pokyčių. Kaip teigia vienas anonimiškai kalbėjęs Europos Sąjungos atstovas, Rusijos ir JAV prezidentai, esą siekdami pakenkti Europai, sudarė pavojingą aljansą, o transatlantinis bendradarbiavimas, atrodo, pasiekė pabaigą. Tam pritarė ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prie to pačio pridėjęs, kad Europai reikėtų „nepramiegoti“ ir paskubėti su visiška Ukrainos integracija į ES čia ir dabar.
Politikas įspėjo, kad JAV gali nebebūti Europos saugumo garantas, iškilus JAV karių išvedimo iš žemyno grėsmei. D. Trumpo tiesioginis požiūris į Rusiją ir gynybos sekretoriaus Peterio Hegsetho komentarai apie JAV atsitraukimą nuo Europos gynybos paliko tolimesnę NATO ateitį neaiškią[1].
Tuo tarpu politikos naujienų dienraštis POLITICO rašo, kad D. Trumpo viceprezidento JD Vance’o kalba apie migraciją ir demokratiją buvo sutikta šaltai, o kritikai atkreipė dėmesį į veidmainystę, kai puolama Europos demokratija ir kartu ignoruojamas vykstantis karas Ukrainoje. Europai susiduriant su šiais nerimą keliančiais JAV politikos pokyčiais, kai kurie nerimauja, kad transatlantinis aljansas išsisklaido, palikdamas Europai pačiai spręsti savo ateities saugumo klausimus.
Iš Miunchene įvykusio susitikimo buvęs užsienio reikalų ministras išvyko „prastos nuotaikos“
Tuo tarpu G. Landsbergis, išvykdamas iš Miuncheno susitikimo, savo „Facebook“ paskyroje neslėpė nusivylimo. Buvęs Lietuvos užsienio ministras pareiškė su savimi pasiėmęs ir kelis suvokimus. Pirmasis jų – tai, kad Ukraina nebegali tikėtis pagalbos iš JAV, mat Amerikos prezidentas susitarimo dėl taikos nori greitai, o greiti pasiūlymai, pasak politiko, esą visada kainuojantys brangiau[2].
Nors JAV esą siekia greito susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau prezidento D. Trumpo siūlomos sąlygos, pasak G. Landsbergio, greičiausiai bus palankios Rusijai. Buvęs ministras svarsto, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su susitarimu su V. Putinu, o Europa rizikuoja, kad jai neliks kito pasirinkimo, kaip tik tvirtai laikytis arba palikti Ukrainą likimo valiai.
Sekantis aspektas, neraminantis G. Landsbergį esą yra JAV kalbos apie dalinį karių išvedimą iš Europos ir savo prioritetų perkėlimą į kitus žemynus.
„Dabartinė JAV administracija nemato ES taip, kaip kadaise – kultūringai ji mato save suderinusi su judėjimais Europoje, kurie domisi sunaikinimu. Ir tai kelia labai susirūpinimą: kokie dabar JAV interesai Europoje?
Visa tai vyksta labai nepatogiu metu. Todėl turime labai rimtai pagalvoti, kaip tai galėtų baigtis.“ – rėžė G. Landsbergis.
Konservatorius tęsė, kad kai JAV dėmesys bus nukreiptas į kitą pusę, iškyla grėsmė, kad Kinija gali tapti Ukrainos gynėja ir dar labiau suskaldyti Vakarus. Jo įsitikinimu, šiuo metu Europa atsidūrė kryžkelėje, kur pasirinkimai tik du: arba susitelkti ir ginti Ukrainą ir Europą, arba ateityje susidurti su vis didesniu nestabilumu ir nesaugumu.
Pasak G. Landsbergio, laikrodis tiksi, ir Europos gebėjimas veikti ryžtingai yra labai svarbus formuojant žemyno ateitį.
Pasiūlė metodų, kaip Europai nenugarmėti „žemyn“ kartu su JAV
Tuo tarpu dar dieną prieš Miuncheno susitikimą G. Landsbergis dalinosi kiek labiau optimistinėmis žinutėmis ir siūlė Europai „nepramiegoti dar vieno žadintuvo“. Visgi, jis teigė, kad dabar – viskas pačios Europos rankose ir viską dar galima pakeisti kuo skubiau imantis kelių žingsnių[3].
Pats pirmasis, pasak G. Landsbergio, turėtų būti skubi visiška Ukrainos integracija į ES nelaukiant 2030-ųjų. Pradėjus šį žingsnį, toliau gali sekti ir Ukrainos atstatymas, o toliau jau seks auganti prekyba ir investicijos, kas sukurs papildomas pajamas gynybai.
„Paverskite Macrono žodžius realybe. Putinui reikia parodyti, kad kitą kartą, kai jis norės įsiveržti, jam teks pereiti gerai apmokytas ir aprūpintas Prancūzijos, Šiaurės šalių, Baltijos šalių ir kitų šalių pajėgas. Jei ES to nepadarys, turėtų norinčiųjų koalicija.“ – tęsė eksministras.
Jis taip pat pridūrė, kad galiausiai turi būti susitarta dėl bendro skolinimosi saugumui – tiek Ukrainos, tiek mūsų.
Įvertintas Lietuvos lojalumas – skubus Europos „viršūnėlių“ susitikimas vyksta ir be mūsų
Šiandien (pirmadienį) Paryžiuje vyksta svarbus Europos lyderių susitikimas, kuriame buvo aptarti JAV prezidento D. Trumpo planai užbaigti karą Ukrainoje. Konferencijoje dalyvauja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai, tačiau Lietuvą šį kartą pavaduos Danija.
Lietuva, aktyvi Ukrainos rėmėja, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo Europos ir Ukrainos išstūmimo iš tiesioginių taikos derybų, po neseniai įvykusių dvišalių D. Trumpo ir V. Putino pokalbių.
Ukraina ir Europos šalys baiminasi, kad sprendimas dėl taikos gali būti priimtas be jų dalyvavimo, o JAV ir Rusijos derybos be Europos ir Ukrainos atstovų tik dar labiau didina įtampą. D. Trumpas, po netikėto apsikeitimo belaisviais su Rusija, pranešė apie derybų pradžią dėl karo užbaigimo, tačiau Ukrainos dalyvavimas lieka miglotas.
