Charakteris, temperamentas ir asmenybė: kuo jie skiriasi

Kodėl vienas žmogus per susirinkimą tyli, o kitas kalba be sustojimo, ir ar tai jų charakteris? Daugelis šias tris sąvokas, charakterį, temperamentą ir asmenybę, vartoja kaip sinonimus. Psichologijoje jos reiškia skirtingus dalykus: temperamentas yra įgimtas fonas, charakteris yra išmokti, vertybėmis grįsti elgesio būdai, o asmenybė apima abu ir dar daugiau.

Temperamentas, charakteris ir asmenybė: trys skirtingi sluoksniai

Temperamentas atsiranda dar prieš mokantis kalbėti. Tai įgimtas aktyvumo lygis, reagavimo greitis ir bendravimo stilius. Vieni kūdikiai greitai sunerimsta, kiti ramiai stebi aplinką.

Charakteris formuojasi vėliau. Jis auga iš auklėjimo, aplinkos, pavyzdžių ir sprendimų, kuriuos žmogus daro iš savo vertybių. Kaip rašo ema.live, tai „išmokti, vertybėmis grįsti elgesio būdai“.

Asmenybė yra platesnis paveikslas. Į ją telpa temperamentas, charakteris, gyvenimo patirtis ir tai, kaip žmogus suvokia save. Todėl asmenybę galima įsivaizduoti kaip visumą, o kitus du kaip jos dalis.

Kodėl žmogus gali būti ir ūmus, ir principingas

Sluoksniai veikia kartu, bet ne vienodai. Temperamentas nulemia, kaip greitai ir stipriai žmogus sureaguoja. Charakteris lemia, ką jis daro po tos pirmos reakcijos.

Todėl du žmonės gali jausti tą patį pyktį, bet pasielgti skirtingai. Vienas trinkteli durimis, kitas pasiima minutę, o paskui kalba ramiai. Pirmoji reakcija labiau priklauso nuo prigimties. Sprendimas, ką daryti toliau, remiasi išmoktu elgesiu ir vertybėmis.

Galimas ir atvirkštinis derinys. Santūrus iš prigimties žmogus gali būti labai atsakingas, nes tokį elgesį išmoko šeimoje.

Iš kur atsiranda skirtumai tarp žmonių

Charakteris formuojasi socializacijos metu, tai yra augant tarp žmonių. Vaikas stebi tėvus, mokytojus, bendraamžius. Jis mato, kas giriama, kas baudžiama, ir tai pamažu tampa jo įpročiais.

Todėl ta pati situacija žmones veikia skirtingai. Kas užaugo namuose, kur problemos buvo aptariamos garsiai, dažniau kalbės atvirai. Kas augo, kur nesutarimai buvo nutylimi, gali tylėti ir suaugęs. Tai išmokta, o ne įgimta, todėl su laiku gali keistis.

Kaip skirtumai atrodo poroje, šeimoje ir darbe

Kasdienybėje sluoksniai matomi skirtingose vietose. Temperamentas išsiduoda per bendravimo tempą: kas kalba greitai, kas lėtai, kam reikia pabūti vienam po darbo dienos. Charakteris matomas sprendimuose: ar žmogus tesi pažadą, ar prisipažįsta suklydęs, ar elgiasi sąžiningai, kai niekas nemato.

Plačiau apie charakterį psichologijoje ir kokie būna charakterio bruožai galima paskaityti specialiame žinyne. Svarbiausia mintis kasdienybei paprasta: žmogų geriau vertinti pagal tai, ką jis daro, o ne pagal tai, kaip greitai sureagavo.

Pavyzdžiui, sutuoktinis, kuris po ginčo ilgai tyli, nebūtinai yra užsispyręs ar šaltas. Jam gali tiesiog reikėti daugiau laiko atvėsti. O paauglys, kuris garsiai ginčijasi, nebūtinai yra nepagarbus. Dažnai tai tik jo temperamento tempas.

Kaip išvengti dažniausių painiavų

Pirma klaida: įgimtą reakciją laikyti charakterio yda. Kai šeimoje sakoma „tu toks nervingas“, konfliktas keliamas ne dėl elgesio, o dėl žmogaus prigimties. Naudingiau kalbėti apie konkretų veiksmą ir susitarti, kaip elgtis kitą kartą.

Antra klaida: tikėti, kad žmogų tiksliai nusako vienas testas. Internete rasti klausimynai gali paskatinti pamąstyti apie save, bet jie nėra diagnozė. Tipai yra supaprastinimas, o gyvas žmogus visada sudėtingesnis.

Trečia klaida: manyti, kad niekas nesikeičia. Temperamentas išlieka panašus visą gyvenimą, tačiau išmoktas elgesys keičiasi, kai žmogus jį pastebi ir sąmoningai renkasi kitaip. Pradėti galima paprastai: pastebėti savo pirmą reakciją ir pagalvoti, ar tikrai norisi pagal ją veikti.

Jei dėl elgesio ar santykių nuolat kyla stiprus nerimas, konfliktai nesibaigia arba sunku susitvarkyti su emocijomis, verta kreiptis į psichologą ar šeimos gydytoją. Savarankiškos išvados apie save ar artimą žmogų tokios pagalbos nepakeis.