Sniego karas: mokykla sako STOP sniego gniūžtėms
Vienoje sostinės progimnazijoje besimokančių mokinių tėvus kaip reikiant prajuokino iš mokyklos administracijos gautas laiškas, kuriame prašoma pakalbėti su savo vaikais, kad šie prisnigus nepultų mokyklos teritorijoje mėtytis sniego gniūžtėmis.
„Gerbiami tėveliai,
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į situaciją mokyklos kieme. Pastarosiomis dienomis pastebėjome, kad kai kurie mokiniai mėto vieni į kitus sniego gniūžtes. Nors vaikams tai atrodo linksma veikla, toks elgesys gali būti pavojingas: kieta sniegas ar jame esantys ledo gabaliukai gali sukelti rimtesnių sužalojimų.
Siekiant užtikrinti visų mokinių saugumą, prašome pakalbėti su savo vaikais ir priminti jiems, kad mokyklos teritorijoje sniego gniūžčių mėtyti negalima. Skatiname rinktis saugesnius žaidimus ir elgtis pagarbiai vieni kitų atžvilgiu.
Tikime, kad bendradarbiaudami galime užtikrinti saugią ir malonią aplinką visiems mokiniams.“ – rašoma socialinės pedagogės tėvams išplatintame laiške.

Gyventojai leipsta juokais: laiko dūkstančius vaikus nenormaliais
Į tokį laišką sureagavo ir internautai. Šie juokais svarstė, kad jeigu jau dabar siunčiami tokie laiškai tėvams, tai po dar penkerių metų, matyt, į teismą bus siunčiami tie, kurie metė gniūžtę į kito vaiko striukę už „patirtus emocinius sužalojimus“.
Kiti svarstė, kad vietoje to mokyklos administracija esą galėjusi pasidžiaugti, kad dar ne visi mokiniai gyvena „sulindę į telefonus“ ir dar moka pasidžiaugti paprastais dalykais.
„Ir sugalvok tu man sniegu mėtytis, geriau jau lai telefonuose sėdi per pertraukas!“ – rėžė kitas komentatorius.
Patyčios mokyklose – rimta problema
Juokas juokais, tačiau panašūs metodai kaip antai mėtymasis sniego gniūžtėmis, kartais gali būti naudojami ne tik „pasižaidimui“ ir malonūs gali būti tikrai ne abiem pusėms. Ne paslaptis, kad emocinis ir fizinis smurtas mokyklose tarp mokinių nėra jau toks retas reiškinys. O vienas iš būdų nuskriausti auką gali būti sniego gniūžčių mėtymas į įvairias kūno vietas, o dažniausiai – galvos sritį.
Pavyzdžiui, visuomenę prikaustė neseniai prie Vilniaus „Minties“ gimnazijos įvykęs patyčių aktas, kai viena paauglė buvo viešai apipilta pienu ir apiberta miltais, o incidentą juokiantis filmavo kiti mokiniai.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai nebuvo spontaniška situacija – mergina jau kurį laiką patyrė žeminimą, o šis įvykis, tikėtina, buvo suplanuota keršto akcija po ankstesnio konflikto. Nors mokykla tvirtina pasiūliusi pagalbą, merginos šeima mano, kad institucija nesugebėjo užtikrinti saugios aplinkos, o tai, jog mokiniams esą buvo liepta ištrinti vaizdo medžiagą, sukėlė abejonių dėl prioritetų.
Didžiausias pasipiktinimas kilo po to, kai paaiškėjo, kad už suplanuotą pažeminimą skirtas vos 7,50 euro baudos dydis. Po incidento mergina patyrė stiprų emocinį stresą, sutriko miegas, ji vengė kalbėti ir nebesijautė saugi mokykloje, todėl buvo perkelta į nuotolinį mokymąsi.
Vaikų psichiatrai ir specialistai šią situaciją įvardijo kaip rimtą socialinės agresijos atvejį, o ne nekaltą paauglių pokštą, pabrėždami, kad per menkos pasekmės gali skatinti patyčių kultūros įsitvirtinimą.