Namai Ženevoje bus šildomi naudojant perdirbtą energiją iš revoliucinio Šveicarijos duomenų centro
Pasaulyje žmonės apie tvarumą galvoja vis daugiau ir siekia, kad energijos sunaudojimas būtų taupesnis. Kas stato saulės kolektorius ant namų stogų ir sugeba pasišildyti vandenį savo reikmėms vien naudojant šią energiją, o kas išgali net ir visą šaltąjį sezoną namus šildytis, naudojant energiją, kurią pagaminti padėjo gamta.
Šios technologijos tobulėja ir atsinaujinantys energijos ištekliai padeda tiek sutauyti tiek suagoti gamtą. Tai daro ne tik kasdieniai vartotojai, bet ir bendrovės ar net ištisos industrijos. Europos duomenų centrai yra didžiuliai ir dažnai kritikuojami, kad naudoja labai daug energijos.
Naujame Šveicarijos duomenų centre energija paverčiama šiluma vietiniams Ženevoje. Infomaniak valdomas centras 2024 m. lapkričio mėn. pradėjo perdirbti 100 proc. savo elektros energijos. Užuot išleidęs šilumą, jis nukreipia energiją į Ženevos centrinį šildymo tinklą ir padeda šildyti apie 6 000 namų ūkių[1].
Šiuo metu įrenginys veikia 25 proc. pajėgumu, tačiau planuojama, kad iki 2028 m. jis pradės veikti visu pajėgumu. Šis projektas rodo, kad duomenų centrai, kurie, kaip žinoma, sunaudoja daug elektros energijos, gali būti ekologiškesni.
Naujosios technologijos gali būti tvarios?
„Duomenų centrai elektros energiją paverčia šiluma, tačiau didžioji jos dalis eikvojama veltui“ – sako Borisas Siegenthaleris, ‘Infomaniak“ įkūrėjas ir vyriausiasis strategijos vadovas. „Sparčiai augant debesų kompiuterijos pramonei, reikia pažangesnių sprendimų – prijungti duomenų centrus prie šilumos tinklų ir atnaujinti pastatų standartus. “
Kompanija „Infomaniak“ jau yra žinoma dėl energiją taupančių technologijų. Jos duomenų centruose nenaudojami kondicionieriai, o tai retai pasitaiko tokiose patalpose.
Be to, jie statomi po žeme, kad būtų sumažintas jų poveikis aplinkai. Permąstydama, kaip duomenų centrai naudoja energiją, „Infomaniak“ rodo pavyzdį tvaresnei technologijų pramonei.
Kaip tai veikia?
Kiekviena duomenų centre esanti įranga, serveriai, inverteriai, vėdinimo sistemos, veikdama išskiria šilumą. Bendrovėje 100 % šios energijos yra surenkama ir paverčiama šiluma[2].
Užuot išleidusi šią perteklinę šilumą į orą, sistema nukreipia ją į oro ir vandens aparatą, kuris perduoda energiją į karšto vandens skirstytuvą. Kad šiluma būtų naudinga namams, šilumos siurbliai pakelia jos temperatūrą iki 67 °C vasarą ir 85 °C žiemą. Tada šis šiltas vanduo tiekiamas į Ženevos centrinio šildymo tinklą, taip suteikiant ekologišką alternatyvą tradiciniam šildymui.
Kasmet ši sistema padės išvengti: 3 600 tonų CO2 jei pakeis šildymą gamtinėmis dujomis ir 5 500 tonų CO2 jei pakeis medžio granules. Tai reiškia mažesnį anglies dioksido išmetimą, mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tvaresnį būdą šildyti namus Ženevoje.
Bendrovė „Infomaniak“ šios naujovės nepasilieka sau
Kai 2028 m. duomenų centras pasieks pilną pajėgumą, jis Ženevos šildymo sistemai tieks 1,7 megavato energijos – tiek, kad per metus būtų galima apšildyti 6 000 namų ūkių.
Kitaip tariant, jis taip pat galėtų padėti 20 000 žmonių kasdien nusiprausti po 5 minučių trukmės dušu. Naudodamas šią perdirbtą energiją vietoj iškastinio kuro, miestas sumažins išmetamų teršalų kiekį.
Bendrovė sukūrė techninį vadovą, kuriame tiksliai paaiškinta, kaip kitos bendrovės gali atkurti šią sistemą. Taip pat yra ir įvadas politikams, kuriame patariama, kaip vyriausybės gali skatinti ekologiškesnių duomenų centrų kūrimą, atnaujindamos statybos taisykles ir šildymo infrastruktūrą.
Debesų kompiuterijos pramonė sunaudoja vis daugiau elektros energijos, todėl tokie projektai kaip šis rodo pažangesnį kelią į priekį, kai skaitmeninėms duomenų saugykloms naudojama energija taip pat gali aprūpinti namus ir sumažinti poveikį aplinkai.
