Kelmės rajono sniego tyrimo istorijoje – netikėtas posūkis
2023 m sausio 10 dieną, iš vienos Kelmės rajono sodybų buvo paimtas jo gyventojams įtarimus sukėlęs ir vėliau, apie tai pasidalinus internete, įvairias diskusijas viešojoje erdvėje paskatinęs rudo sniego mėginys.
Neilgai trukus Kelmės rajone paimti sniego mėginiai, vandens pavidalu buvo išsiųsti tyrimui į nepriklausomą laboratoriją Čekijoje. Gavus atsakymus, tiek tyrimo užsakovai, tiek jų istorija sekanti visuomenės dalis buvo nemaloniai nustebinta.
Paaiškėjo nerimą kelianti informacija: sniege buvo aptikti milžiniški kiekiai kenksmingų medžiagų. Vis dėlto Lietuvos aplinkos apsaugos institucijos šia situacija nesusidomėjo ir nuotoliniu būdu paskelbė, kad šio tyrimo rezultatai tėra melagiena. Jei to būtų negana, feisbuke paskelbtas vaizdo įrašas apie šį tyrimą buvo užblokuotas.
Neabejinga visuomenės dalis ir toliau aktyviai siekė išsiaiškinti, kas gi galėjo nutikti Kelmės rajone, kad pavojingų medžiagų tarša siekia tokias ribas.
Prie tokių diskusijų prisijungė ir žurnalistė Rūta Janutienė, o jos laidoje „YouTube“ platformoje „Op Tv“ kanale apsilankė ir sniego tyrimus užsakę Gintarius Petkus bei Giedrė Jonauskienė, taip pat, teisininkė ir aplinkos apsaugos inžinierė Sandra Gabrilavičienė bei visuomenininkė Raimonda Zaborė.
Vykusios diskusijos metu paliesta kontraversiškai vertinama chemtreilų tema, savo įžvalgomis pasidalino ir ekspertės, o tyrimo užsakovų istoriją kvestionuoti privertė jų sąmoningai nutylėta informacija ir nauda, kurią jie galimai gavo iš šios situacijos.
Tyrimą užsakę mokytojai nutylėjo apie šalia vykdomas vėjo jėgainių statybas, kalba apie tylėjimo sutartį
Chemtreilai yra gana populiari konspiracinė teorija, kuria teigiama vyriausybės ar kitos šalys vykdo slaptą programą, pagal kurią į atmosferą iš lėktuvų paleidžiami dideli kiekiai nuodingų cheminių medžiagų.
R. Janutienės laidoje nuotoliniu būdu dalyvavę mokytojai G. Petkus bei G. Jonauskienė, komentuodami, kas jų manymu, galėjo paskatinti tokį didelį sniego užterštumą, prakalbo apie galimus chemtreilus ir kategoriškai paneigė pramonės įtaką. Jie aiškino, kad tuo metu, kai sausio mėnesį buvo imtas sniego mėginys, aiškus pramonės poveikis aplinkai jaučiamas nebuvo, o ir šalimais, jokių statybų ar kitų taršą paaiškinti galinčių veiksmų, nevyko.
Be to, mokytojai aiškina, kad jau kelerius pastaruosius metus pastebi gamtą, o kai kuriais atvejais ir jų pačių sveikatą veikiančią taršą. Pavyzdžiui, teigia, kad braškes gali auginti tik po danga, tačiau nėra tikri dėl jų saugumo žmogaus organizmui. G. Jonauskienė skundžiasi, kad pastaruosius metus negali rinkti vaistažolių, taip pat baiminantis dėl jų užterštumo. Rudenį yra pastebimi sergantys medžiai, ypač klevai, stokojantys spalvų ir pilni juodų dėmių, serga ir alksniai, o mokytojų kieme visi augalai yra padengiami sidabruota plėvele.
Vis dėlto, R. Janutienės laidos metu paaiškėjo, kad mokytojai šios istorijos eskaluoti plačiau neplanuoja ir net rengiasi persikelti iš dabartinės gyvenamos vietos. Iš pradžių paaiškinę, kad toks sprendimas yra nulemtas asmeninių bei profesinių priežasčių, vėliau jie galiausiai nenoriai atskleidžia, kad yra sudarę tylėjimo sutartį ir kalbėti šia tema nenori bei negali.
Žurnalistei R. Janutienei tiesiogiai uždavus klausimą, ar jų persikėlimas yra finansuojamas išorės jėgų, pašnekovai dar kartą patikino, kad šia tema nekalbės ir galiausiai atsijungė nuo vaizdo ryšio.
O įtarimus dėl šios istorijos skaidrumo paskatino ir laidoje rodyti mokytojų kaimyno pasisakymai. Kaimynas neslėpė, kad šią žiemą apylinkėse vyko vėjo jėgainių statybos, tačiau patys mokytojai apie tai neužsiminė ir net pačios R. Janutienės, jos vizito jų namuose metu, prašė nerodyti aplink dygstančio vėjo jėgainių parko. Ši situacija leidžia manyti, kad poros persikraustymas ir vėjo jėgainių statybos gali būti susiję – bendrovė galimai finansuoja jų išvykimą iš teritorijos.
Laidoje dalyvavusi teisininkė ir aplinkos apsaugos inžinierė S. Gabrilavičienė į šią situaciją bei kalbas apie chemtreilus žvelgia skeptiškai ir pirmiausia pabrėžia, kad imant mėginį, vienokie reikalavimai yra taikomi vandens kokybei, o kiti – dirvožemiui. Tuo tarpu žvelgiant į mokytojų užsakyto tyrimo protokolą, normos, atrodo, gali būti čekiškos, bet tikrai ne lietuviškos. Be to jos teigimu, jeigu apylinkėse iš tiesų vyko vėjo jėgainių statybos, kai kurie elementų, pavyzdžiui, titano tarša, tampa paaiškinama.
S. Gabrilavičienei keista pasirodė ir tai, kad pora kelis mėnesius laikė sniego mėginį ir jo netyrė; jos teigimu, tai yra glaudžiai susiję su statybų situacija. Tuo tarpu visuomenininkė R. Zaborė antrina, kad iš tiesų yra būtina kelti klausimą dėl vėjo įrenginių, kurie šiuo metu yra statomi visoje Lietuvoje, labai plačiu mastu.
Sniego tyrime – pavojingų medžiagų rekordai
Primename, kad Čekijos laboratorijoje atlikus šio plačiai aptaro sniego cheminį tyrimą, paaiškėjo, kad buvo aptikti milžiniški kiekiai kenksmingų medžiagų. Švino norma siekia 0,010 mg/l., tačiau mėginyje rasta 0,045 mg/l. Švinas dažnai yra laikomas kenksmingu žmogaus sveikatai dėl savo toksinio poveikio įvairioms organizmo sistemoms ir organams.
Šis elementas gali turėti tiesioginį neigiamą neurologinį poveikį, ypač vaikams: gali sutrikdyti smegenų vystymąsi, sukelti raidos sutrikimų, mokymosi sunkumų, prisidėti prie sumažėjusio intelekto koeficientio ir elgesio problemų. Švinas gali paskatinti ir padidėjusį kraujospūdį, elemento perteklius gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, todėl padidėja širdies priepuolių, insultų ir kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizika.
Tuo tarpu įprastine sieros norma siekia iki 0,10 mg/l., o mėginyje rasta 0,65 mg/l. Sieros dioksidas (SO2) gali sudirginti kvėpavimo takus, dėl to gali atsirasti kvėpavimo sunkumų, kosulys, paūmėti astma ar kitos kvėpavimo takų ligos. Tuo tarpu sieros rūgštis, ypač susidarius tiesioginiam kontaktui su šia medžiaga, gali sukelti sunkius odos, akių ir kvėpavimo sistemos nudegimus. Įkvėpus sieros rūgšties garų, gali būti sudirginti ir negrįžtamai pažeisti kvėpavimo takai.
Silicio norma negali viršyti 0,60 mg/l., tačiau sniego mėginyje iš Kelmės rajono jo buvo rasta 30,8 mg/l. Įkvėpus kristalinio silicio dioksido dulkių, galima susirgti plaučių liga, vadinama silikoze. Silikozė pasireiškia, kai įkvėptos dulkių dalelės nusėda giliai plaučiuose, sukeldamos plaučių audinio uždegimą ir randus. Ilgainiui gali susidaryti skaidulinis audinys, sumažėti plaučių funkcija ir atsirasti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys ir padidėjęs jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms. Be to, ilgalaikis silicio dioksido dulkių poveikis siejamas su padidėjusia plaučių vėžio rizika.
Stroncio norma siekia iki 0,0010 mg/l., o mėginyje rasta 0,0548 mg/l. Stroncis gali būti net radioaktyvus. Jis susidaro kaip šalutinis branduolinių reakcijų produktas, pavyzdžiui, branduolinių ginklų bandymų ar branduolinių avarijų metu. Patekęs į organizmą arba įkvėptas jis gali imituoti kalcį ir kauptis kauluose, todėl gali padidėti kaulų vėžio ir kitų su kaulais susijusių sveikatos problemų rizika.
Titano norma siekia iki 0,0010 mg/l., tačiau šiame mėginyje jo rasta 1,15 mg/l. Titanas didžiausią grėsmę gali padaryti patekęs į žmogaus plaučius. Kai kurie tyrimai rodo, kad TiO2 nanodalelių įkvėpimas gali sukelti plaučių uždegimą ir potencialiai prisidėti prie ilgalaikių kvėpavimo takų problemų. O titano lydinio dulkės taip pat gali dirginti kvėpavimo sistemą, sukelti plaučių uždegimą arba kitas plaučių ligas.
Bario norma negali viršyti 0,00050 mg/l., o lietuviško sniego mėginyje šio elemento rasta 0,198 mg/l. Įvairūs bario elemento junginiai taip pat gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį, dusulį. Tuo tarpu itin didelis bario kiekis kraujyje gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Baris gali sutrikdyti tinkamą kalio kanalų veikimą širdies raumens ląstelėse, todėl gali atsirasti nereguliarus širdies ritmas ir kitos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos.
Aliuminio norma siekia iki 0,010 mg/l. Iš Lietuvos paimtame sniego mėginyje jo rasta 37,5 mg/l., elemento norma viršyta net 3750 kartų. Aliuminis ilgainiui gali kauptis smegenyse, o kai kurie tyrimai rodo, kad aliuminio poveikis gali būti susijęs su neurodegeneraciniais sutrikimais, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Be to, ilgalaikis didelio aliuminio kiekio poveikis gali turėti neigiamą poveikį kaulų sveikatai.
Nors ši istorija ir toliau išlieka miglota, o tikrasis taršos mastas nėra žinomas, galimi rezultatai ir toliau gali kelti nerimą. Atsižvelgus į tai, nuo kylančių grėsmių būtina apsaugoti vaikus, kurie žiemą dažnai yra smalsūs ir tyrinėja aplinką per jutiminius pojūčius, įskaitant skonį ir nevengia paskanauti sniego bežaidžiant žiemos pusnyse.
Sniego valgymas vaikams gali priminti ir šaldytus skanėstus, pavyzdžiui, ledus. Šalčio ir gaivos pojūtis mažiesiems gali būti itin patrauklus. Vis dėlto, įvertinę rizikas, tėvai turėtų supažindinti vaikus su galimais pavojais, susijusiais su sniego valgymu ir atidžiai prižiūrėti savo atžalas, ypač, jeigu yra gyvenama netoli pramonės vietų ar didelių statybų.
