Kiekvienas turi skirtingus hidratacijos poreikius
Daugelyje šaltinių teigiama, jog reikia išgerti ne mažiau 8 stiklines vandens per dieną, kad būtume sveiki. Bet visai neseniai buvo atskleista, jog kūnas nebūtinai jausis geriausiai išgerdamas minėtą kiekį, mat kiekvienas turi skirtingus skysčių poreikius. Be kita ko, oras – ir temperatūra, ir drėgmė – taipogi turi įtakos, kaip ir žmogaus sudėjimas, lytis bei aktyvumo lygis[1]. Derėtų paminėti ir tai, kad dalis žmonių sako, jog 8 stiklinės vandens padeda numesti svorio. Tačiau tai nėra tiesa, kadangi, tarkim, antsvorio turintiems ir nutukusiems paaugliams ši formulė jokios teigiamos įtakos nedaro.
Negana to, plačiai nuskambėjęs pamąstymas, jog geriant daugiau vandens oda bene iš karto pasidaro skaisti – pridrėkinta bei lygi; dargi sumažėja galvos skausmas ir iš inkstų pasišalina daugiau toksinų. Bet šie teiginiai galiausiai buvo kruopščiai peržiūrėti ir kai kurių mokslininkų pripažinti neatitinkančiais tikrovės. Vietoj to, išvados pasakė vieną: daugumai žmonių pakanka gerti tik ištroškus.
Toliau tęsiant temą apie skrandžio „galimybes“, kiaušiniuose, kaip žinia, yra daug cholesterolio, palyginti su kitais maisto produktais. Todėl daugumai iš mūsų natūraliai kyla klausimas: ar jie kenkia širdžiai ir ar yra susiję su aukštu cholesterolio kiekiu kraujyje?
Taip, kiaušiniuose yra išties daug cholesterolio, palyginti su kitais maisto produktais. O jo kiekis kraujyje, savo ruožtu, yra stipriai susijęs su širdies ligomis bei priepuoliais. Taigi, valgyti daug kiaušinių turėtų pakenkti širdžiai, tiesa? Atrodo tiesa, bet ilgainiui išaiškėjo, kad net ir keli kiaušiniai per dieną nepadidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, galinčios sukelti širdies smūgį tiems žmonėms, kurių cholesterolis yra normalus.
Taip gali būti todėl, jog kiaušiniai, be cholesterolio, turi ir kitų širdį apsaugančių savybių. Taipogi gali būti dėl to, kad jų valgymas yra tik silpnai susijęs su cholesterolio kiekio padidėjimu kraujyje. Kitaip tariant, kad ir kokia būtų priežastis, reguliarus kiaušinių valgymo įprotis tikriausiai nepakenks jūsų širdžiai, jeigu tai bus daroma saikingai.
Paneigta, jog aliuminis iš antiperspiranto sukelia Alzheimerį
Ne paslaptis, kad daugiau nei prieš 40 metų sveikatos pasaulyje buvo skambinami pavojaus varpai, susiję su antiperspirantais ir demencija, mat kai kurie tyrėjai nustatė didesnį aliuminio santykį Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse[2].
Kitados buvo baiminamasi, jog aliuminis, kuris laikinai užkemša prakaito latakus, gali padidinti neurologinių problemų riziką. Bet laikui bėgant neatsirado jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be kita ko, neva klaidingai teigiama, kad antiperspirantas sulaiko kenksmingas chemines medžiagas kūne, kadangi jos iš mūsų kūno pasišalina su šlapimu ir išmatomis. Ir šiame medicinos mite nėra tiesos – Amerikos vėžio draugija teigia, kad neaptiktas ryšys tarp antiperspirantų ir krūties vėžio.
Dargi esti itin gajus mitas, susijęs su labai dažnai vartojamais vitaminais. Be abejo, vitaminuose gausu maistinių medžiagų, kurios leidžia kūnui kovoti su ligomis, leidžia ląstelėms augti ir organams atlikti savo darbą, tačiau vitaminai nėra tokie jau nekenksmingi (kalbant apie perteklinį jų naudojimą). Pavyzdžiui, gerai maitindamiesi suaugusieji, „ant viršaus“ vartodami vitaminus, negauna jokios papildomos naudos – iš esmės visi vitaminai yra gaunami iš dietos, o papildai nėra naudingi.
Nepaisant to, šiandien Amerikoje (ir ne tik) daug sveikata besirūpinančių suaugusiųjų vartoja multivitaminus. Ir nors daugelis žmonių papildus pasitelkia „tik konkrečiu atveju“, nemaža dalis gydytojų sako, jog pinigai, išleisti papildams, yra švaistomi bergždžiai.
Kita vertus, egzistuoja tam tikros išimtys, kuomet juos vartoti yra būtina: gydytojas gali nėščiai moteriai ar sergančiam asmeniui juos rekomenduoti, tačiau jei apskritai esate sveikas, greičiausiai multivitaminai sveikatos nepridės. (Mitybos specialistai sutaria, kad sveikiausias būdas vitaminams patekti į organizmą yra per vaisius ir daržoves.)
Jūs nesusirgsite pasinaudoję viešuoju tualetu
Kaip jau supratote, mitų yra išties daug – gal net per daug – bet juos identifikavę galėsite pasijusti žymiai ramesni (ir laimingesni).
Viešojo tualeto sėdynės yra pavojingos. Pirmiausia derėtų suvokti, kad ligas sukeliančių mikrobų yra visur: juos galite rasti ant klaviatūros, durų rankenos ir net savo išmaniajame telefone. Jie tikriausiai taip pat yra ant tualeto sėdynės, bet kuris, jūsų manymu, valomas dažniau – tualetas ar telefonas? Taigi, palyginti su kitais daiktais, tualetas nėra reikšmingas ligas pernešančių mikrobų šaltinis[3]. Tuo tarpu mitas, kurį reikia panaikinti, yra apie lytiniu keliu plintančias infekcijas – jūs jomis nuo tualeto sėdynės tikrai neužsikrėsite.
Natūralus maistas yra išimtinai (tik) sveikas. Žmonės mėgsta natūralų maistą, ir maisto pramonė tai žino. Maisto produktų, tokių kaip ledai, bulvių traškučiai ir soda, maisto prekių parduotuvių lentynose galima rasti su užrašu „ekologiškas“ arba „natūralus“. Ar tai daro juos sveikesnius? Nebūtinai. Norėdami sužinoti, ar maistas yra sveikas, turite patikrinti etiketę, mat net ir ekologiškų ar natūralių ingredientų turintis maistas gali būti pilnas sočiųjų riebalų, cukraus bei kitų tuščių kalorijų šaltinių.
Nesaugu naudoti mikrobangų krosnelę ir išmanųjį telefoną pagal paskirtį. Minėti įrenginiai, kaip žinia, skleidžia energiją, dar vadinamą spinduliuote. Ką jie turi bendro su vėžiu? Nedaug. Kai kurie išradimai, skleidžiantys energiją, gali pažeisti DNR ir padidinti vėžio riziką, pavyzdžiui, rentgeno aparatai. Panašiai saulės spinduliuojanti UV šviesa gali sukelti odos vėžį. Tačiau ne visi energiją skleidžiantys dalykai kenkia, kadangi radiacija gali būti didelės arba mažos energijos (mažos energijos spinduliuotė, įskaitant išmaniųjų telefonų ir mikrobangų krosnelių, nėra pakankamai galinga, kad pakenktų). Nepaisant to, vyksta tyrimai, ar mobiliųjų telefonų bokštai sukelia navikus bei kitas vėžio formas.
Homeopatiniai vaistai yra naudingesni. Mokslininkai šimtus kartų tyrė homeopatiją, daugiau nei tuziną kartų peržiūrinėdami įrodymus. Rezultatai? Pasak gydytojo homeopato Edzardo Ernsto, tyrimai „nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių homeopatiją“ (ši teorija, beje, yra netaikoma jais profilaktiškai stiprinant imunitetą). Tiesa, homeopatiniai vaistai ir toliau parduodami kai kuriose vaistinėse. Ir nors pastariesiems nereikia įrodinėti savo veiksmingumo, kad jie būtų dedami šalia kitų vaistų, tai gali pasikeisti, kadangi FDA įvedė naujas taisykles, dėl kurių homeopatiniams vaistams bus sunkiau rasti vietą vaistinių parduotuvių lentynose šalia neva moksliškai įrodytų vaistų.
