Ukrainos gynybos gamintoja savo plėtrai pasirinko Lietuvą
Lietuvos gynybos pramonės žemėlapyje atsiras dar vienas svarbus taškas – Ukrainos kariuomenę aprūpinanti bendrovė DEMZ savo plėtrai pasirinko Lietuvą. Įmonė čia ketina ne tik gaminti amunicijos komponentus, bet ir kurti bei išbandyti naujus gynybos produktus.
Ukrainos „Dnipro“ elektromechanikos gamykla (DEMZ) investuos į gamybos pajėgumus Prienų rajone ir Alytuje. Prienų rajone numatyta įrengti šiuolaikišką amunicijos surinkimo cechą, o Alytaus pramonės parke bendrovė pasitelks jau sukurtą infrastruktūrą metalinėms šaudmenų detalėms gaminti[1].
Projektas vertinamas kaip viena reikšmingesnių pastarojo meto investicijų į Lietuvos gynybos sektorių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Ukrainos bendrove pasirašys didelio projekto investicijų sutartį, o Krašto apsaugos ministerija – ketinimų protokolą.
Lietuvoje kurs ne tik amuniciją
Lietuvoje įsikūręs DEMZ padalinys turėtų tapti svarbiu bendrovės centru šiame regione. Jame bus sutelkta ne vien gamyba – čia taip pat planuojama kurti, bandyti ir tobulinti naujus NATO reikalavimus atitinkančius produktus.
„DEMZ gamins gynybinės amunicijos komponentus viename moderniausių amunicijos surinkimo cechų Europoje. Lietuvos padalinys taps regioniniu įmonės gamybos ir inovacijų centru, kuriame bus kuriami ir testuojami nauji produktai“, – komentare BNS teigė ministerija.
Ilgai laukti statybų pradžios neturėtų tekti. Darbus planuojama pradėti jau šį rudenį, o pirmoji produkcija iš naujosios gamyklos turėtų pasirodyti kitų metų pabaigoje.
DEMZ turi didelę patirtį aprūpinant Ukrainos kariuomenę. Po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą įmonė pakeitė savo veiklos kryptį ir nuo civilinės produkcijos perėjo prie karinės paskirties gaminių. Skirtinguose bendrovės padaliniuose Ukrainoje šiuo metu dirba apie 4 tūkst. žmonių.
Stiprėja Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės ryšiai
Ukrainos gamintojo atėjimas kartu stiprina vis glaudesnius Lietuvos ir Ukrainos ryšius gynybos pramonėje. Lietuvos institucijos jau kurį laiką siekia pritraukti Ukrainos gynybos bendroves ir kartu plėtoti gamybą šalyje.
Viena iš perspektyvių bendradarbiavimo sričių – bepiločiai orlaiviai, kuriuos Lietuva siekia gaminti Ukrainos poreikiams.
Dėmesys krypsta ir į Lietuvos oro gynybą
Augant investicijoms į gynybos pramonę, Lietuva kartu ruošiasi sparčiau stiprinti savo oro gynybos pajėgumus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad kitąmet šalies išlaidos gynybai neturėtų būti mažesnės nei 5 proc. BVP, o daugiau dėmesio ir lėšų turėtų tekti oro erdvės apsaugai. Pastarųjų metų dronų incidentai parodė, kad vien gebėjimo pastebėti ir sekti į šalies teritoriją patekusius objektus nebepakanka – reikalingos ir priemonės, leidžiančios galimą grėsmę neutralizuoti.
Pasak premjero, šioje srityje plėtojami tiek trumpojo, tiek ilgojo nuotolio pajėgumai, tačiau jų diegimo tempą lemia ne vien finansavimas, bet ir gynybos pramonės gamybos bei įrangos pristatymo galimybės.
Pokyčiai jau vyksta ir praktiškai. Lietuvą pasiekė papildomi oro erdvės stebėjimo sensoriai – dalis jų jau įdiegta, kiti dar integruojami į bendrą sistemą. Šalis taip pat gavo dalį antrosios vidutinio nuotolio NASAMS oro gynybos sistemos baterijos, kuri iki metų pabaigos turėtų pasiekti pradinį operacinį pajėgumą.
Kitas svarbus tikslas – visiškai integruota oro erdvės aptikimo sistema, kurią tikimasi sukurti anksčiau nei 2030 metais. Taip siekiama sustiprinti visą apsaugos grandinę – nuo kuo ankstesnio galimos grėsmės nustatymo iki greito ir veiksmingo reagavimo.
