Grupė mokinių paauglę prie mokyklos apipylė pienu ir miltais
Vos 7,50 euro bauda – tiek kainavo viešai surengtas pažeminimas, įvykęs prie Vilniaus „Minties“ gimnazijos, kai vienas mokinys apipylė paauglę pienu ir apibėrė miltais, o visa tai filmavo kiti mokiniai. Toks vaizdas priminė ne šmaikštų pokštą, o suplanuotą egzekuciją, kurią, kaip matyti iš filmuotų kadrų, stebėjo ir komentavo pašaliniai. Šis epizodas netruko pasklisti mokinių telefonuose ir tapo skaudžia patyčių iliustracija.
Pasak merginos mamos, šis įvykis nebuvo staigus konfliktas – dukra jau anksčiau patyrė sistemingą žeminimą. Kaip pati Sonata (Kauno diena – vardas pakeistas) prasitarė mamai, galimai prieš ją buvo įvykdyta keršto akcija, mat dieną prieš incidentą tarp jos ir vyresnio mokinio kilo konfrontacija: berniukas metė į ją jogurtą, o kitą rytą Sonata nebepakėlė patyčių ir pasielgė taip pat jam ant galvos užpylusi jogurto[1].
Tačiau net ir po incidento Sonata nebuvo atleista nuo pamokų – jai esą buvo leista trumpam sugrįžti namo persirengti ir vėl grįžti į mokyklą, o iš patirto streso ji tiesiog grįžo į pamokas su drėgnais drabužiais ir nepakeliamu diskomfortu.
Mokyklos direktorė aiškino, kad mergaitei buvo pasiūlyta pagalba, tačiau ši jos atsisakiusi. Vis dėlto Sonatos šeima mano, kad mokykla nesuteikė nei emocinio, nei fizinio saugumo, o faktas, jog kai kuriems mokiniams nurodyta trinti filmuotą medžiagą, sukėlė įtarimų, jog siekta labiau apsaugoti institucijos įvaizdį nei nukentėjusiąją.
Paauglė sugrąžinta mokytis nuotoliniu būdu
Įvykį ėmėsi tirti policija, tačiau būtent nuobauda – simboliniai 7 eurai ir 50 centų – sukėlė didžiausią visuomenės pasipiktinimą. Merginos mama sakė iki šiol negalinti patikėti, kad planuotas pažeminimas viešoje vietoje sulaukė tokios menkos pasekmės ir tik laiko klausimas, kada šis berniukas vėl imsis panašių veiksmų.
Po įvykio Sonata patyrė stiprų emocinį stresą, sunkiai miegojo, vengė kalbėti, vėl pradėjo slinkti plaukai. Galų gale jos šeima nusprendė sugrąžinti ją į nuotolinį mokymąsi, nes mokykloje ji nebesijautė saugi.
Situaciją vertina ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o specialistai pažymi: suplanuotos, nufilmuotos ir viešai paskleistos patyčios – tai ne „paauglių juokelis“, o rimtas socialinės agresijos aktas. Vaikų psichiatras Linas Slušnys pabrėžia, kad ši istorija – ryškus signalas, jog nebaudžiamumas ir menkos sankcijos gali skatinti patyčių kultūros augimą, o ne ją stabdyti.
Kaip sumažinti patyčias mokykloje?
Tėvai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija, kai vaikas susiduria su patyčiomis. Svarbu sukurti namų aplinką, kurioje žeminantis elgesys nebūtų priimtinas, ir modeliuoti pagarbų bendravimą. Vaikai stebi suaugusių pavyzdį: jei mato, kad patyčios nebaudžiamos, gali manyti, jog tai tinkamas elgesys. Tėvų užduotis – ugdyti emocinę reguliaciją, stabdyti netinkamą elgesį ir aptarti konstruktyvius lyderystės bei konfliktų sprendimo būdus[2].
Bendravimas su mokykla – dar vienas svarbus žingsnis. Tėvai gali domėtis prevencinėmis programomis, palaikyti jas ir aiškinti vaikams, kad patyčios nepriimtinos. Toks bendradarbiavimas formuoja saugią aplinką, kurioje vaikas jaučiasi girdimas, palaikomas ir apsaugotas nuo skriaudos tiek klasėje, tiek skaitmeninėje erdvėje.
Skaitmeniniame pasaulyje patyčios gali pasireikšti elektroniniuose tinkluose. Tėvai turėtų neignoruoti problemos, palaikyti vaiką emociškai ir kartu aptarti veiksmų planą, saugant jo autonomiją. Praktiniai veiksmai – fiksuoti žinutes, aptarti blokavimą, informuoti mokyklą ar socialinius tinklus ir skatinti vaiką pasitikėti suaugusiais.
Papildomai tėvai gali stiprinti vaiko savivertę, ugdyti emocinės reguliacijos įgūdžius, skatinti savarankiškumą sprendžiant problemas ir leisti vaikui dalyvauti sprendimų priėmime. Bendros šeimos veiklos – žaidimai, pasivaikščiojimai ar atostogos – padeda vaikui jaustis saugiam ir primena, kad pasaulyje dar yra džiaugsmo. Jei patyčios ilgalaikės ar pasireiškia psichikos sutrikimais, svarbu kreiptis į specialistus, kurie padeda tiek vaikui, tiek tėvams tinkamai reaguoti.
