Kelmės gyventojai kreipėsi net į LRT
2026-ieji neramiai prasidėjo ne tik Kapčiamiesčio, bet ir Kelmės rajono gyventojams. Į pastarųjų turimas žemes taip pat, panašu, „kabinasi“ savivaldybė. Tiesa, nors čia vietoje karinio poligono planuojama plėsti kapinių plotą, gyventojai taip pat lieja nepasitenkinimą, kad planai – jų turimų žemių sąskaita.
LRT žurnalistams nuvykus į pačią Kelmę ir pakalbinus vietinius gyventojus, remiantis jų pasakojimais paaiškėjo, kad bus nusavinamas didesnis nei 11 ha plotas, nepaisant to, kad Kelmėje telikę vos 7,5 tūkst. gyventojų[1].
„Mes visi jau laidojamės, šeimos, į mūsų kapavietes“, – kalbėjo viena Kelmės gyventoja.
„Mes norime tą žemę palikti kaip palikimą – kaip ir mums seneliai paliko, lygiai taip pat mes irgi norime savo anūkams ir vaikams palikti. Kodėl mes turime padovanoti?“ – svarstė kita kelmiškė.
Kaip skelbiama, pagrindinės miesto kapinės esą užima apie 8 ha plotą, o, pasak savivaldybės, laisvų vietų čia užteks vos keleriems metams, todėl būtina kapinių plėtra.
Visgi, nepaisant to, kad iš gyventojų bus nusavinama 10 ha, pačios kapinės bus įrengiamos tik dalyje šio ploto.
„Pats plotas yra tik numatytas 2,6 ha, o kita dalis aplink yra skirta želdiniams, automobilių stovėjimo aikštelei, konteineriams statyti.“ – tvirtino Kelmės rajono savivaldybės atstovė.
Tačiau, kaip teigia savivaldybė, šių gyventojų turimi sklypai – esą žemės ūkio paskirties, o kaina esą bus nustatyta atlikus turto vertinimą. Brangiau mokama nebus.
„Jie negali nesutikti. Vis tiek, vienaip ar kitaip ta žemė bus paimta.“ – kirto Kelmės savivaldybės administracijos direktorė Danutė Laivienė.
Kelmėje plėsis civilinės kapinės: savivaldybė patvirtino žemės paėmimo projektą
Baigiantis 2025-iesiems, Kelmės rajono savivaldybė gyventojams pranešė netikėtą žinią – patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, skirtą Kelmės miesto civilinių kapinių plėtrai teritorijoje tarp S. Nėries ir Serbentų gatvių.
Projektas oficialiai patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5VĮ-6096-(15.5.1 E), užbaigiant nustatytą žemės paėmimo procedūrą ir sudarant sąlygas įgyvendinti reikšmingus infrastruktūros pokyčius[2].
Projekto organizatorius yra Kelmės rajono savivaldybės administracija, o jį parengė Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius.
Kaip skelbiama, projekto įgyvendinimas atitinka vietos bendrojo plano sprendinius, o platesnę informaciją apie Kelmės rajono teritorijos planavimą galima rasti Kelmės rajono bendrojo plano dokumentuose.
Prasideda masinis „Rail Baltica“ žemės paėmimas, Kapčiamiestyje – protestai
Tuo tarpu tarp Vilniaus ir Kauno artimiausiais metais bus vykdomas masinis žemės paėmimo projektas, susijęs su didžiausiu Baltijos šalyse geležinkelių infrastruktūros projektu „Rail Baltica“. Vien tik ruože tarp dviejų didžiausių šalies miestų planuojama perimti apie 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas sieks apie 1,7 tūkst. hektarų. Ši atkarpa taps europinės vėžės jungtimi, kurioje bus nutiesta 95 kilometrų ilgio geležinkelio linija, o su papildomomis jungtimis visas ruožas sudarys 204 kilometrus.
Kauno ir Jonavos rajonuose numatoma žemės paėmimo procedūras pradėti jau artimiausiais metais, tuo metu likusiose savivaldybėse – tik nuo 2028 m. Sklypų išpirkimo darbus vykdys bendrovė „Tyrens Lietuva“ bei jungtinės veiklos pagrindu dirbanti tiekėjų grupė „Atamis“ ir „Projects House“, o Europos Komisija projektui Lietuvoje jau skyrė apie 1,6 mlrd. eurų finansavimo.
Tuo metu gyventojų dėmesys pastaruoju metu krypsta į Kapčiamiestį, kur planuojamas naujas karinis poligonas, užimsiantis apie 14,6 tūkst. hektarų. Šeštadienį čia įvyko masinis taikus protestas, sutraukęs apie 1000 dalyvių, kurie reiškė nepritarimą poligono steigimui, akcentavo ekologijos svarbą ir bendruomenės išsaugojimą.
Vietos gyventojai kritikuoja siūlomas kompensacijas ir baiminasi dėl savo namų, žemių bei miškų praradimo. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad poligoną motyvuoja strateginė teritorijos padėtis prie Suvalkų koridoriaus ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas, tačiau galutinį sprendimą dėl jo steigimo dar turi patvirtinti Seimas.
