Švietimo įstaigas būtina papildomai ruošti ekstremalioms situacijoms
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į šalies Vyriausybę, Prezidentūrą, Krašto apsaugos ir Švietimo ministerijas, ragindama imtis veiksmų, kurie užtikrintų, kad švietimo įstaigų darbuotojai būtų pasirengę ekstremalioms situacijoms. Mat nepaisant to, kad šiuo metu aktyviai skalambijama apie karo grėsmę, nei mokytojai, nei medikai esą nėra pasiruošę veikti ekstremalių situacijų metu.
Sąjunga pabrėžia, kad šiuo metu teikiami nuotoliniai mokymai apie mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą yra nepakankami ir nesuteikia reikiamų žinių bei įgūdžių, kurie būtini, kylant grėsmei visuomenės saugumui.
LŠDPS atstovai nurodo, jog šiuo metu švietimo sektoriaus darbuotojai yra pasirengę tik kasdieninėms situacijoms, tačiau mobilizacijos klausimais esą nėra tinkamai apmokomi.
Profesinė sąjunga ragina, kad kuo greičiau būtų parengti išsamūs mokymai, kurie apimtų mobilizacijos teisinį režimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai, taip pat darbuotojų teises ir pareigas ekstremalių situacijų metu. Taip pat akcentuojama, kad būtina įvertinti evakuacijos planų ir priedangų poreikį švietimo įstaigose bei pasirengimą įgyvendinti reikalavimus, susijusius su šių planų vykdymu.
LŠDPS atstovų teigimu, esą tik tokiu būdu bus užtikrinta reali parama ir apsauga švietimo darbuotojams ir mokiniams ekstremalių situacijų atveju.
Tačiau kiek iš tiesų tokie mokymai būtų informatyvūs ir kitokie nei visa kita šiuo metu viešai prieinama informacija apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu? O gal tai tik dar vienas būdas „prasiplauti“ kur reikia, ir kam reikia? Juk ką tik pristatyta ir nauja programėlė – vadovas nepaprastosios padėties atveju.
Naujausias tyrimas rodo, kad karui pasiruošę vos kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, apie pusę gyventojų žino, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos atveju, o dar daugiau nei pusė yra sukaupę būtiniausius atsargų elementus. Ministerija taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo žmonių skaičius, žinančių, kur yra artimiausia priedanga.
Savo ruožtu ministerija pirmadienį pristato savo naująją programėlę, skirtą gyventojų informavimui apie ekstremaliąsias situacijas – „LT72“ – joje bus skelbiama svarbiausia informacija, taip pat turimas žinias bus galima pasitikrinti testų pagalba, taip pat pateikiamas interaktyvus žemėlapis su priedangų sąrašu.
Tuo pačiu metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė pabrėžia būtinybę stiprinti piliečių pasirengimą ekstremalioms situacijoms, įskaitant išgyvenimo įgūdžius ir pirmąją pagalbą.
Verslininkai taip pat reaguoja į didėjantį susidomėjimą ir siūlo išgyvenimo kuprines, kuriose yra svarbiausi daiktai, reikalingi krizės atveju, tokiu būdu padėdami gyventojams pasirūpinti savo saugumu ir būti pasirengusiems galimoms grėsmėms.
Skamba pavojaus varpai dėl medicinos darbuotojų: didžioji dalis nėra pasiruošę veikti ekstremalių situacijų sąlygomis
Dar liūdnesnė situacija šalies medicinoje – vasario pabaigoje paaiškėjo, kad daugiau nei pusė Lietuvos medikų pripažįsta, kad nėra pasirengę teikti pagalbą karo metu, atskleidė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atlikta apklausa.
56 proc. medikų nesijaučia pasiruošę ekstremalioms situacijoms, o daugelis jų turi neaiškumų dėl sveikatos priežiūros organizavimo karo metu ir atsakomybės už paslaugų teikimą. Dėl šios priežasties kyla didelis nerimas ir dėl specialistų mokymo trūkumų – taktinės medicinos įgūdžiai nėra įtraukti į medikų kvalifikacijos kėlimo programas.
Be to, net 49 proc. gyventojų mano, kad medikai nebus pajėgūs tinkamai reaguoti ekstremaliose situacijose. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja iki 2026 m. apmokyti 6 tūkst. medikų, tačiau lieka klausimų dėl praktinio mokymo ir specialistų atrankos.
Nepaisant to, JGA ir SAM imasi iniciatyvų, kad medikai būtų geriau pasirengę, tačiau lieka nespręsti svarbūs klausimai apie mokymų organizavimą ir jų realų pritaikymą karo sąlygomis.
