Kazlų Rūdos savivaldybė: meras, gyventojai, seniūnijos, miškai, poligonas ir naujienos

Kas yra Kazlų Rūdos savivaldybė

Kazlų Rūdos savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, tarp Kauno ir Marijampolės. Ji suformuota per 1999 m. savivaldybių reformą iš šiaurinės Marijampolės rajono dalies ir pietrytinės Šakių rajono dalies. Centras – Kazlų Rūda, kuriame gyvena apie pusė savivaldybės žmonių; miestelis – Jūrė, kaimų – apie 180.

Savivaldybė garsėja miškais: jie dengia apie 60 % ploto – tai vienas miškingiausių Lietuvos kraštų. Per ją eina „Via Baltica“, plentas Vilnius–Kaliningradas ir geležinkelis Kaunas–Kybartai.

Kazlų Rūdos skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kazlų Rūda – maža, bet dinamiška savivaldybė, kurios gyvenimą lemia miškai, kariuomenė ir jaunų vietos politikų komanda. 2023 m. politinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“ laimėjo 13 iš 21 tarybos vietos, o meru išrinktas Mantas Varaška. Gimstamumas (6,3 vaiko tūkstančiui gyventojų) – aštuntas didžiausias šalyje, vaikų dalis didesnė nei vidutiniškai, o švietimui skiriama net 47 % biudžeto išlaidų – septinta didžiausia dalis Lietuvoje.

Kita vertus, savivaldybė labai priklauso nuo valstybės: dotacijos sudaro 47 % pajamų (ketvirta didžiausia dalis), turistų apgyvendinimo įstaigose – vieni mažiausių skaičių šalyje. 2026 m. rugpjūčio audra rajonui buvo vienas sunkiausių išbandymų: tūkstančiai gyventojų liko be vandens ir elektros, meras kreipėsi pagalbos į kariuomenę. Prieš metus, 2025 m. pavasarį, dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos miškams savivaldybėje buvo paskelbta stichinė nelaimė.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Mantas Varaška (rinkimuose iškėlė Politinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“); prisiekė 2023 m. balandžio 12 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Politinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“ – 13
• Lietuvos socialdemokratų partija – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1
• Liberalų sąjūdis – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 21 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 12 318, 2026 m. – 10 723 (–12,9 %). Pagal gyventojų pokytį tai 36-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 50,4 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,2 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 23,4 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 68 vaikai (6,3 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –98. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –10, iš jų vidaus migracijos saldo – –47.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 185 € (neto – 1 370 €). Tai 84 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 25-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 14,3 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 9,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 46-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 11,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruota 660 bedarbių.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 355 ūkio subjektai – 33,1 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 3 619 samdomų darbuotojų, arba 337 tūkstančiui gyventojų.

Ekonomikos pagrindas – miškininkystė ir medienos perdirbimas, transportas ir logistika prie „Via Baltica“ bei geležinkelio. Netoli Kazlų Rūdos yra didelis kariuomenės poligonas, todėl savivaldybė patenka tarp tų, kurioms valstybė skiria papildomų lėšų infrastruktūrai. Dalis gyventojų dirba Marijampolėje ir Kaune.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 28,5 mln. eurų pajamų – 2 658 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 19). Palyginti su 2021 m. (17,1 mln. eurų), pajamos išaugo 67 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 44,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 46,9 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 29,2 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (47,2 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (16,2 %), socialinei apsaugai (13,9 %).

Geografija ir gamta

Didžiausią savivaldybės dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu – Nova. Didžiausias ežeras – Amalvas, yra Raudonplynio ir Novaraisčio pelkės. Didžiausi miškų masyvai – Kazlų Rūdos ir Braziūkų miškai, juose vyrauja pušynai ant smėlžemių.

Ribojasi su Kauno rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kalvarijos savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė.

Istorija

Kazlų Rūda išaugo XIX a. antrojoje pusėje prie Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšakos, kaip geležinkelio stotis ir medienos krovos vieta miškų apsuptyje. Sovietmečiu ji priklausė Kapsuko (Marijampolės) rajonui. 1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių reformą įkurta atskira Kazlų Rūdos savivaldybė, 2009 m. – 23 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Savivaldybėje – keturios seniūnijos. Kazlų Rūdos seniūnija (2021 m. – apie 3,3 tūkst. gyventojų) apima miesto apylinkes, o pačius miesto gyventojus aptarnauja savivaldybės administracija; kitos seniūnijos – Jankų, Antanavo ir Plutiškių – po kelis šimtus gyventojų.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Kazlų Rūdos miškai – pažintiniai takai, uogavimo ir grybavimo vietos.
• Amalvo ežeras ir Amalvo pelkė.
• Antanavo dvaras prie Šešupės.
• Jūrės miestelis ir Pilvės-Vabalkšnės tvenkinys.
• Kazlų Rūdos geležinkelio stotis – miesto, išaugusio prie geležinkelio, pradžia.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 4 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Atgimimo g. 12, LT-69443 Kazlų Rūda). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.