Iš Veiverių kapinių „ištrinami“ palaidotieji?
Pačiame miesto centre – Veiverių kapinėse, kur palaidoti kilmingesni ar turtingesni veiveriškiai, vis dažniau atsiranda lentelės su užrašu „Kapas neprižiūrimas…“. Vietos gyventojams tai kelia ne tik liūdesį, bet ir pyktį.
„Veiverių kapinėse pačiame centre, kur palaidoti kilmingesni ar turtingesni veiveriškiai, jau prismaigstyta lentelių „Kapas neprižiūrimas…“ Naikintinas, perleidžiamas norintiems palaidoti savo artimuosius ant svetimų kaulų.“ – nurodė pasipiktinusi gyventoja.
Tokie užrašai reiškia daugiau nei formalų įspėjimą. Jie tampa ženklu, kad kapas gali būti panaikintas, o vieta – atiduota naujiems laidojimams. Gyventojų teigimu, tai reiškia, kad senieji kapai tiesiog ištrinami iš kapinių žemėlapio.
Vienas iš tokių kapų jau sunaikintas.
„Vienas iš kapų jau sulygintas su žeme, paminklas nuverstas, metalinės lentelės su užrašytais palaidotųjų duomenimis – nuluptos.“ – pridūrė moteris.
Išdraskytas kapas atskleidė kelių kartų istoriją
Tarp išlikusių fragmentų – dvi plokštės su skirtingomis pavardėmis. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo nesusijusios, tačiau vietos gyventoja pabandė atsekti jų istoriją.
„Dvi plokštės su skirtingomis pavardėmis lyg ir ne giminių, tačiau kažkas tarp jų turi būti bendro.“ – rašė internautė.
Vienoje plokštėje nurodyta, kad čia palaidota Bronislava iš Judzentovičių Gorčinskienė, mirusi 1893 m. kovo 17 d. Kitoje – Teodora iš Gauronskių Ramanauskienė, mirusi 1894 m. sausio 1 d.
Ieškant atsakymų, buvo perverstos Veiverių bažnyčios knygos. Jose atsiskleidė šeimos istorija. Bronislava buvo Paviemuonių palivarko valdytojo Tomo Gorčinskio žmona, mirusi 41 metų amžiaus. Netrukus po jos mirties Tomas vedė Juzefą Ramanauskaitę.
Šioje vietoje atsiskleidžia ryšys – Teodora Ramanauskienė buvo Juzefos motina. Tai reiškia, kad viename kape ilsėjosi pirmoji Tomo žmona ir jo antroji anyta.
„Štai ir ryšys tarp čia palaidotų moterų.“ – pridūrė gyventoja.
Kaip ji nurodė, Paviemuonių dvare gimė Tomo ir Juzefos vaikas, kuris netrukus mirė ir buvo palaidotas šeimos kape. Vėliau gimė dukra Bronislava. Šiame kape palaidotas ir pats Tomas Gorčinskis, o vėliau – ir jo antroji žmona Juzefa.
Gyventojai klausia: ar taip turi būti naikinama atmintis?
Šiandien ši šeimos istorija faktiškai sunaikinta kartu su kapu. Paminklo liekanos, kaip baiminamasi, gali atsidurti sąvartyne, o vieta – atiduota naujiems laidojimams.
Gyventojai sako, kad tai ne tik fizinis kapo sunaikinimas, bet ir atminties ištrynimas.
„Noriu, kad bent jau išliktų kažkoks prisiminimas apie tą šeimą, kai paminklo liekanos iškeliaus į sąvartyną…“ – graudinosi moteris.
Klausimų kyla ir daugiau. Ar pakanka vien to, kad kapas laikomas neprižiūrimu, jog jis būtų panaikintas? Ar turėtų būti vertinama ir jo istorinė reikšmė?
„Štai tokia vieno išdraskyto kapo istorija. Te ilsisi jų palaikai ramybėje. Gal bent jau jų kaulų nauji šeimininkai neišmes…“ – pridūrė internautė.
Tačiau gyventojai šiuo klausimu taipogi laikosi kategoriškos pozicijos.
„Aš manau, kad senų kapų naikinimas su valstybės palaiminimu yra paskutinė valstybės degradavimo fazė.“ – rėžė kitas internautas.
Visgi viena gyventoja tvirtino, esą nelikus kam prižiūrėti kapavietę ir praėjus daug metų, reiktų „užleisti vietą“ kitiems, tačiau būtinai „suskaitmeninant“ kapavietę ateities kartoms.
Kitas gyventojas taip pat pridūrė, esą reikėtų pažvelgti į užsienio praktiką – ten esą kapavietėse – tik pievos ir nėra rungtynių, kieno paminklas didesnis ar įspūdingesnis.
Kelmėje – nerimas dėl kapinių plėtros
Tuo tarpu dėl kapaviečių „mažinimo“ metų pradžioje susirūpino ir Kelmės rajono gyventojai – dalis jų net kreipėsi į LRT, siekdami paviešinti situaciją. Paaiškėjo, kad savivaldybė planuoja plėsti kapines, o tam numatyta nusavinti daugiau nei 11 hektarų gyventojų turimos žemės.
Vietos žmonės piktinasi, kad žemė, kurią jie laiko šeimos palikimu ir planuoja perduoti vaikams bei anūkams, gali būti perimta visuomenės poreikiams. Nors Kelmėje gyvena apie 7,5 tūkst. žmonių, savivaldybė argumentuoja, kad esamose kapinėse vietos liko tik keleriems metams, todėl plėtra esą neišvengiama, o sklypų savininkai, net ir nesutikdami, žemės neteks.
Projektas buvo oficialiai patvirtintas 2025 metų pabaigoje Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, sudarant sąlygas kapinių plėtrai teritorijoje tarp S. Nėries ir Serbentų gatvių. Nors planuojama perimti apie 10 hektarų, pačios kapinės užims tik apie 2,6 hektaro – likusi teritorija numatyta infrastruktūrai: želdiniams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitoms reikmėms.
Savivaldybė pabrėžė, esą tai atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau gyventojai kelia klausimą, ar tokio masto žemės paėmimas yra pagrįstas ir ar jų teisė į nuosavybę nėra pažeidžiama.
