Švarus oras tampa retenybe: Europoje išsiskiria tik trys šalys, kuriose tikrai saugu
Švarus oras Europoje ilgą laiką buvo laikomas savaime suprantamu dalyku. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šiandien tai jau nebe norma, o išimtis. Tik trys Europos šalys – Estija, Islandija ir Andora – atitinka griežčiausius saugaus oro kokybės standartus, o visa likusi žemyno dalis lieka už šios ribos.[1]
Lietuva šiame kontekste užima gana aiškią vietą. Mes nesame tarp prasčiausių, tačiau ir iki švariausiųjų dar trūksta. Oro kokybė čia dažniausiai yra pakankama kasdieniam gyvenimui, tačiau ji nepasiekia lygio, kurį būtų galima vadinti iš tiesų saugiu ilgalaikėje perspektyvoje.
Tai svarbi riba, kuri dažnai nepastebima. Lietuva atrodo stabili, bet ši stabilumo zona yra tarpinė – tarp šalių, kuriose oras jau tampa problema, ir tų, kurios sugeba išlaikyti aukščiausius standartus.
Lietuvoje oras dažniausiai tinkamas, bet jo kokybė nuolat svyruoja
Pagal IQAir duomenis, Lietuvoje oro kokybė dažniausiai svyruoja tarp „geros“ ir „vidutinės“. Tai reiškia, kad daugeliu dienų kvėpuoti galima be didesnių apribojimų, tačiau jautresnėms žmonių grupėms tam tikrais laikotarpiais gali kilti rizikų.[2]
Didžiausi skirtumai matomi miestuose. Vilniuje oro kokybė dažniausiai išlieka palyginti gera, tačiau ji stipriai priklauso nuo oro sąlygų ir transporto srautų. Kai nėra vėjo, teršalai kaupiasi, ir situacija per trumpą laiką gali pablogėti.
Kaune svyravimai dar labiau juntami. Kai kuriose vietose, ypač arčiau pramoninių zonų ar intensyvaus eismo vietų, fiksuojami aukštesni taršos rodikliai. Tai rodo, kad oro kokybė Lietuvoje nėra vienoda – ji kinta priklausomai nuo vietos, sezono ir net paros laiko.
Svarbu tai, kad Lietuvoje didžiausia problema nėra nuolatinė tarša. Problema – periodiniai šuoliai. Būtent jie lemia, kad net ir „vidutiniškai gera“ oro kokybė ne visada reiškia stabilų saugumą.
Problemą kuria ne viena, o kelios priežastys vienu metu
Globalus vaizdas dar ryškesnis. Iš 143 analizuotų šalių net 91 proc. nepasiekia saugaus oro kokybės lygio, o tik 13 valstybių pasaulyje atitinka griežčiausias normas. Dar mažiau – vos apie 14 proc. miestų – gali pasigirti švariu oru.
Šią situaciją lemia ne viena konkreti priežastis, o jų visuma. Klimato kaita didina ekstremalių reiškinių dažnį, o miškų gaisrai ir dulkių audros dar labiau blogina oro kokybę net regionuose, kurie anksčiau buvo laikomi švariais. Prie to prisideda ir iškastinio kuro deginimas, kuris išlieka vienu pagrindinių taršos šaltinių visame pasaulyje.
Net Europoje oro kokybė tampa vis labiau nepastovi. Sezoniniai veiksniai, tokie kaip žemės ūkio tarša ar oro sąlygų pokyčiai, gali staiga pabloginti situaciją net didžiuosiuose miestuose.
Tai rodo aiškią kryptį – švarus oras nebėra savaime suprantamas dalykas. Tai tampa ištekliumi, kurį reikia nuolat saugoti ir valdyti. Lietuva šiame kontekste dar yra santykinai saugioje pozicijoje, tačiau tendencijos rodo, kad ši riba gali lengvai pasislinkti, jei oro kokybė ir toliau blogės.
