Pasaulio valstybės: visų 197 šalių sąrašas su sostinėmis, BVP ir gyventojais

Pasaulyje yra 193 Jungtinių Tautų valstybės narės ir dvi nuolatinės stebėtojos – Šventasis Sostas (Vatikanas) ir Palestina. Kartu su ribotai pripažintais Kosovu ir Taivanu šiame sąraše – 197 valstybės, surikiuotos pagal ekonomikos dydį: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių BVP 2026 m. sieks 32,64 trln. JAV dolerių, iki Tuvalu. Kiekvienai valstybei nurodyta sostinė, žemynas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2026 m. BVP prognozė ir gyventojų skaičius.

Valstybių profiliai skelbiami ta pačia tvarka – nuo didžiausių ekonomikų. Profiliuose rasite sostinę ir miestus, žemėlapį, istoriją, valdžios sandarą, ekonomikos rodiklius, valiutą ir jos kursą, laiko skirtumą su Lietuva, vėliavą, dvišalių santykių ir prekybos su Lietuva skaičius bei kelionės sąlygas pagal Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas. Jau paskelbti: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Vokietija.

Pasaulyje yra 193 JT narės ir dar keturios valstybės, kurių pripažinimas ribotas arba narystė nepilna

Paprasčiausias atsakymas į klausimą, kiek pasaulyje valstybių, – 193: tiek suverenių valstybių yra Jungtinių Tautų narės, ir visos jos turi po vieną balsą Generalinėje Asamblėjoje. JT įkurtos 1945 m. spalio 24 d., kai jose buvo 51 valstybė steigėja. Naujausia narė – Pietų Sudanas, nepriklausomybę paskelbęs 2011 m. liepos 9 d. ir JT nare tapęs liepos 14 d. Tai ir naujausia plačiai pripažinta valstybė pasaulyje.

JT nepriklauso, bet nuolatinės stebėtojos statusą turi dvi valstybės: Šventasis Sostas, valdantis Vatikano Miesto Valstybę, ir Palestina, 2011 m. paprašiusi pilnos narystės. Dar dvi valstybės faktiškai veikia savarankiškai, bet jų pripažinimas ribotas: Kosovas, 2008 m. paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos, ir Taivanas (Kinijos Respublika), kurį oficialiai pripažįsta tik 11 JT narių ir Šventasis Sostas, nors neoficialius santykius su juo palaiko apie 60 šalių. Šios keturios valstybės įtrauktos į sąrašą, todėl jame – 197 pozicijos. Kitos teritorijos, kurių beveik niekas nepripažįsta (Šiaurės Kipras, Abchazija, Padniestrė, Somalilandas), ir priklausomos teritorijos (Grenlandija, Puerto Rikas, Honkongas) atskirai neskaičiuojamos.

Afrikoje – 54 valstybės, Europoje – 47, Azijoje – 47

Daugiausia valstybių yra Afrikoje – 54. Europoje – 47 valstybės (įskaitant Rusiją, kurios didžioji teritorijos dalis yra Azijoje), Azijoje – 47 (įskaitant Turkiją, Kazachstaną, Taivaną ir Palestiną), Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje su Karibų salomis – 23, Pietų Amerikoje – 12, Australijoje ir Okeanijoje – 14.

Didžiausios kiekvieno žemyno ekonomikos – JAV Šiaurės Amerikoje, Kinija Azijoje, Vokietija Europoje, Brazilija Pietų Amerikoje, Australija Okeanijoje, o Afrikoje pirmauja Pietų Afrikos Respublika, Egiptas, Nigerija ir Alžyras. Gausiausiai apgyvendinta Azija: joje gyvena Indija, Kinija, Indonezija ir Pakistanas – keturios iš penkių daugiausia gyventojų turinčių valstybių. Okeanijoje, priešingai, dauguma valstybių – nedidelės salų respublikos ir monarchijos Ramiajame vandenyne: pusėje iš 14 Okeanijos valstybių gyvena mažiau nei 200 tūkst. žmonių.

Europoje valstybių daug, bet jos palyginti nedidelės: plotu didžiausia, neskaičiuojant Rusijos, yra Ukraina, o gyventojais – Vokietija. Čia yra ir penkios iš mažiausių pasaulio valstybių – Vatikanas, Monakas, San Marinas, Lichtenšteinas ir Malta. Pietų Amerikoje vos 12 valstybių, tačiau Brazilija viena užima beveik pusę žemyno ploto. Šiaurės ir Centrinės Amerikos regioną sudaro trys didelės valstybės – Kanada, JAV ir Meksika – bei septynios Centrinės Amerikos ir trylika Karibų salų valstybių.

Žemynas	Valstybių skaičius
Afrika	54
Azija	47
Europa	47
Šiaurės Amerika	23
Australija ir Okeanija	14
Pietų Amerika	12
Iš viso	197

Pasaulio valstybių sąrašas pagal BVP: visos 197 šalys, sostinės ir gyventojai

Lentelėje valstybės surikiuotos pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą JAV doleriais (TVF World Economic Outlook, 2026 m. spalis, 2026 m. prognozė). Gyventojų skaičius – TVF 2026 m. įvertinimas milijonais; jis gali šiek tiek skirtis nuo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiamų skaičių (pvz., Kinijos oficialiai skelbiama 1,404 mlrd.). Paspaudę valstybės pavadinimą, pateksite į jos temos puslapį su naujienomis, o jau paskelbtų valstybių – ir su išsamiu profiliu.

Nr.	Valstybė	Sostinė	Žemynas	BVP 2026, mlrd. USD	Gyventojai 2026, mln.
1	Jungtinės Amerikos Valstijos	Vašingtonas	Šiaurės Amerika	32 642	342,8
2	Kinija	Pekinas	Azija	21 546	1 401,7
3	Vokietija	Berlynas	Europa	5 471	83,3
4	Japonija	Tokijas	Azija	4 342	122,7
5	Jungtinė Karalystė	Londonas	Europa	4 268	69,8
6	Indija	Naujasis Delis	Azija	4 060	1 476,6
7	Prancūzija	Paryžius	Europa	3 554	69,1
8	Rusija	Maskva	Europa / Azija	2 861	143,4
9	Italija	Roma	Europa	2 702	58,9
10	Brazilija	Brazilija	Pietų Amerika	2 655	214,1
11	Kanada	Otava	Šiaurės Amerika	2 490	41,4
12	Pietų Korėja	Seulas	Azija	2 246	51,6
13	Meksika	Meksikas	Šiaurės Amerika	2 176	134,4
14	Australija	Kanbera	Australija ir Okeanija	2 111	28,1
15	Ispanija	Madridas	Europa	2 085	49,9
16	Turkija	Ankara	Azija / Europa	1 818	86,2
17	Indonezija	Džakarta	Azija	1 480	287,2
18	Nyderlandai	Amsterdamas (vyriausybė – Haga)	Europa	1 424	18,1
19	Saudo Arabija	Rijadas	Azija	1 343	36,7
20	Šveicarija	Bernas	Europa	1 136	9,12
21	Lenkija	Varšuva	Europa	1 133	36,3
22	Taivanas	Taipėjus	Azija	1 020	23,2
23	Belgija	Briuselis	Europa	773	11,9
24	Argentina	Buenos Airės	Pietų Amerika	768	47,9
25	Izraelis	Jeruzalė (dauguma ambasadų – Tel Avive)	Azija	747	10,3
26	Švedija	Stokholmas	Europa	745	10,8
27	Airija	Dublinas	Europa	710	5,55
28	Singapūras	Singapūras	Azija	668	6,12
29	Jungtiniai Arabų Emyratai	Abu Dabis	Azija	661	11,6
30	Norvegija	Oslas	Europa	652	5,66
31	Austrija	Viena	Europa	617	9,21
32	Tailandas	Bankokas	Azija	599	71,6
33	Kolumbija	Bogota	Pietų Amerika	573	53,4
34	Malaizija	Kvala Lumpūras (vyriausybė – Putradžaja)	Azija	547	34,2
35	Vietnamas	Hanojus	Azija	542	103,1
36	Bangladešas	Daka	Azija	506	175,4
37	Filipinai	Manila	Azija	502	115,1
38	Danija	Kopenhaga	Europa	499	6,04
39	Pietų Afrikos Respublika	Pretorija, Keiptaunas, Blumfonteinas	Afrika	489	63,9
40	Rumunija	Bukareštas	Europa	470	19,0
41	Pakistanas	Islamabadas	Azija	450	245,1
42	Egiptas	Kairas	Afrika	443	110,1
43	Čekija	Praha	Europa	428	10,8
44	Čilė	Santjagas	Pietų Amerika	402	20,2
45	Peru	Lima	Pietų Amerika	400	34,8
46	Kazachstanas	Astana	Azija / Europa	398	20,6
47	Nigerija	Abudža	Afrika	387	242,6
48	Portugalija	Lisabona	Europa	375	10,8
49	Suomija	Helsinkis	Europa	339	5,63
50	Alžyras	Alžyras	Afrika	332	48,0
51	Iranas	Teheranas	Azija	312	87,9
52	Graikija	Atėnai	Europa	305	10,4
53	Naujoji Zelandija	Velingtonas	Australija ir Okeanija	273	5,36
54	Vengrija	Budapeštas	Europa	266	9,54
55	Irakas	Bagdadas	Azija	245	46,6
56	Ukraina	Kijevas	Europa	229	32,4
57	Kataras	Doha	Azija	203	3,19
58	Marokas	Rabatas	Afrika	196	38,0
59	Uzbekija	Taškentas	Azija	178	38,9
60	Slovakija	Bratislava	Europa	167	5,41
61	Angola	Luanda	Afrika	157	40,6
62	Kenija	Nairobis	Afrika	151	54,3
63	Kuveitas	Kuveitas	Azija	147	5,08
64	Bulgarija	Sofija	Europa	147	6,37
65	Dominikos Respublika	Santo Domingas	Šiaurės Amerika	145	11,0
66	Ekvadoras	Kitas	Pietų Amerika	138	18,2
67	Gvatemala	Gvatemala	Šiaurės Amerika	132	18,9
68	Gana	Akra	Afrika	129	35,7
69	Etiopija	Adis Abeba	Afrika	127	112,4
70	Venesuela	Karakasas	Pietų Amerika	124	28,5
71	Kongo Demokratinė Respublika	Kinšasa	Afrika	122	110,0
72	Omanas	Maskatas	Azija	121	5,41
73	Kroatija	Zagrebas	Europa	116	3,88
74	Kosta Rika	San Chosė	Šiaurės Amerika	115	5,42
75	Serbija	Belgradas	Europa	111	6,49
76	Šri Lanka	Šri Džajavardenepura Kotė	Azija	111	21,9
77	Dramblio Kaulo Krantas	Jamusukras	Afrika	110	33,8
78	Liuksemburgas	Liuksemburgas	Europa	108	0,70
79	Baltarusija	Minskas	Europa	108	9,04
80	Kuba	Havana	Šiaurės Amerika	nėra duomenų*	–
81	Lietuva	Vilnius	Europa	105	2,90
82	Panama	Panama	Šiaurės Amerika	96,5	4,62
83	Tanzanija	Dodoma	Afrika	96,2	72,6
84	Urugvajus	Montevidėjas	Pietų Amerika	95,2	3,48
85	Azerbaidžanas	Baku	Azija	89,2	10,5
86	Slovėnija	Liubliana	Europa	88,9	2,13
87	Mianmaras	Neipidas	Azija	83,2	55,2
88	Turkmėnija	Ašchabadas	Azija	83,0	6,75
89	Uganda	Kampala	Afrika	72,2	49,7
90	Zimbabvė	Hararė	Afrika	65,9	17,7
91	Jordanija	Amanas	Azija	64,9	11,6
92	Kamerūnas	Jaundė	Afrika	64,8	30,6
93	Paragvajus	Asunsjonas	Pietų Amerika	64,0	6,46
94	Tunisas	Tunisas	Afrika	62,7	12,4
95	Libija	Tripolis	Afrika	56,9	7,54
96	Kambodža	Pnompenis	Azija	54,2	18,1
97	Bolivija	Sukrė (vyriausybė – La Pasas)	Pietų Amerika	53,8	12,7
98	Latvija	Ryga	Europa	53,2	1,86
99	Estija	Talinas	Europa	51,0	1,37
100	Bahreinas	Menama	Azija	46,0	1,64
101	Nepalas	Katmandu	Azija	45,6	29,6
102	Gvinėja	Konakris	Afrika	45,3	16,2
103	Kipras	Nikosija	Europa	44,3	1,00
104	Sakartvelas	Tbilisis	Europa	44,1	3,93
105	Islandija	Reikjavikas	Europa	42,8	0,40
106	Zambija	Lusaka	Afrika	42,4	22,5
107	Hondūras	Tegusigalpa	Šiaurės Amerika	41,0	11,2
108	Gajana	Džordžtaunas	Pietų Amerika	40,3	1,05
109	Haitis	Port o Prensas	Šiaurės Amerika	39,4	12,7
110	Salvadoras	San Salvadoras	Šiaurės Amerika	39,4	6,43
111	Bosnija ir Hercegovina	Sarajevas	Europa	37,3	3,44
112	Papua Naujoji Gvinėja	Port Morsbis	Australija ir Okeanija	36,3	10,6
113	Malis	Bamakas	Afrika	34,9	26,0
114	Armėnija	Jerevanas	Azija	33,0	3,09
115	Albanija	Tirana	Europa	32,8	2,35
116	Burkina Fasas	Uagadugu	Afrika	32,4	24,6
117	Mongolija	Ulan Batoras	Azija	31,1	3,63
118	Sudanas	Chartumas	Afrika	30,9	51,7
119	Senegalas	Dakaras	Afrika	nėra duomenų*	–
120	Malta	Valeta	Europa	30,5	0,58
121	Libanas	Beirutas	Azija	nėra duomenų*	–
122	Beninas	Porto Novas	Afrika	27,4	15,2
123	Trinidadas ir Tobagas	Port of Speinas	Šiaurės Amerika	26,8	1,44
124	Kirgizija	Biškekas	Azija	26,7	7,37
125	Gabonas	Librevilis	Afrika	26,0	2,36
126	Nikaragva	Managua	Šiaurės Amerika	25,4	6,81
127	Čadas	Ndžamena	Afrika	25,2	19,5
128	Mozambikas	Maputu	Afrika	24,8	36,8
129	Jamaika	Kingstonas	Šiaurės Amerika	23,9	2,76
130	Sirija	Damaskas	Azija	nėra duomenų*	–
131	Nigeris	Niamėjus	Afrika	23,4	30,2
132	Moldavija	Kišiniovas	Europa	22,2	2,34
133	Botsvana	Gaboronas	Afrika	22,1	2,58
134	Šiaurės Makedonija	Skopjė	Europa	21,2	1,80
135	Tadžikija	Dušanbė	Azija	21,1	10,5
136	Madagaskaras	Antananaryvas	Afrika	21,0	32,3
137	Kongo Respublika	Brazavilis	Afrika	19,1	6,67
138	Brunėjus	Bandar Seri Begavanas	Azija	18,9	0,47
139	Ruanda	Kigalis	Afrika	18,7	14,5
140	Laosas	Vientianas	Azija	18,4	7,89
141	Malavis	Lilongvė	Afrika	18,3	24,8
142	Bahamos	Nasau	Šiaurės Amerika	18,3	0,42
143	Namibija	Vindhukas	Afrika	17,9	3,12
144	Afganistanas	Kabulas	Azija	nėra duomenų*	–
145	Mauricijus	Port Luisas	Afrika	16,9	1,24
146	Šiaurės Korėja	Pchenjanas	Azija	nėra duomenų*	–
147	Somalis	Mogadišas	Afrika	14,8	17,4
148	Pusiaujo Gvinėja	Siudad de la Pasas	Afrika	14,3	1,68
149	Mauritanija	Nuakšotas	Afrika	14,3	4,73
150	Kosovas	Priština	Europa	14,2	1,59
151	Togas	Lomė	Afrika	13,1	8,88
152	Jemenas	Sana (konstitucinė)	Azija	11,0	19,4
153	Juodkalnija	Podgorica	Europa	10,1	0,62
154	Lichtenšteinas	Vaducas	Europa	9,6	0,04
155	Monakas	Monakas	Europa	nėra duomenų*	–
156	Siera Leonė	Fritaunas	Afrika	8,5	9,00
157	Barbadosas	Bridžtaunas	Šiaurės Amerika	8,3	0,29
158	Maldyvai	Malė	Azija	8,1	0,42
159	Pietų Sudanas	Džuba	Afrika	8,0	12,4
160	Burundis	Gitega	Afrika	7,6	14,9
161	Fidžis	Suva	Australija ir Okeanija	6,6	0,93
162	Esvatinis	Mbabanė ir Lobamba	Afrika	6,1	1,27
163	Surinamas	Paramaribas	Pietų Amerika	6,0	0,67
164	Liberija	Monrovija	Afrika	5,7	5,85
165	Centrinės Afrikos Respublika	Bangis	Afrika	5,1	5,70
166	Andora	Andora	Europa	4,9	0,09
167	Džibutis	Džibutis	Afrika	4,9	1,07
168	Butanas	Timpu	Azija	3,9	0,79
169	Belizas	Belmopanas	Šiaurės Amerika	3,4	0,43
170	Žaliasis Kyšulys	Praja	Afrika	3,4	0,52
171	Lesotas	Maseru	Afrika	3,1	2,39
172	Gambija	Bandžulis	Afrika	3,0	2,93
173	Bisau Gvinėja	Bisau	Afrika	2,9	2,06
174	Sent Lusija	Kastris	Šiaurės Amerika	2,8	0,18
175	San Marinas	San Marinas	Europa	2,4	0,03
176	Antigva ir Barbuda	Sent Džonsas	Šiaurės Amerika	2,4	0,11
177	Seišeliai	Viktorija	Afrika	2,4	0,12
178	Rytų Timoras	Dilis	Azija	2,2	1,43
179	Eritrėja	Asmara	Afrika	nėra duomenų*	–
180	Saliamono Salos	Honiara	Australija ir Okeanija	1,9	0,81
181	Komorai	Moronis	Afrika	1,7	0,93
182	Grenada	Sent Džordžas	Šiaurės Amerika	1,6	0,12
183	Vanuatu	Port Vila	Australija ir Okeanija	1,4	0,34
184	Samoa	Apija	Australija ir Okeanija	1,3	0,21
185	Sent Vinsentas ir Grenadinai	Kingstaunas	Šiaurės Amerika	1,3	0,11
186	Sent Kitsas ir Nevis	Basteras	Šiaurės Amerika	1,1	0,05
187	San Tomė ir Prinsipė	San Tomė	Afrika	1,1	0,24
188	Dominika	Rozo	Šiaurės Amerika	0,8	0,08
189	Tonga	Nukualofa	Australija ir Okeanija	0,7	0,10
190	Mikronezija	Palikyras	Australija ir Okeanija	0,5	0,08
191	Kiribatis	Pietų Tarava	Australija ir Okeanija	0,4	0,13
192	Palau	Ngerulmudas	Australija ir Okeanija	0,4	0,02
193	Maršalo Salos	Madžūras	Australija ir Okeanija	0,3	0,04
194	Nauru	Jarenas	Australija ir Okeanija	0,2	0,01
195	Tuvalu	Funafutis	Australija ir Okeanija	0,1	0,01
196	Vatikanas	Vatikanas	Europa	nėra duomenų*	–
197	Palestina	Rytų Jeruzalė (paskelbta), Ramala (administracija)	Azija	nėra duomenų*	–

* TVF neskelbia 2026 m. BVP įverčio Afganistanui, Kubai, Eritrėjai, Libanui, Monakui, Šiaurės Korėjai, Senegalui, Sirijai, Vatikanui ir Palestinai – jų vieta sąraše nustatyta pagal Pasaulio banko paskutinius metinius duomenis, o BVP stulpelyje skaičius nerodomas.

Trys didžiausios ekonomikos sukuria 47 % pasaulio BVP

TVF duomenimis, 2026 m. viso pasaulio BVP sieks apie 128,0 trln. JAV dolerių. Trys didžiausios ekonomikos – JAV, Kinija ir Vokietija – kartu sukurs 47 % jo, o dešimt didžiausių – 66 %. Pirmąjį dešimtuką taip pat sudaro Japonija, Jungtinė Karalystė, Indija, Prancūzija, Rusija, Italija ir Brazilija. Išsamesnis reitingas su BVP vienam gyventojui ir augimo tempais – didžiausių pasaulio ekonomikų apžvalgoje.

Lietuva šiame sąraše – 81-a: TVF duomenimis, 2026 m. jos BVP sieks 105 mlrd. JAV dolerių, o BVP vienam gyventojui – 36 135 JAV dolerių (39-a vieta pasaulyje). Kaimynės Latvija ir Estija rikiuojasi 98-oje ir 99-oje vietose, Lenkija – 21-oje.

Didžiausios valstybės pagal plotą: Rusija, Kanada, JAV ir Kinija

Plotu didžiausia pasaulio valstybė – Rusija: daugiau nei 17 mln. km², beveik dvigubai daugiau nei antroji Kanada. Trečios ir ketvirtos vietos priklauso JAV ir Kinijai – jų eiliškumas priklauso nuo to, ar skaičiuojami vidaus ir pakrančių vandenys bei ginčijamos teritorijos. Dešimtuke taip pat yra Brazilija, Australija, Indija, Argentina, Kazachstanas ir Alžyras – didžiausia Afrikos valstybė.

Vieta	Valstybė	Plotas, km²
1	Rusija	17 075 400
2	Kanada	9 984 670
3	Jungtinės Amerikos Valstijos	9 826 675
4	Kinija	9 596 961
5	Brazilija	8 515 767
6	Australija	7 692 024
7	Indija	3 287 263
8	Argentina	2 780 400
9	Kazachstanas	2 724 900
10	Alžyras	2 381 741

Plotai lentelėje – Wikidata duomenys; skirtingi šaltiniai, ypač JAV, Kinijai ir Indijai, nurodo kiek kitokius skaičius dėl vandenų ir ginčijamų teritorijų.

Daugiausia gyventojų turi Indija ir Kinija – kartu apie 35 % žmonijos

TVF įvertinimu, 2026 m. pasaulyje gyvens apie 8,06 mlrd. žmonių. Daugiausia gyventojų turi Indija – 1 477 mln., 2023 m. aplenkusi Kiniją. Kinija antra (1 402 mln.), toliau gerokai atsilieka JAV (343 mln.), Indonezija ir Pakistanas.

Vieta	Valstybė	Gyventojai 2026, mln.
1	Indija	1 476,6
2	Kinija	1 401,7
3	Jungtinės Amerikos Valstijos	342,8
4	Indonezija	287,2
5	Pakistanas	245,1
6	Nigerija	242,6
7	Brazilija	214,1
8	Bangladešas	175,4
9	Rusija	143,4
10	Meksika	134,4

Lietuvoje, TVF duomenimis, 2026 m. gyvens 2,90 mln. žmonių. Tarp 197 valstybių mažiausiai gyventojų turi Vatikanas, Tuvalu, Nauru, Palau ir San Marinas.

Mažiausia pasaulio valstybė – Vatikanas: 44 hektarai

Mažiausia valstybė tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių – Vatikano Miesto Valstybė Romoje: jos teritorija – vos 44 ha, o gyventojų – keli šimtai. Jai vadovauja popiežius, o tarptautiniuose santykiuose valstybei atstovauja Šventasis Sostas. Kitos mažiausios valstybės – Monakas, Nauru, Tuvalu, San Marinas ir Lichtenšteinas; dauguma jų turi vos kelias dešimtis tūkstančių gyventojų, tačiau Lichtenšteinas, TVF duomenimis, pagal BVP vienam gyventojui yra turtingiausia pasaulio valstybė.

Naujausia valstybė – Pietų Sudanas (2011 m.)

Pasaulio politinis žemėlapis keičiasi lėtai, bet nuolat. Per pastaruosius dešimtmečius susikūrė: Rytų Timoras (2002 m. atsiskyrė nuo Indonezijos), Juodkalnija (2006 m., išsiskyrus Serbijos ir Juodkalnijos sąjungai), Kosovas (2008 m., ribotai pripažintas) ir Pietų Sudanas (2011 m., atsiskyrė nuo Sudano – tai naujausia plačiai pripažinta valstybė). Daugiausia valstybių susikūrė XX a. antroje pusėje irstant kolonijinėms imperijoms, o 1991–1992 m. – žlugus Sovietų Sąjungai ir Jugoslavijai. Tarp jų ir Lietuva, Latvija bei Estija, kurios atkūrė nepriklausomybę ir 1991 m. rugsėjo 17 d. tapo JT narėmis.

43 valstybėse valstybės vadovas yra monarchas, kitos – respublikos

Dauguma pasaulio valstybių yra respublikos: jų vadovas – renkamas prezidentas ar kitas pareigūnas. Respublikos skiriasi valdžios sandara – prezidentinėse (kaip JAV, Brazilija) prezidentas vadovauja ir vyriausybei, parlamentinėse (kaip Vokietija, Italija) šalį valdo parlamento remiamas premjeras ar kancleris, o mišriose (kaip Prancūzija, Lietuva) valdžia padalyta tarp prezidento ir vyriausybės. Kai kurios respublikos yra vienpartinės – pavyzdžiui, Kinija, Vietnamas, Kuba, Laosas ir Šiaurės Korėja.

2026 m. pasaulyje buvo 43 suverenios valstybės, kurių vadovas – monarchas: 13 Azijoje, 12 Europoje, 9 Amerikose, 6 Okeanijoje ir 3 Afrikoje. Didžioji jų dalis – konstitucinės monarchijos, kuriose karalius ar kunigaikštis atlieka daugiausia reprezentacines funkcijas, o valdo parlamentas ir vyriausybė (Jungtinė Karalystė, Švedija, Ispanija, Japonija). Karalius Karolis III yra 15 Sandraugos karalysčių, tarp jų Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos, monarchas. Lichtenšteino ir Monako kunigaikščiai turi daugiau galių nei įprasta konstitucinėse monarchijose, o kai kuriose Persijos įlankos šalyse monarchas tebeturi beveik visą valdžią.

Kelios valstybės turi daugiau nei vieną sostinę, o kai kurios ją keičia

Daugumoje šalių sostinė yra viena ir dažniausiai tai didžiausias miestas, bet yra išimčių. Pietų Afrikos Respublika turi tris sostines: Pretorijoje dirba vyriausybė, Keiptaune – parlamentas, Blumfonteine – aukščiausiasis teismas. Bolivijos konstitucinė sostinė yra Sukrė, o vyriausybė dirba La Pase; Nyderlandų sostinė – Amsterdamas, tačiau parlamentas, vyriausybė ir karalius įsikūrę Hagoje; Malaizijos sostinė – Kvala Lumpūras, o vyriausybė persikėlė į Putradžają.

Kai kurios valstybės sostinę stato iš naujo. Indonezija kelia ją iš grimztančios ir perpildytos Džakartos į naujai statomą Nusantarą Kalimantano saloje, o Egiptas valdžios institucijas perkelia į naują administracinę sostinę į rytus nuo Kairo – apie tai plačiau rašėme straipsnyje „Pasaulio valstybės keičia savo sostines“.

Didžiausi Lietuvos prekybos partneriai – kaimynės ir Vokietija

Valstybių profiliuose skaičiuojame, kiek Lietuva prekiauja su kiekviena šalimi. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuva eksportavo prekių už 36,87 mlrd. eurų, o importavo už 43,46 mlrd. eurų. Beveik du trečdaliai eksporto keliauja į dešimt šalių, tarp kurių daugiausia ES kaimynių: didžiausios rinkos – Latvija, Lenkija ir Vokietija. Didžiausi importo šaltiniai – Lenkija ir Vokietija, toliau rikiuojasi Latvija, Kinija ir Nyderlandai.

Vieta	Eksporto rinka	Eksportas 2025, mln. EUR	Importo šaltinis	Importas 2025, mln. EUR
1	Latvija	4 596	Lenkija	6 018
2	Lenkija	3 778	Vokietija	5 615
3	Vokietija	3 313	Latvija	3 675
4	Nyderlandai	2 424	Kinija	2 268
5	Estija	2 237	Nyderlandai	2 251
6	Jungtinės Amerikos Valstijos	1 750	Saudo Arabija	2 094
7	Švedija	1 603	Norvegija	1 876
8	Jungtinė Karalystė	1 563	Švedija	1 862
9	Ukraina	1 431	Jungtinės Amerikos Valstijos	1 797
10	Prancūzija	1 051	Estija	1 753

Didžiausias prekybos deficitas 2025 m. susidarė su Vokietija, Lenkija, Kinija ir Saudo Arabija (iš jos importuojama nafta), o didžiausias perteklius – su Latvija, Ukraina, Jungtine Karalyste ir Estija. Išsamūs kiekvienos valstybės prekybos su Lietuva skaičiai nuo 2015 m. ir svarbiausios prekių grupės – šalių profiliuose.

Lietuva priklauso Europos Sąjungai, NATO ir Jungtinėms Tautoms

Lietuva yra viena iš 193 JT narių nuo 1991 m. rugsėjo 17 d., o nuo 2004 m. – ir dviejų svarbiausių Vakarų sąjungų narė. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės; jų sąrašą, įstojimo datas ir valiutas rasite Europos Sąjungos šalių apžvalgoje. NATO priklauso 32 valstybės iš Europos ir Šiaurės Amerikos – visas jas ir jų karines išlaidas apžvelgiame straipsnyje apie NATO šalis. Kiekviename valstybės profilyje nurodyta, kokioms tarptautinėms organizacijoms ji priklauso, kada užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva ir ar turi ambasadą Vilniuje.

Valstybių profiliuose daug dėmesio skiriame būtent ryšiams su Lietuva: kada šalis pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1991 m., kokie svarbiausi dvišaliai susitarimai, ar joje gyvena lietuvių bendruomenė, kiek Lietuva su ja prekiauja ir kokias prekes eksportuoja bei importuoja. Šie duomenys renkami iš Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės duomenų agentūros, todėl juos galima palyginti tarp šalių.

Prieš kelionę: Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos pagal šalis

Užsienio reikalų ministerija kiekvienai valstybei skelbia kelionių rekomendaciją, kurios lygis pažymimas spalva: nuo šalių, į kurias vykstant specifinių rekomendacijų nėra, iki valstybių, į kurias vykstant rekomenduojama atkreipti dėmesį į saugumą ar įvertinti kelionės būtinybę. Raudona spalva žymi šalis, į kurias vykti nerekomenduojama, juoda – šalis, iš kurių rekomenduojama nedelsiant išvykti. Ministerija primena, kad tokiose valstybėse konsulinė pagalba ne visada įmanoma, o patiems keliautojams patariama užsiregistruoti kelionių registracijos sistemoje ir įsidiegti programėlę „Keliauk saugiai“.

Kiekvieno valstybės profilio kelionių skyriuje nurodome naujausią ministerijos rekomendacijos lygį, ar Lietuvos piliečiams reikia vizos, su kokiu dokumentu galima vykti, kur įsikūrusi artimiausia Lietuvos ambasada ar konsulatas, pagalbos telefono numerį ir atstumą nuo Vilniaus iki šalies sostinės. Į ES ir Šengeno erdvės valstybes galima keliauti su asmens tapatybės kortele, į daugumą kitų šalių reikia paso, o kai kur – ir vizos ar elektroninio leidimo, kaip ESTA į JAV.

Kaip sudaryti valstybių profiliai ir iš kur duomenys

Valstybių eiliškumas ir BVP – TVF World Economic Outlook duomenų bazė (2026 m. spalio leidimas); gyventojų skaičius – TVF 2026 m. įvertinimas. Sostinės, plotas ir žemynai – Wikidata. Profiliuose naudojami ir Valstybės duomenų agentūros prekybos su kiekviena šalimi duomenys (eksportas ir importas pagal prekių grupes), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informacija apie dvišalius santykius ir kelionių rekomendacijos, Europos centrinio banko valiutų kursai, o žemėlapiai sudaryti iš Natural Earth ribų. Nuotraukos ir vėliavos – Wikimedia Commons su autorių ir licencijų nuorodomis.

Ekonomikos duomenys atnaujinami du kartus per metus – pasirodžius TVF balandžio ir spalio prognozėms, o valstybių vadovai ir kelionių sąlygos – joms pasikeitus. Naujausias pasaulio naujienas apie kiekvieną šalį rasite jos temos puslapyje po profiliu.