Širdies ir kraujagyslių ligos pirmauja pasaulyje pagal mirčių skaičių
Pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša po 18,6 mln. gyvybių. Pasaulinė širdies federacija skelbia, kad šios ligos vis dar išlieka pirmaujančia mirties priežastimi[1].
Širdis yra svarbiausias mūsų organizmo raumuo. Jeigu kiti raumenys ilsisi, kai mes miegame, tai širdis niekada nesustoja ir dirba iki paskutinės mūsų gyvenimo sekundės. Ji yra mūsų organizmo variklis. Širdį alina padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, netinkama mityba, stresas.
Turbūt begales kartų esame girdėję, kad norint džiaugtis sveika širdimi, būtina peržiūrėti savo mitybą, vartoti kuo mažiau druskos ir riebaus maisto, valgyti daugiau produktų, turinčių kalio, magnio, seleno, vitamino C, E. Taip pat svarbu riboti lengvai pasisavinamus angliavandenius – cukrų, gliukozę, fruktozę bei į savo racioną įtraukti obuolius, džiovintus abrikosus, žalias lapines daržoves, riešutus, avokadus, kartųjį šokoladą, česnaką, nes šie produktai padeda stiprinti širdį.
„Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės teigimu, širdies ir kraujagyslių veiklos stiprinimui reikia įvairių medžiagų, todėl gauti jų pakankamą kiekį su maistu sudėtinga. Tokiu atveju gali pagelbėti vaistiniai augalinės kilmės preparatai į kurių sudėtį įeina kalis, magnis, gudobelių, česnakų, sukatžolių, kininių arbatmedžių lapų žaliavos, žuvų taukai bei antioksidantai.
Vaistininkės teigimu, išskirtinai naudingos yra gudobelės. Jos gerina kraujotaką bei stiprina širdies susitraukimą, taip pat padeda kovoti su tokiomis problemomis kaip dažnas pulsas, aukštas kraujospūdis[2].
Viduržemio jūros regiono dieta padeda prailginti gyvenimą ir mažina mirties riziką
Bet štai naujai atlikta analizė, kuriai vadovavo Bradley Johnstonas iš Teksaso, leidžia teigti, kad žmonės, kuriems gresia širdies ligos, vis tik gali prailginti savo gyvenimą.
Tyrimuose buvo bandomas septynių skirtingų mitybos programų poveikis, kartais įtraukiant ir kitus gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, fizinius pratimus ir metimą rūkyti. Populiarios dietos analizės rezultatai džiugina, mat leidžia teigti, kad Viduržemio jūros regiono arba mažai riebalų turinti dieta padeda prailginti gyvenimą, mažina širdies komplikacijų ar mirties riziką.
40 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 35 000 dalyvių, rezultatai rodo, kad mažai riebalų turinčios dietos padeda išvengti ne tik širdies priepuolių, bet ir ankstyvų mirčių tarp padidėjusios rizikos žmonių.
Pastarajame tyrime dalyvavo žmonės, kurie jau buvo patyrę širdies priepuolį ar insultą, bei sergantys tokiomis ligomis kaip aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas.
Tačiau dar didesnė nauda buvo pastebėta taikant garsiąją Viduržemio jūros regiono dietą – su daug žuvies, daržovių, alyvuogių aliejaus bei riešutų. Ši dieta padėjo žmonėms išgyventi ilgiau ir ne tik sumažino širdies smūgio, bet ir insulto riziką.
Viduržemio jūros regiono dietos tyrime dalyvavusiems 1 000 žmonių per penkerius metus teko 17 mirčių mažiau nei tarp tų, kurie laikėsi įprastos mitybos.
Mažai riebalų turinčių dietų tyrimų dalyviai suvartojo ne daugiau kaip 20-30 % riebalų per parą. Tačiau šios dietos nauda buvo mažesnė. Per penkerius metus 1 000 žmonių, kurie laikėsi šių dietų, teko 9 mirtimis mažiau, lyginant su tais, kurie mitybos nekeitė.
Ekspertai teigė, kad kiekvieno žmogaus mitybos racione turėtų būti daugiau žuvies ir augalinės kilmės maisto produktų ir kuo mažiau raudonos mėsos ir perdirbto maisto.
Iš augalinių aliejų ir riešutų gaunami nesotieji riebalai gali palaikyti širdies sveikatą.
Mityboje naudojamos riebios žuvys, pavyzdžiui, lašiša, paprastasis tunas, kuriose yra omega-3 riebalų rūgščių sergantiems širdies ligomis gali sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Tuo tarpu dirbtiniai transriebalai (sudedamųjų dalių sąrašuose jie pateikiami kaip „iš dalies hidrinti“ aliejai), kurių yra daugelyje perdirbtų maisto produktų, gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį ir sumažinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Niujorke dirbanti registruota dietologė Theresa Gentile teigė, kad šių riebalų vartojimą neabejotinai reikėtų riboti[3].
Kava, cigaretės, druska, lašiniai ir rūkyti gaminai yra širdies ir kraujagyslių priešai
Ekspertai taip pat įspėja apie dažno iš mūsų mėgstamą gėrimą – kavą. Pasirodo, šis gėrimas nepatenka į draugiškiausiųjų mūsų organizmui produktų sąrašą. Na, o tiems, kurie ne tik mėgsta kavą, bet dar ir rūko, ekspertai kone grūmoja sakydami, kad kava ir cigaretė vietoje pusryčių – tai yra mirtinas užtaisas.
Kava bei kiti kofeino turintys produktai suerzina nervinę sistemą, sukelia dirglumą, nerimą, be to, gali pakilti kraujo spaudimas. Taigi mėgautis kava reikėtų atsargiai ir labai saikingai.
Taip pat svarbu žinoti, kad nesaikingai vartojami mėsos konservai, riebūs lašiniai, kiauliena, paukštiena, visi rūkyti ir kitaip perdirbti gaminiai – dešros, kumpiai ir pan. – yra širdies ir kraujagyslių priešai.
Vartojamos druskos kiekį taip pat pravartu paskaičiuoti, mat ji sulaiko skysčius organizme, o tai turi įtakos padidėjusiam kraujo spaudimui, tuomet mūsų kūnas patinsta, o širdžiai tenka atlaikyti nemenką krūvį. Taigi druskos dienos norma yra vos 5 g.
Produktai, kuriems galime sakyti drąsų „Taip“
Tai ką gi belieka valgyti ir gerti, kai ir viena, ir antra, ir trečia reikia riboti?
Specialistai tikina, kad drąsų „Taip“ galime sakyti bemielei pilno grūdo duonai, trapučiams, daržovių sriuboms, kruopoms, liesesnei žuviai, paruoštai garuose, išvirtai ar apkeptai orkaitėje, jūrų gėrybėms, raugintiems pieno produktams, makaronams, pagamintiems iš kietagrūdžių kviečių, ankštiniams produktams, vaisiams, uogoms, medui, džiovintiems vaisiams, riešutams, augaliniam aliejui, silpnai arbatai, vaisių ir daržovių sultims.
O, kad nereikėtų per daug varginti galvos, dietologai siūlo ir sudarytą dienos valgiaraštį dar primindami ir tai, kad valgyti reikia nedidelėmis porcijomis, 5–6 kartus per dieną.
Taigi ant pusryčių stalo paprasčiausiai patiekime vaisių salotų su saujele migdolų ir natūraliu jogurtu be priedų arba žaliąjį kokteilį. Priešpiečių metu pasilepinkime žaliomis salotomis su špinatais, moliūgų sėklomis, savo sultyse konservuotu tunu arba bemielės ruginės duonos riekele ir trintu avokadu.
Pietums patartina valgyti ant grotelių keptą lašišą, pagardintą citrinų sultimis ar žolelėmis su žaliomis salotomis. Taip pat tiktų ir pupelių sriuba su šviežiais žalumynais.
Pavakariams, anot dietologų, pakaktų suvalgyti kokį nors vaisių arba sveiką sumuštinį su daržovėmis, na, o vakarienei tiks kruopomis įdaryta paprika su žalumynais arba šiltos salotos su liesa paukštiena[4].
