Netramdomos gaujos Švedijoje puola įmones ir piliečius
Švedija nori priimti teisės aktus, kurie leistų policijai naudoti elektronines priemones nepilnamečiams stebėti. Sprendimas priimtas po kelių dešimčių su gaujomis susijusių sprogdinimų sostinėje sausio mėnesį[1]. Teigimiama, esą gaujos dar labiau „išnaglėjo“: per pastaruosius dvejus metus jos ėmė naudotis socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip „TikTok“ ir „Instagram“, kad pasamdytų jaunuolius išpuoliams vykdyti. Todėl gaujų nusikalstamumas šalyje per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai išaugo. 2023 m. fiksuojamas ir didžiausias mirties atvejų skaičius nuo šaunamųjų ginklų.
Daugiausiai neramumų įvyko Stokholmo regione: vien šį mėnesį jų buvo daugiau kaip 30. Nepaisant suaktyvėjusių sprogdinimų, Švedijos policija padarė pažangą kovoje su gaujomis: per pastaruosius dvejus metus sumažėjo mirtinų susišaudymų ir padaugėjo nuteistųjų. Tačiau to, regis, nepakanka.
„Akivaizdu, kad smurto bangos nekontroliuojame“, – tikino ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas po susitikimo su Kovos su organizuotu nusikalstamumu taryba, vienijančią vyriausybės, policijos bei muitinės pareigūnus. Žinoma, jog sausio mėn. sprogdinimai padarė žalos pastatams, be to, buvo sužeista keletas žmonių. Dėl to policija nurodė kai kurių pietinių Stokholmo rajonų gyventojams kartais likti namuose.
„Šiandien matome 12, 13 ir 14 metų jaunuolius, kurie vykdo siaubingas smurtines misijas“, – tikino nacionalinės policijos komisarė Petra Lundh. Moteris priduria, esą šios misijos netgi atvirai reklamuojamos skaitmeninėse prekyvietėse.
Švedijos vyriausybė nori leisti policijai slapta stebėti vaikų bendravimą
Ministro pirmininko U. Kristerssono užmojis – kad policijai kuo greičiau būtų suteikta prieiga prie mobiliųjų telefonų tam, jog elektroniniu būdu galėtų klausytis jaunesnių nei 15 metų asmenų pokalbių.
„Norime išsiaiškinti, kas užsakinėja nusikaltimus Švedijoje, kuriuos daro vaikai“, – sakė jis, kritikuodamas socialinės žiniasklaidos platformas.
„Jei tai nebus padaryta, mes pasinaudosime Švedijos įstatymais ir uždrausime naudotis platformomis“, – pridūrė U. Kristerssonas.
Socialinėje platfromoje „X“ rašoma, esą šalis „paveldėjo“ didžiausias problemas.
„Jei prieš daugelį metų būtume darę tai, ką darome dabar, nebūtume atsidūrę ten, kur esame dabar“, – komentavo pastarasis ir pridūrė, kad šiai problemai išspręsti prireiks mažiausiai dešimtmečio.
Tiesa, bus ne tik vykdomas nepilnamečių pasiklausymas, bet ir Švedijos pilietybės atėmimas iš nusikaltėlių.
S. Gentvilas: kuo daugiau imigrantų – tuo geriau
Nors Švedijos iššūkiai – akivaizdūs, nedaug kas kalba, jog jie tampriai susiję su imigrantu antplūdžiu. Žinoma, jog, remiantis Švedijos vyriausybės 2024 m. rugpjūčio mėn. pateiktais duomenimis, iki liepos 28 d. šalyje buvo užregistruota 5 600 prieglobsčio prašymų, o tai yra 27 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pokyčiai siejami su Švedijos vyriausybės pastangomis sugriežtinti imigracijos politiką[2]. Tuo tarpu 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 221 848 užsieniečiai, o 2023 m. pradžioje šis skaičius buvo 189 411, tai yra 15 proc. augimas per metus[3].
Ne visi imigrantai – blogi žmonės. Tą pasakytų daugelis. Tačiau kad imigrantai neša tik, taip sakant, baltą vėliavą – tikėtis nederėtų. Gerovės valstybėje 2024–2025 įgyvendinamos įvairios priemones, skirtos imigrantų integracijai – pradedant integracijos sistemos plėtra, baigiant prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) projektais.
Apie problemas, susijusias su imigrantais, diskutuoja ir internautai. Pastarųjų nuomone, jei nieko nekeisime imigrantų politikoje, greitu laiku susidursime su tuo, su kuo susiduria Švedija…
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priešingai – 2025 metais įgyvendina griežtą imigracijos politiką, siekdamas sustiprinti sienų apsaugą ir sumažinti nelegalią migraciją į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis pasitelkia masinės deportacijos veiksmus, pirmenybę suteikdamas asmenims su kriminaline praeitimi, taip pat pasirašė Laken Riley aktą, sustiprinantį teisėsaugos galias kovojant su nelegalia migracija. Visgi, Seimo narys Simonas Gentvilas kasosi galvą ir sako: kuo daugiau imigrantų – tuo geriau[4]. Apie tai 2015-aisiais kalbėjo ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė, laikydama plakatą: „Mūsų namai – jūsų namai!!!“.
Irano režimo taikiklyje – asmenys ir grupės, kurias jis laiko grėsme
Iki šiol Švedijoje per dieną vidutiniškai įvykdavo daugiau nei vienas sprogimas.
„Esame ant smurto bangos”, – sakė Kristerssonas. Iš pradžių buvo numatyta, kad minėtas įstatymas įsigalios kitų metų vasarą, tačiau dabar vyriausybė siekia, kad jis įsigaliotų iki 2025 m. spalio 1 d[5].
Švedijos saugumo tarnybos teigimu, šalyje veša Irano režimas, vykdantis smurtinius veiksmus prieš Švediją, atskiras grupes bei asmenis, kuriuos Iranas laiko grėsme[6]. Kita vertus, grėsmingų šalių peizaže boluoja ir Rusija bei Kinija, neva keliančios didžiausią grėsmę Švedijos saugumui.
Imigracija, iš tiesų – turi ir tamsiąją pusę. Apie tai kalba Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Jos teigimu, iki šių metų sausio 1 dienos buvo galima neribotai darbo migrantų atsivežti į Lietuvą. Vis dėlto, moteris pabrėžia: imigrantai turi perimti mūsų vertybes – ne diegti savas.
Dabar pastarųjų limitas buvo iki 40 tūkst., tačiau šiemet tam numatyta 25 tūkst. riba. Pernai keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui pripažinta maždaug 700 užsieniečių, didžioji dalis – 600 – Baltarusijos piliečiai. Kita vertus, specialiosios tarnybos daug metų signalizavo, jog neribotas darbuotojų atsivežimas turi būti ribojamas. Nors Lietuvoje pasitelkiamos tam tikros priemonės situacijai valdyti, gali būti, jog susizgribta per vėlai. Viena iš priemonių – Seime šią kadenciją suburta parlamentarų grupė prieš masinę imigraciją. Pabrėžiama, kad liberalų šiose gretose aptikta nebuvo… Mat, S. Gentvilo teigimu, migracija – Gerovės valstybės dalykas.
Tačiau kalbama apie imigrantų ribojimo ir patikros svarbą. Reikia atsiminti, kad darbo migrantai dažnu atveju suteikia žemą pridėtinę vertą dėl kvalifikacijos trūkumo. Ir tuomet, taip sakant, įvyksta „sviestas sviestuotas“, kadangi žemos kvalifikacijos asmenys nebūtinai moka mokesčius – nererai tiesiog kamšo pigios darbo jėgos skyles.
