- Šventajame Rašte homoseksualų lytiniai santykiai vadinami pasibjaurėtinu dalyku
- Biblija smerkia ištvirkavimą ir geismą tai pačiai lyčiai
- Vis garsiau siekiama įrodyti, kad Biblija nesmerkia homoseksualumo
- Biblijos citavimas sukėlė nemalonumų net ir Suomijos eksministrei
Šventajame Rašte homoseksualų lytiniai santykiai vadinami pasibjaurėtinu dalyku
Bėgant metams netradicinės orientacijos apraiškos visuomenėje tampa vis normalesniu reiškiniu, kuriam reikalaujama vis daugiau teisių. Kai kur teisių reikalavimas peržengia sveiko proto ribas, nes jau yra vietovių, kuriose leidžiama nepilnamečiams be tėvų sutikimo keisti lytį arba gyventojai yra baudžiami vien už kritiką LGBTQ bendruomenės inicijuojamiems pokyčiams. Kol kas šis buldozeris dar pilnai nepasiekė religijų, tačiau veikiausiai tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Juk vien Šventajame Rašte yra daugybė vietų, kuriose neigiamai aprašomi homoseksualūs santykiai, pasmerkiant tokį elgesį[1].
Žinoma, oficialaus homoseksualumo termino Šventajame Rašte nėra. Šis terminas nebuvo sukurtas iki pat XIX a. pabaigos, todėl tokio žodžio religiniuose raštuose tikrai neįmanoma rasti. Tačiau Šventajame Rašte minimas geismas, sanguliavimas su tos pačios lyties asmenimis ir tai tapatinama su paleistuvyste bei rimta nuodėme.
Pavyzdžiui, Senajame Testamente yra užsiminta apie vyro sanguliavimą su vyru ir tai įvardijama kaip pasibjaurėtinas reiškinys. Kunigų knyga 18, 22:
„Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėtina.“
Senajame Testamente galima rasti tik du kartus pavartotą hebrajišką žodis „tebel“. Aukščiau nurodytoje eilutėje jis verčiamas kaip „pasibjaurėtina“. Tačiau šis žodis taip pat turi ir kitas reikšmes: „sumaištis“, „gamtos, dieviškosios tvarkos pažeidimas“. Vadinasi, kad ir kaip būtų verčiamas šis žodis, lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų Senajame Testamente sulyginami su ėjimu „prieš prigimtį“.
Šventajame Rašte yra ir daugiau vietų, kur pasakojama apie ėjimą prieš prigimtį ar laukiančias bausmes. Pavyzdžiui, Laiškas Romiečiams 1, 26-27:
„26 Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.
27 Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.“
Kitoje vietoje žodis „tebel“ taip pat siejamas su kraujomaiša. Kunigų knyga 20, 12: „Jei kas suguls su savo marčia, tai jie abu turi būti nubausti mirtim: jie bus įvykdę pasibjaurėtiną kraujomaišą; jie mirties kalti.“ Tad religiniuose raštuose jis visur turi neigiamą reikšmę ir vargu ar galima interpretuoti kažkaip kitaip.
Verta paminėti ir tai, jog lytiniai santykiai su tos pačios lyties asmenimis religiniuose raštuose įvardijami kaip dalykas, už kurį net verta bausti itin žiauriai – mirtimi ir amžinomis kančiomis. Kunigų knygos 20, 13:
„Jei vyras suguls su vyru, kaip kad sugula su moterimi, jie bus padarę pasibjaurėtiną dalyką. Jie abu turi būti nubausti mirtim; jie mirties kalti.“
Judo laiškas 1, 7:
„7 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę.“
Nors Kunigų knygos 20, 13 eilutėje lietuviškas vertimas ir vėl naudoja žodį „pasibjaurėtinas“, originaliame variante vartojamas ne aukščiau paminėtas hebrajiškas žodis „tebel“, o kitas – „toebah“. Šis žodis Senajame Testamente vartojamas net 118 kartų. Šioje eilutėje jis verčiamas „pasibjaurėtinas“, tačiau turi ir kitas reikšmes. Tai „bjaurastis“, o ritualine prasme žodis gali reikšti tokius dalykus kaip „pasibjaurėtinos aukos“, „fizinis pasibjaurėjimas“, taip pat gali būti naudojamas, apibūdinant tokius dalykus kaip „nešvarus maistas“, „stabų garbintojas“, „įvairūs smerktini veiksmai“, „stabmeldiška praktika“ ir panašiai. Taigi, ir vėl vargu ar įmanoma įžvelgti kokią nors teigiamą reikšmę.
Biblija smerkia ištvirkavimą ir geismą tai pačiai lyčiai
Krikščioniškuose raštuose galima rasti daugybę vietų, kuriose tos pačios lyties santykiai laikomi ištvirkimu ir aprašomi drauge su kitomis nedorybėmis. Nors iš esmės lytinis potraukis ar geismas yra visiškai kitokie reiškiniai nei, pavyzdžiui, vagiliavimas, tačiau tos pačios lyties santykiai Šventajame Rašte minimi šalia vagių, taip pat stabmeldžių, svetimautojų, girtuoklių ir kitų, kurie esą nepateks į Dievo karalystę.
Skaitant tam tikras ištraukas, vargu ar galima jas interpretuoti kažkaip kitaip, nei kaip akivaizdų smerkimą ir homoseksualių santykių sulyginimą su kitomis rimtomis nuodėmėmis. Kai kuriose vietose vyrų sugulovai net vardijami šalia tokių baisių nusidėjėlių kaip žmogžudžiai ir vergų prekeiviai. Pavyzdžiui, 1 Laiškas Timotiejui 1, 8-11:
„8 O mes žinome, kad Įstatymas geras, jeigu jis teisingai taikomas, 9 suvokiant, jog Įstatymas skirtas ne teisiajam, bet savivaliautojams ir neklusniesiems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir nešvariems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams, 10 pasileidėliams, vyrų sugulovams, vergų prekeiviams, melagiams, priesaikos laužytojams ir visiems, darantiems ką nors priešinga sveikam mokslui, – 11 pagal palaiminto Dievo šlovės Evangeliją, kuri man patikėta.“
1 laiškas Timotiejui 1, 10:
„10 paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui.“
Taip pat religiniuose raštuose yra nuorodų, kurios tarsi nupasakoja, jog nukrypimai nuo Dievo apgalvotos normos yra jau prieš tai išnaikintų tautų pasikartojantys bjaurūs darbai. Štai 1 Karalių knygoje 14, 24 rašoma:
„24 Krašte buvo ir iškrypėlių. Jie darė visus bjaurius darbus tautų, kurias Viešpats išnaikino prieš Izraeliui užimant kraštą.“
O Pakartoto Įstatymo knygoje 22, 5 net užsimenama, jog Viešpats bjaurisi panašiais reiškiniais:
„5 Moteris nesivilks vyro rūbais, ir vyras-moters; Viešpats bjaurisi tokiais, kurie taip daro.“
Vis garsiau siekiama įrodyti, kad Biblija nesmerkia homoseksualumo
Nepaisant gausių citatų, kurios įrodo tai, kad pagal religiją homoseksualūs santykiai laikomi nuodėme, atsiranda vis daugiau žmonių, bandančių teigti priešingai. Vieni iš jų tikina, jog Biblija tiesiog neteisingai interpretuojama, o kiti samprotauja, jog visuose Raštuose minimi ne meile, o aistra grįsti homoseksualūs santykiai. Tuo tarpu meile grįsti tos pačios lyties santykiai esą nėra nuodėmė ir Viešpats to nesmerkia.
Pavyzdžiui, amerikietis Matthew Vinesas, visada buvęs karštu kataliku, galiausiai ėmė stipriai gilintis į Bibliją. Kadangi vyras yra homoseksualus, jam nedavė ramybės tai, jog krikščionių mokymas pasmerkia netradicinės seksualinės pakraipos asmenis. Tuo tarpu pats M. Vinesas jau ne vienerius metus aiškina priešingą filosofiją, teigdamas, jog Šventasis Raštas nesmerkia iš meilės gimusių intymių santykių tarp tos pačios lyties asmenų[2]. Šia tema LGBT aktyvistas nufilmavo į keletą kalbų išverstą paskaitą ir netgi parašė knygą, pavadinimu „Dievas ir gėjus krikščionis“[3].
Net ir kai kurie teologai, nors tokių dar nėra labai daug, jau pradėjo dvejoti, ar Biblija tikrai įvardina homoseksualumą kaip nuodėmę. Tiesa, didesnė dalis katalikų ir evangelikų teologojų vis dar laikosi požiūrio, jog krikščioniškoji moralė negali būti suderinama su homoseksualumu. Tačiau keičiantis laikams, vis labiau tolerantiškėjant visuomenei, Šventojo Rašto interpretacijos gali tapti visiškai priešingomis nei seniau. O galbūt kažkam net ateis idėja perrašyti religinius raštus LGBTQ bendruomenės naudai arba uždrausti tam tikras raštų citatas, siejamas su homoseksualumu?
Biblijos citavimas sukėlė nemalonumų net ir Suomijos eksministrei
Žinant kiek daug Šventojo Rašto vietų smerkia homoseksualumą, vargu ar kažką nustebins, jei Laisvės partija ar kitos LGBTQ ideologiją propaguojančios politinės bei visuomeninės jėgos ims reikalauti keisti religinius raštus arba bausti už jų citavimą. Kol Lietuvoje tai kol kas atrodo kaip neįmanoma ar itin tolima ateitis, užsienio valstybėse jau galima pastebėti tokio elgesio apraiškų. Štai praėjusiais metais Suomijos krikščionių demokratų parlamentarė Paivi Rasanen turėjo stoti prieš teismą dėl kaltinimų neapykantos kurstymu.
Suomijos eksministrė dar 2019 metais savo tviterio paskyroje pasidalino Naujojo Testamento citata[4], smerkiančia homoseksualumą. Ištraukoje homoseksualūs aktai buvo vadinami „gėdingais“ ir „nenormaliais“. Žinoma Suomijos politikė pasidalino citata kritikuodama LGBT „Pride“ renginiui paramą išreiškusią Suomijos evangelikų bažnyčią, kaltindama, jog ši „prilygino gėdą ir nuodėmę pasididžiavimui“.
Ji taip pat neigiamai pasisakė vienoje radijo laidoje. Politikė homoseksualumą apibūdino kaip „psichoseksualinės raidos sutrikimą“ ir sakė, kad homoseksualūs žmonės yra „disfunkciški“. Už tokius pasisakymus ir Biblijos citavimą politikei grėsė net 13 000 Eur viršijanti bauda ar laisvės atėmimas keleriems metams.
Tiesa, ji pati net ir teisiamųjų suole laikėsi nuomonės, jog nebandė nieko įžeisti ir tiesiog viešino religines citatas. Tad jos advokatai iš karto bandė užginčyti kaltinimus sakydami, jog tai prieštarauja teisei į religijos laisvę, kuri įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje. Politikę taip pat rėmė liuteronų bažnyčia[5], Europos evangelikų aljansas[6] ir Ispanijos evangelikų aljansas. Penki JAV senatoriai įspėjo JAV vyriausiąjį ambasadorių, kad sprendimas patraukti baudžiamojot atsakomybėn už religinių citatų naudojimą ir rėmimąsi religiniais raštais, gali sukurti „pasaulietinį šventvagystės įstatymą“, leidžiantį teismuose teisti krikščionis, musulmonus ir žydus[7].
Praėjusiais metais P. Rasanen buvo pripažinta nekalta[8], tačiau prokuratūra pateikė apeliaciją[9] ir kol kas vis dar nėra žinoma, ar antrasis teisminio proceso dublis ir vėl baigsis politikės naudai. Tačiau bet kuriuo atveju, tokie procesai rodo, jog pasaulis iš tiesų keičiasi. Jis vis labiau artėja prie taško, kai senieji religiniai raštai taps tabu, už kurį gali būti baudžiama, arba jie bus pradėti interpretuoti visiškai priešingai, nei daugelį metų iki šiol.
