Galingiausių šalių topo viršūnėje toliau lieka JAV, Lietuva – sąrašo gale
Galingiausios pasaulio šalys dažniausiai yra laikomos tos, kurios formuoja globalią politiką, turi sukaupusios karinės bei ekonominės galios, yra kultūriškai įtakingos bei nuolat dominuoja naujienų antraštėse. Kitaip tariant, šios šalys daro milžinišką įtaką pasaulinėje arenoje, tačiau tokių iš tiesų galingų valstybių pasaulyje nėra daug.
Pagal naujausią „U.S. News“ įtakingiausių šalių reitingą, JAV vis dar yra laikoma pačia įtakingiausia pasaulio valstybe.
Šiame sąraše antra vieta priklauso Kinijai, trečia – Rusijai. Ketvirtoji yra Vokietija, penkta – Jungtinė Karalystė, šeštą vietą užima Pietų Korėja, septintą – Prancūzija. Sąraše aštunta liko Japonija, devinta – Saudo Arabija, o dešimtuką užbaigia Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE)[1].
Mūsų kaimynė Lenkija šiame sąraše yra 37-oje vietoje, tačiau Lietuva užima tik 84-ąją vietą. Dar žemesnes pozicijas užima kitos Baltijos šalys Latvija ir Estija: 86-ąją ir 87-ąją vietas atitinkamai. Tai paskutinės galingiausių pasaulio valstybių sąrašo vietos, o panašias pozicijas kaip Lietuva, Latvija arba Estija užima ir tokios valstybės kaip Urugvajus, Kipras, Bulgarija, Slovėnija bei Slovakija.
Lietuva išsiskiria palankia verslui aplinka
Sudarant šį galingiausių pasaulio šalių reitingą, buvo atliekamas išsamus valstybių įvertinimas. Jo metu, buvo apklausta 17 000 asmenų, išklausyta jų nuomonė apie 87 įvairias šalis[2]. Reitinge šalies įtaka vertinama atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip politinis, ekonominis ir karinis pajėgumas bei tai, kaip juos suvokia respondentai. Atsižvelgta ir į socialines bei kultūrines aktualijas.
Šiame reitinge, šalys yra vertinamos pagal 10 skirtingų veiksnių, susijusių su geru gyvenimu vienoje ar kitoje valstybėje.
Tai verslumas arba šalies ryšiai su likusiu pasauliu, išsilavinę gyventojai, inovacijos, lengva prieiga prie kapitalo, kvalifikuota darbo jėga, technologinės žinios, skaidri verslo praktika, gerai išvystyta infrastruktūra.
Gyvenimo kokybė – įperkamumas, ekonominis stabilumas, palanki aplinka šeimai, pajamų lygybė, politinis stabilumas, saugumas, gerai išvystyta valstybinė švietimo sistema, gerai išvystyta valstybinė sveikatos sistema.
Judrumas – prisitaikymas prie pasaulio tendencijų, dinamiškumas, modernumas, pažangumas, greita reakcija į permainas.
Socialinė aplinka – rūpinimasis žmogaus teisėmis, aplinka, lyčių lygybe, religijos laisve, nuosavybės teisių gerbimas, gerai paskirstyta politinė valdžia, rasinė lygybė, klimato tikslų siekimas ir gyvūnų apsauga. Prisitaikymas – išskirtinumas pasauliniame kontekste, unikalumas bei savitumas.
Kultūrinė įtaka – kultūrinis reikšmingumas pramogų požiūriu, laimės indeksas, įtakinga vietinė kultūra, stiprūs vietiniai prekių ženklai, prestižas. Pramogos – draugiškumas, tinkamumas turizmui, malonus klimatas, vaizdingumas.
Atvirumas verslui – pigūs gamybos kaštai, palanki mokesčių aplinka. Galia – lyderystė, ekonominis įtakingumas, stiprus eksportas, stiprūs tarptautiniai aljansai, stipri kariuomenė.
Paveldas – kultūrinis prieinamumas, turtinga istorija, kulinarinis paveldas, daug kultūrinių ir geografinių lankytinų vietų.
Įvertinus kiekvieną šių veiksnių, galime pažvelgti, kaip pagal juos pasisekė Lietuvai.
Pavyzdžiui, pagal pramogų aspektą, Lietuva surinko 8.6 balus ir užėmė 71-ąją vietą.Pagal judrumą – 13.8 balus ir užėmė 53-ąją vietą. Pagal kultūrinę įtaką, balų nesurinkta visiškai, užimta paskutinioji 87-oji vieta.
Pagal verslumą Lietuva gavo 10.7 balus, liko 46-oje vietoje, tačiau pagal paveldą Lietuva surinko tik 5.5 balus ir užėmė 76-ąją vietą.
Pagal prisitaikymą, pelnyti 6.8 balai ir 78-oji vieta, bet pagal atvirumą verslui, Lietuva gavo 60.7 balus, užėmė 26-ąją vietą.
Tiesa, pagal bendrą pasaulinę įtaką Lietuva gavo jau tik 0.7 balo, užėmė 84-ąją vietą. Pagal gyvenimo kokybę Lietuva gavo 11.7 balo, užėmė 57-ąją vietą, o pagal socialinį aspektą, 16.1 balo ir užėmė 31-ąją vietą.
Kaip sudaromas įtakingiausių valstybių reitingas?
„U.S. News“ įtakingiausių šalių reitingai rengiami jau aštuntus metus iš eilės. Jais siekiama ištirti šalies vertę ne tik pagal griežtus rodiklius, bet pagal tai, kaip pasaulinis suvokimas apibrėžia šalis pagal tam tikras kokybines charakteristikas[3].
„U.S. News & World Report“ tyrimas ir jo modelis buvo parengtas drauge su pasauline rinkodaros ir komunikacijos paslaugų bendrove WPP, jos patentuotų prekės ženklų analizės įrankiu BAV bei Pensilvanijos universiteto Whartono mokykla, jos profesoriumi Davidu Reibsteinu.
Tyrimas pradėtas apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių iš viso pasaulio. Dalyviai vertino, ar jiems pateiktas veiksnys, pavyzdžiui, verslumo, asocijuojasi su įvardinta tauta. Kiekviena šalis buvo įvertinta balais pagal kiekvieną iš pateiktų požymių.
Kuo labiau šalis buvo suvokiama kaip tam tikros savybės pavyzdys, palyginti su vidurkiu, tuo aukštesnis buvo tos šalies savybės įvertinimas, ir atvirkščiai. Požymiai buvo sugrupuoti į 10 teminių pogrupių, iš kurių sudarytas geriausių šalių reitingas.
Be to, kad šalys buvo vertinamos pagal požymius, kiekvieno apklausos dalyvio buvo prašoma atsakyti į keletą klausimų, kuriais buvo vertinamas požiūris į dabartinę pasaulio padėtį įvairiomis temomis, įskaitant pasaulio įvykius, ekonomiką, aplinką, lyderystę ir socialines problemas.
2023 m. geriausių šalių reitingą įtrauktos 87 šalys, o tam, kad būtų įtrauktos į tyrimą, jos turėjo atitikti keturis orientacinius kriterijus: tai 100 geriausių šalių pagal bendrąjį vidaus produktą, 100 geriausių šalių pagal tiesioginių užsienio investicijų įplaukas, 100 didžiausių šalių pagal tarptautinio turizmo pajamas arba atvykstančiųjų turistų skaičių, 150 pirmaujančių šalių pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą.
Manoma, kad šis reitingas yra gana tikslus ir įvairiapusiškas pasaulio galios atspindys: juk kartu, 87 ataskaitoje pateiktos šalys sukuria apie 95 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto ir atstovauja beveik 80 proc. pasaulio gyventojų. Jos išsidėsčiusios visame pasaulyje: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje Amerikoje, Eurazijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje, Okeanijoje ir Pietų Amerikoje.
Įvairios tarptautinės organizacijos kiekvienais metais pristato savo galios reitingus
Yra ir ne viena kita organizacija arba analitinis centras, kurie taip pat bando reitinguoti šalis pagal jų santykinę galią ir įtaką pasaulyje. Šiuose reitinguose dažnai atsižvelgiama į įvairius veiksnius, įskaitant karinę galią, ekonominę galią, diplomatinę įtaką ir kitus svarbius kriterijus.
Pavyzdžiui, vienas geriau žinomų, yra pasaulinis karinės galios indeksas. Šiame indekse daugiausia dėmesio skiriama karinei galiai, šalys reitinguojamos pagal tokius veiksnius, kaip ginkluotųjų pajėgų dydis, įranga ir gynybos biudžetas.
Lowy institutas taip pat sudaro Pasaulinės galios indeksą. Jame šalies galia vertinama plačiau, atsižvelgiant į ekonominius išteklius, karinius pajėgumus, diplomatinę įtaką ir atsparumą pavojams.
Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Pasaulio konkurencingumo ataskaita atspindi šalies konkurencingumą, kuris gali rodyti jos bendrą galią ir įtaką. O pasaulinis inovacijų indeksas rodo valstybės inovacinius gebėjimus, kurie gali prisidėti prie jos pasaulinės įtakos.
Be to, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penkios nuolatinės narės – JAV, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – nors pačios savaime nėra reitinguojamos, dažnai laikomos vienomis galingiausių pasaulio šalių dėl savo veto teisės ir didelės įtakos tarptautiniams reikalams.
Įvairūs geopolitiniai ir užsienio politikos analitiniai centrai, pavyzdžiui, „Carnegie Endowment for International Peace“, „Brookings Institution“ arba „Heritage Foundation“, taip pat gali rengti savo pasaulinės galios ir įtakos vertinimus.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad šiuose reitinguose ir vertinimuose gali būti naudojamos skirtingos metodikos ir kriterijai, o jų rezultatai dėl to gali itin skirtis.
Patys ekspertai pripažįsta, kad „galios“ sąvoka yra sudėtinga ir daugialypė, todėl skirtingos organizacijos gali akcentuoti skirtingus galios aspektus, pavyzdžiui, karinius, ekonominius ar diplomatinius pajėgumus. Be to, šalies galia laikui bėgant gali kisti dėl kintančios politinės, ekonominės ir saugumo dinamikos.
