PSO sukritikavo D. Trumpo sprendimą siaurinti JAV vaikų skiepijimo rekomendacijas
Donaldas Trumpas nurodė visuotinai rekomenduoti vaikų skiepus nuo 11, o ne 18 ligų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 metų rugpjūčio 10 dieną pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo federalinės vaikų skiepijimo rekomendacijos suskirstytos į tris kategorijas. Visuotinai visiems vaikams siūloma imunizacija nuo 11 ligų, nors 2024 metų JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų rekomendacijose buvo numatyta apsauga nuo 18 ligų.
Visiems vaikams paliktos rekomendacijos skiepytis nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir vėjaraupių.
Skiepai arba kitos imunizacijos priemonės nuo hepatito A ir B, rotavirusinės infekcijos, meningokokinės infekcijos, gripo, COVID-19, dengės karštligės ir respiracinio sincitinio viruso perkelti į rizikos grupėms arba bendru gydytojo ir paciento sprendimu rekomenduojamas kategorijas. Kai kurios vakcinos, tarp jų hepatito A ir B, įtrauktos į abi kategorijas, priklausomai nuo vaiko rizikos bei aplinkybių.
Įsakas vakcinų neuždraudžia ir jų prieinamumo savaime nepanaikina. Vis dėlto oficialios rekomendacijos Jungtinėse Valstijose turi įtakos draudimo apsaugai, valstijų taisyklėms, mokyklų reikalavimams, gydytojų praktikai ir tėvų sprendimams, todėl ilgalaikės permainų pasekmės gali būti gerokai platesnės.
Baltieji rūmai skelbia derinantys JAV vaikų skiepijimo kalendorių prie kitų išsivysčiusių valstybių
D. Trumpo administracija teigia, kad ankstesnis JAV kalendorius apėmė daugiau ligų ir vakcinų dozių negu daugumos panašaus ekonominio išsivystymo valstybių programos. Baltųjų rūmų dokumentuose kaip pavyzdys minima Danija, visuotinai skiepijanti vaikus nuo mažesnio ligų skaičiaus.
Administracijos pozicija grindžiama 2026 metų sausį paskelbtu JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento vertinimu. Jame buvo palyginti 20 išsivysčiusių valstybių skiepijimo kalendoriai, vakcinacijos aprėptis, pasitikėjimas sveikatos sistema ir skiepų reikalavimų taikymas.
Baltieji rūmai naująją sistemą pavadino „auksinio standarto“ rekomendacijomis. Administracija tvirtina siekianti suteikti tėvams daugiau galimybių rinktis, sustiprinti informuoto sutikimo principą ir mažinti federalinės valdžios spaudimą šeimoms.
Tačiau vien rekomenduojamų ligų arba dozių skaičius neparodo, kuris kalendorius moksliškai geresnis. Valstybėse skiriasi ligų paplitimas, gyventojų sudėtis, sveikatos priežiūros prieinamumas, galimybės atlikti nėščiųjų tyrimus ir rizikos grupių stebėsena. Dėl šios priežasties tiesioginis JAV ir vienos pasirinktos Europos valstybės skaičių palyginimas gali būti klaidinantis.
PSO pabrėžė, kad vaikų skiepijimo laikas nustatomas įvertinus ligų riziką ir imuninės sistemos raidą
Pasaulio sveikatos organizacija, reaguodama į D. Trumpo įsaką, apgynė įrodymais pagrįstą skiepijimo kalendorių sudarymo tvarką. PSO atstovas Tarikas Jašarevičius Ženevoje pareiškė, kad rekomendacijos remiasi daugiau kaip 60 metų trukusiais tyrimais, nacionalinių institucijų darbu ir nepriklausomų ekspertų vertinimais.
Pasak T. Jašarevičiaus, kiekvienos vakcinos laikas parenkamas išsamiai ištyrus, kada žmogus yra pažeidžiamiausias konkrečiai infekcijai ir kaip skirtingais gyvenimo etapais vystosi imuninė sistema. Todėl daug skiepų skiriama kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, dar iki tikėtino susidūrimo su ligos sukėlėju.
PSO rekomendacijas rengia Strateginė imunizacijos ekspertų patariamoji grupė, žinoma santrumpa SAGE. Nacionalinius kalendorius paprastai tvirtina atskiros valstybės, remdamosi savo epidemiologine padėtimi ir nacionalinių daugiadalykių ekspertų grupių išvadomis.
Organizacija nenurodė, kad visos šalys privalo turėti vienodą skiepijimo kalendorių. Jos argumentas kitoks: kalendoriaus pakeitimai turėtų būti paremti konkrečios šalies ligų rizikos, vakcinų veiksmingumo, saugumo ir visuomenės sveikatos duomenimis, o ne vien kitų valstybių rekomenduojamų vakcinų skaičiumi.
D. Trumpo įsakas ragina MMR vakciną pakeisti trimis atskirais skiepais ir didinti apsilankymų skaičių
Įsake taip pat nurodyta siekti, kad kombinuota MMR vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės būtų pakeista trimis atskirais preparatais. Atskiros vakcinos turėtų būti naudojamos tuomet, kai tokių produktų atsiras JAV rinkoje.
Šiuo metu Jungtinėse Valstijose nėra licencijuotų atskirų tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinų. Todėl ši įsako dalis negali būti įgyvendinta iš karto. JAV sveikatos institucijoms pavesta per 90 dienų pateikti planą ir tartis su gamintojais.
Administracija taip pat siūlo, kiek įmanoma, skirtingas vakcinas leisti per atskirus apsilankymus gydymo įstaigoje. Tokia sistema suteiktų tėvams galimybę atskirai apsispręsti dėl kiekvieno preparato ir jo skyrimo laiko.
Medikai įspėja, kad didesnis apsilankymų skaičius šeimoms reikštų daugiau kelionių, papildomų išlaidų ir praleistų darbo valandų. Kuo daugiau atskirų vizitų reikia, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų bus atidėta arba apskritai neįvyks.
Vakcinos gamintojas „Merck“ nemato mokslinės naudos atskirti tymų, parotito ir raudonukės skiepus
MMR vakciną JAV gaminanti bendrovė „Merck“ pareiškė, kad nėra paskelbtų mokslinių duomenų, įrodančių atskirų tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinų pranašumą prieš kombinuotą preparatą.
Kombinuotos vakcinos leidžia vienu apsilankymu apsaugoti vaiką nuo kelių ligų. Tai mažina injekcijų ir vizitų skaičių, tačiau nesumažina sukuriamos imuninės apsaugos. Atskyrus preparatus, laikotarpis iki visiškos apsaugos nuo visų trijų infekcijų galėtų pailgėti.
„Merck“ perspėjo, kad reikalavimas skiepytis per skirtingus apsilankymus didina pavėluotų arba praleistų skiepų pavojų. Panašius argumentus pateikė Amerikos pediatrų akademija, Amerikos infekcinių ligų draugija ir Nacionalinis infekcinių ligų fondas.
Amerikos pediatrų akademijos vertinimu, sukurti, ištirti, licencijuoti ir pradėti plačiai tiekti tris atskiras vakcinas galėtų užtrukti apie dešimtmetį. Įsakas kartu įpareigoja išsaugoti kombinuotų vakcinų prieinamumą, todėl MMR preparatas nėra uždraudžiamas.
Ginčas dėl vakcinų ir autizmo ryšio vėl tapo JAV sveikatos politikos dalimi
D. Trumpo sprendimas glaudžiai susijęs su JAV sveikatos ir socialinių paslaugų sekretoriaus Roberto F. Kennedy jaunesniojo vykdoma politika. R. F. Kennedy jaunesnysis daug metų kritikavo JAV skiepijimo sistemą ir viešai kėlė klausimus dėl galimo vakcinų ryšio su autizmu.
PSO teigia, kad dideli ir kokybiški skirtingose valstybėse atlikti tyrimai tokio ryšio nenustatė. Organizacijos nepriklausomi ekspertai nuo 1999 metų ne kartą vertino vakcinas, įskaitant preparatus su tiomersaliu arba aliuminio junginiais, ir nerado įrodymų, kad jos sukeltų autizmą ar kitus raidos sutrikimus.
Pirminis tyrimas, paskatinęs tarptautinę MMR vakcinos ir autizmo kontroversiją, buvo atšauktas dėl rimtų metodologinių ir etinių pažeidimų. Vėlesni tyrimai, apėmę milijonus vaikų, jo išvadų nepatvirtino.
Tai nereiškia, kad vakcinos neturi nepageidaujamų reakcijų. Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, jos gali sukelti šalutinį poveikį, o retais atvejais – sunkias reakcijas. Ginčas kyla dėl rizikos vertinimo: medicinos organizacijos pabrėžia, kad patvirtintų vakcinų nauda apsaugant nuo pavojingų infekcijų gerokai viršija nustatytą riziką.
Naujosios rekomendacijos iš karto nepanaikina vakcinų prieinamumo, tačiau gali pakeisti jų finansavimą
D. Trumpo įsakas tiesiogiai nekeičia JAV programos „Vaccines for Children“, pagal kurią reikalavimus atitinkančių šeimų vaikams vakcinos skiriamos nemokamai. Tėvai kol kas gali prašyti ir tų vakcinų, kurios perkeltos į bendro klinikinio sprendimo kategoriją.
Baltieji rūmai tikisi, kad privatūs draudikai ir toliau apmokės iš universalaus sąrašo išbrauktus skiepus, tačiau įsakas ilgalaikės kompensavimo tvarkos negarantuoja. „Blue Cross Blue Shield“ ir vaistinių tinklas CVS pranešė kol kas nekeisiantys CDC rekomenduojamų vaikų vakcinų kompensavimo be paciento priemokos.
Svarbią sprendimų galią turi valstijos, nes būtent jos nustato skiepijimo reikalavimus mokyklas lankantiems vaikams. Prezidento įsakas valstijoms pataria persvarstyti savo teisės aktus ir daugiau dėmesio skirti tėvų pasirinkimui, religinėms išimtims bei medicininėms kontraindikacijoms.
JAV generaliniam prokurorui nurodyta vertinti ir, esant pagrindui, teismuose ginčyti valstijų taisykles, kurios, administracijos nuomone, pažeidžia tėvų teises, religijos laisvę, neįgaliųjų apsaugą arba vienodo teisinio vertinimo principą. Dėl to sveikatos politikos ginčas gali persikelti į federalinius teismus.
Skirtingi valstybių skiepijimo kalendoriai savaime neįrodo, kad daugiau arba mažiau vakcinų yra geriau
D. Trumpo administracija pagrįstai nurodo, kad išsivysčiusių valstybių skiepijimo kalendoriai nėra vienodi. Kai kurios Europos šalys visuotinai rekomenduoja mažiau vakcinų negu Jungtinės Valstijos ir kartu pasiekia aukštą skiepijimo aprėptį.
Tačiau kitoks kalendorius nebūtinai reiškia mažesnį vaikui skiriamų injekcijų skaičių. Kelios vakcinos gali būti sujungtos viename preparate, o tam tikros imunizacijos priemonės rekomenduojamos tik konkrečioms grupėms. Bendras „dozių“ skaičius taip pat priklauso nuo to, ar į jį įtraukiami kasmetiniai skiepai per visą vaikystę.
Skiriasi ir ligų rizika. Pavyzdžiui, universalios hepatito B vakcinacijos poreikis priklauso nuo infekcijos paplitimo, nėščiųjų patikros patikimumo ir galimybės greitai nustatyti užsikrėtusią motiną. Atsisakius universalaus skiepijimo, didesnę reikšmę įgyja nepriekaištingai veikianti tyrimų ir rizikos grupių stebėjimo sistema.
Todėl pats 18 ir 11 ligų palyginimas neatsako į svarbiausią klausimą – ar pakeistas JAV kalendorius užtikrins tokį pat arba geresnį vaikų saugumą. Tai bus galima vertinti pagal skiepijimo aprėptį, infekcijų protrūkius, hospitalizacijų skaičių ir ilgalaikius sveikatos rodiklius.
D. Trumpo įsako poveikį lems teismai, valstijų sprendimai ir tėvų pasitikėjimas
Dalis naujosios politikos negali būti įgyvendinta iš karto. Ankstesni administracijos mėginimai keisti federalinį skiepijimo kalendorių susidūrė su teisminiais ginčais dėl Patariamojo imunizacijos praktikos komiteto sudėties ir rekomendacijų priėmimo procedūrų.
Federalinė valdžia taip pat negali vienu prezidento įsaku panaikinti valstijų nustatytų reikalavimų mokykloms. Valstijos gali priimti Baltųjų rūmų siūlomą modelį, išlaikyti ankstesnes taisykles arba ginti jas teismuose.
Medikų organizacijos labiausiai baiminasi prieštaringos komunikacijos. Kai federalinė valdžia, pediatrai, profesinės asociacijos ir valstijos pateikia skirtingus patarimus, tėvams tampa sunkiau suprasti, kuriomis rekomendacijomis vadovautis.
Administracija permainas pristato kaip būdą atkurti pasitikėjimą, išplėsti pasirinkimą ir suderinti JAV praktiką su kitomis valstybėmis. PSO ir didžiosios JAV medicinos organizacijos mano, kad moksliniais duomenimis nepagrįstas kalendoriaus siaurinimas gali duoti priešingą rezultatą – padidinti sumaištį ir palikti daugiau vaikų neapsaugotų nuo ligų, kurių galima išvengti.
Šaltiniai
Yahoo News / Reuters. (2026). WHO defends immunisation schedules after Trump orders fewer childhood shots.
https://www.yahoo.com/news/politics/articles/who-defends-immunisation-schedules-after-trump-orders-fewer-childhood-shots-100552188.html
Reuters. (2026). WHO defends immunisation schedules after Trump orders fewer childhood shots.
https://www.reuters.com/legal/litigation/who-defends-immunisation-schedules-after-trump-orders-fewer-childhood-shots-2026-08-11/
World Health Organization. (2025). WHO statement on autism-related issues.
https://www.who.int/news/item/24-09-2025-who-statement-on-autism-related-issues
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato D. Trumpo sprendimą dėl vaikų skiepijimo rekomendacijų ir PSO reakciją, todėl jis yra informatyvus ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnyje trūksta tikslaus konteksto apie PSO kritiką ir D. Trumpo sprendimo pasekmes, o taip pat gali būti klaidinantis palyginimas su kitomis šalimis, todėl jis neatitinka etikos standartų.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbią temą apie vaikų skiepijimo rekomendacijas, kurios tiesiogiai veikia visuomenės sveikatą. Be to, jis pateikia tarptautinį kontekstą, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač diskutuojant apie vakcinaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV vaikų skiepijimo rekomendacijų pokyčius ir PSO reakciją, kas yra aktualu visuomenei, ypač tėvams ir sveikatos specialistams. Jame analizuojami tiek teigiami, tiek neigiami aspektai, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie D. Trumpo sprendimą ir PSO reakciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos skiepijimo rekomendacijos, kas yra svarbu visuomenės sveikatai.
