Lietuva į priekį išsiveržė sparčiu tempu
Dar prieš kelerius metus biometanas Lietuvos dujų rinkoje užėmė gana kuklią vietą, tačiau šiandien situacija keičiasi gerokai sparčiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vietoje pagamintų žaliųjų dujų į šalies sistemą patenka vis daugiau, o pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo itin ryškų šuolį – į perdavimo ir skirstymo tinklus įleista 242,9 GWh biometano, arba 2,6 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Vien per pirmuosius šešis metų mėnesius į Lietuvos dujų sistemą patekęs biometano kiekis jau pranoko ankstesnius metinius rezultatus, o pagal šį rodiklį šalis aplenkė kaimynines Baltijos valstybes ir tapo viena iš regiono lyderių. Augant gamybos apimtims, biometanas iš palyginti nedidelės energetikos nišos palaipsniui virsta vis reikšmingesne bendros šalies dujų rinkos dalimi[1].
Jo indėlis ypač pastebimas šiltuoju metų laiku, kai dėl sezoniškumo sumažėja bendras dujų vartojimas. Nuo birželio vidurio Lietuvoje pagaminamas biometanas gali patenkinti apie 5 proc. viso šalies dujų poreikio, o dabartinio į sistemą patenkančio kiekio pakaktų maždaug šeštadalio buitinių vartotojų poreikiams. Palyginimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį vienas buitinis vartotojas vidutiniškai sunaudojo 2 294 kWh gamtinių dujų.
Didėjanti vietinė gamyba turi reikšmės ne vien energetiniam savarankiškumui, nes biometano sektoriaus plėtra kartu gali mažinti importuojamų energijos išteklių poreikį ir padėti didesnę energetikai išleidžiamų lėšų dalį išlaikyti šalies ekonomikoje. Kadangi biometanas gaminamas iš vietinių žaliavų, jo paklausos augimas taip pat atveria naujų galimybių žemės ūkiui bei pramonei, skatina investicijas ir prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo regionuose.
Iki 2030-ųjų numatomas dar didesnis šuolis
Dabartinis augimas, panašu, dar nėra sektoriaus galimybių riba, nes gamintojų planai rodo tolesnę biometano gamybos ir tiekimo infrastruktūros plėtrą. Remiantis pateiktomis prisijungimo prie dujų tinklo paraiškomis, iki 2030 metų biometano įleidimo į sistemą pajėgumai Lietuvoje galėtų pasiekti maždaug 1,4 TWh per metus.
Šiuo metu šalyje veikia 17 biometano jėgainių, tačiau jų pagamintos dujos į bendrą sistemą patenka skirtingais būdais. Septynios jėgainės biometaną tiekia tiesiogiai į perdavimo tinklą, viena yra prijungta prie skirstymo sistemos, o kitose pagamintos dujos dujovežiais gabenamos iki specialių įleidimo taškų ir tik tuomet patenka į šalies dujų infrastruktūrą.
Sektoriaus augimui įtakos turi ne tik didėjantis gamintojų skaičius, bet ir jiems sudarytos palankesnės veiklos sąlygos. Lankstesnė prisijungimo prie dujų sistemos tvarka, galimybė pasinaudoti finansinio skatinimo priemonėmis bei veikianti kilmės garantijų sistema sudaro sąlygas didinti gamybą ir kartu atveria kelią Lietuvoje pagamintą biometaną realizuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Biometano rinka plečiasi visame regione
Žaliųjų dujų gamybos augimas nėra vien Lietuvos tendencija, nes į biometano infrastruktūrą ir naujus gamybos pajėgumus vis aktyviau investuoja ir kitos regiono valstybės. Vis dėlto atskirų šalių rezultatai bei pasirinkti plėtros tempai skiriasi, o Lietuva pagal į dujų sistemą patenkančio biometano apimtis šiuo metu išsiskiria tarp Baltijos valstybių.
Estijoje biometano gamyba 2025 metais siekė apie 300 GWh ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo maždaug 11 proc., o Latvijoje augimas buvo gerokai ryškesnis – gamybos apimtys per metus pakilo nuo 68 iki 167 GWh. Dar ambicingesnius ilgalaikius tikslus kelia Suomija, kuri iki 2030 metų siekia biometano gamybą padidinti iki 4 TWh per metus.
Tokie pokyčiai rodo, kad biometanas visame regione palaipsniui tampa ne tik tvaresne iškastinių dujų alternatyva, bet ir vis svarbesne energetikos sistemos dalimi. Lietuvai auganti vietinė gamyba suteikia galimybę didesnę dalį dujų poreikio užsitikrinti šalies viduje, mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių ir kartu kurti papildomą ekonominę vertę regionuose.
